versija spausdinimui
(1)
Pastarosiomis dienomis viena žiniasklaidos grupė eskaluoja temą, kad, pigiai gaminanti dyzeliną „Mažeikių nafta“ jį parduoda brangiau nei benziną. Taip pat teigiama, kad Bendrovė taip lupikaudama susikrauna didžiulius viršpelnius.
„Mažeikių nafta“ dirba pasaulinėje naftos rinkoje ir yra priklausoma nuo pasaulinės rinkos tendencijų. Naftą bendrovė perka pagal Amsterdamo, Roterdamo ir Antverpeno biržose sudarytų naftos pirkimo sutarčių kainas, kurias skelbia tarptautinė agentūra Platt’s.
Degalų kainas lemia trys pagrindiniai veiksniai: naftos kaina pasaulyje, naftos produktų paklausa ir akcizai. Kaip žinoma, naftos kainos pasaulyje kyla, ir „Mažeikių nafta“ , kaip ir kiti naftos produktų gamintojai, šiems procesams negali daryti jokios įtakos. Naftos ir degalų paklausa taip pat smarkiai išaugo ir, pasak specialistų, ateityje gali dar išaugti (ypač Azijoje – sparčiai augančiose Kinijos ir Indijos rinkose).
Trečias veiksnys – tai akcizai. Akcizai, vykdant ES reikalavimus, Lietuvoje ženkliai padidėjo nuo šių metų pradžios. Visi šie veiksniai įtakoja degalų kainų augimą visame pasaulyje.
Paskutiniu metu žiniasklaida ir Lietuvos gyventojai stebisi, kodėl dyzelinas, kuris iki šiol buvo pigesnis nei benzinas, tapo brangesnis. Stebimasi, nežinant, kad ši tendencija yra pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių (iš 27 ES narių – 20-yje dyzelinas yra brangesnis už benziną arba jų kainos yra lygios, o 7-iose – brangesnis yra benzinas). Dyzelinas yra brangesnis ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje bei Estijoje, ir tokiose šalyse kaip Slovakija, Didžioji Britanija, Airija, Italija ir kt.
Specialistai tai aiškina tuo, kad pastaraisiais metais Europoje itin populiarėja mašinos su dyzeliniais varikliais. Be to, šis kuras yra naudojamas ir žemes ūkyje, ir šildymui, ypač Vakarų Europos šalyse. Dyzelino paklausa auga ypač sparčiai. Vien Lietuvoje nuo 2004 metų dyzelino suvartojimas išaugo apie 70 procentų. Statistikos duomenimis, 2004 metais lietuviai suvartojo apie 775 tūkst. tonų dyzelino, o 2007 metais – jau 1120 tūkst. tonų, tuo tarpu benzino sunaudojama du su puse karto mažiau (2004 metais – 335 tūkst. tonų, 2007 – 440 tūkst. tonų).
Kitas jau minėtas veiksnys, dėl kurio dyzelinas Lietuvoje yra brangesnis už benziną – akcizų skirtumas. Lietuvoje skirtumas tarp dyzelinui ir benzinui taikomų akcizo tarifų yra mažesnis nei kitose šalyse. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse akcizas benzinui, lyginant su akcizu dyzelinui, yra didesnis nei degalų bazinių kainų skirtumas. Ir dėl to, nors bazinė benzino kaina yra mažesnė, galutine benzino kaina tų šalių degalinėse yra aukštesne. O Lietuvoje (kaip pvz. ir Latvijoje, Kroatijoje ar Didžiojoje Britanijoje ir Šveicarijoje) situacija susiklostė kitaip, t.y. dyzelino kaina yra aukštesnė už benzino.
Tad iš viso to, kas pasakyta aukščiau (ši informacija pateikta ir šalies žiniasklaidos priemonėms), turėtų dar sykį paaiškėti, kad „Mažeikių nafta“ anaiptol nėra kokia nors nesąžininga bei besotė rinkos dalyvė – ji yra saistoma globalių sąlygų.
„Mažeikių nafta“ dirba pasaulinėje naftos rinkoje ir yra priklausoma nuo pasaulinės rinkos tendencijų. Naftą bendrovė perka pagal Amsterdamo, Roterdamo ir Antverpeno biržose sudarytų naftos pirkimo sutarčių kainas, kurias skelbia tarptautinė agentūra Platt’s.
Degalų kainas lemia trys pagrindiniai veiksniai: naftos kaina pasaulyje, naftos produktų paklausa ir akcizai. Kaip žinoma, naftos kainos pasaulyje kyla, ir „Mažeikių nafta“ , kaip ir kiti naftos produktų gamintojai, šiems procesams negali daryti jokios įtakos. Naftos ir degalų paklausa taip pat smarkiai išaugo ir, pasak specialistų, ateityje gali dar išaugti (ypač Azijoje – sparčiai augančiose Kinijos ir Indijos rinkose).
Trečias veiksnys – tai akcizai. Akcizai, vykdant ES reikalavimus, Lietuvoje ženkliai padidėjo nuo šių metų pradžios. Visi šie veiksniai įtakoja degalų kainų augimą visame pasaulyje.
Paskutiniu metu žiniasklaida ir Lietuvos gyventojai stebisi, kodėl dyzelinas, kuris iki šiol buvo pigesnis nei benzinas, tapo brangesnis. Stebimasi, nežinant, kad ši tendencija yra pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių (iš 27 ES narių – 20-yje dyzelinas yra brangesnis už benziną arba jų kainos yra lygios, o 7-iose – brangesnis yra benzinas). Dyzelinas yra brangesnis ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje bei Estijoje, ir tokiose šalyse kaip Slovakija, Didžioji Britanija, Airija, Italija ir kt.
Specialistai tai aiškina tuo, kad pastaraisiais metais Europoje itin populiarėja mašinos su dyzeliniais varikliais. Be to, šis kuras yra naudojamas ir žemes ūkyje, ir šildymui, ypač Vakarų Europos šalyse. Dyzelino paklausa auga ypač sparčiai. Vien Lietuvoje nuo 2004 metų dyzelino suvartojimas išaugo apie 70 procentų. Statistikos duomenimis, 2004 metais lietuviai suvartojo apie 775 tūkst. tonų dyzelino, o 2007 metais – jau 1120 tūkst. tonų, tuo tarpu benzino sunaudojama du su puse karto mažiau (2004 metais – 335 tūkst. tonų, 2007 – 440 tūkst. tonų).
Kitas jau minėtas veiksnys, dėl kurio dyzelinas Lietuvoje yra brangesnis už benziną – akcizų skirtumas. Lietuvoje skirtumas tarp dyzelinui ir benzinui taikomų akcizo tarifų yra mažesnis nei kitose šalyse. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse akcizas benzinui, lyginant su akcizu dyzelinui, yra didesnis nei degalų bazinių kainų skirtumas. Ir dėl to, nors bazinė benzino kaina yra mažesnė, galutine benzino kaina tų šalių degalinėse yra aukštesne. O Lietuvoje (kaip pvz. ir Latvijoje, Kroatijoje ar Didžiojoje Britanijoje ir Šveicarijoje) situacija susiklostė kitaip, t.y. dyzelino kaina yra aukštesnė už benzino.
Tad iš viso to, kas pasakyta aukščiau (ši informacija pateikta ir šalies žiniasklaidos priemonėms), turėtų dar sykį paaiškėti, kad „Mažeikių nafta“ anaiptol nėra kokia nors nesąžininga bei besotė rinkos dalyvė – ji yra saistoma globalių sąlygų.