versija spausdinimui
(6)
JAV valstybės skola pasiekė dar vieną apskritą barjerą. Pasaulio supervalstybė jau turi daugiau nei 30 trilijonų dolerių skolų. Atrodo, kad spartus Amerikos skolos didėjimas neturi pabaigos.
Remiantis Amerikos Iždo departamento skelbiamais duomenimis, sausio pabaigoje šios valstybės viešoji skola jau siekė net 30,012 trilijono dolerių lygį. Ekonomistai, investuotojai ir visuomenė pastaraisiais metais priprato prie to, kad JAV skola auga greičiau, nei dauguma jų gali suvokti.
25 trilijonų dolerių barjeras buvo peržengtas mažiau nei prieš dvejus metus, 2020 metų gegužės mėnesį, o 20 trilijonų dolerių riba buvo viršyta 2017 metų rugsėjį.
Nominaliąja verte pastaraisiais metais Amerikos skolos augimo mastai buvo visiškai išskirtiniai. Dėl kelių milijardų dolerių fiskalinio deficito vien per pastaruosius dvejus metus šios šalies skolos išaugo maždaug 7,8 trilijono dolerių. Tai yra maždaug tiek pat, kiek Vokietijos ir Didžiosios Britanijos (t.y. dviejų didžiausių Europos ekonomikų) BVP kartu paėmus.
Per pastaruosius dešimt metų Amerikos skola išaugo daugiau nei dvigubai, t.y. beveik šešioliką trilijonų dolerių. O prieš 15 metų, prieš Didžiosios finansų krizės protrūkį, JAV valstybės skola buvo „tik“ 9 trilijonai dolerių. Po „interneto burbulo“ sprogimo XX amžiaus pradžioje tai buvo 5,7 trilijono dolerių. 1979 metų pabaigoje Amerikos valstybės skola siekė kiek mažiau nei trilijoną dolerių, o 1989 metais – jau 3 trilijonus.
JAV skolos ir BVP santykis taip pat pastebimai viršija 100 procentų lygį. 2020 metų pavasarį Amerikos valstybės skola pasiekė rekordinį 136 procentų bendrojo vidaus produkto lygį ir iki 2021 metų pabaigos sumažėjo iki maždaug 123,4 procento. Taigi, dėl labai didelės infliacijos (ketvirtąjį ketvirtį BVP defliatorius siekė net 7 procentus) ir didelio nominalaus ekonomikos augimo (beveik 12 procentų) Amerika greitai sumažino skolos ir BVP santykį, nors jis vis dar išlieka labai aukštas pagal istorinius standartus.
Analizuojant JAV skolos didėjimą, negalima pamiršti ir dramatiško dolerio perkamosios galios mažėjimo. Net remiantis daugeliu atžvilgiU netobula vartotojų infliacija, galima apskaičiuoti, kad vieno dolerio perkamoji galia 1913 metais šiandien prilygsta 28,45 doleriams. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad doleris yra pasaulio rezervinė valiuta, todėl Amerikos deficitą finansų rinkos vertina daug švelniau nei kitų šalių atveju.
Svarbus skolos galvosūkio elementas taip pat yra Federalinio rezervų banko, kuris per pastaruosius dvejus metus nupirko obligacijų už daugiau nei 4,7 trilijono dolerių sumą, pozicija. Jo vykdoma obligacijų pirkimo programa baigsis kovo mėnesį.
Remiantis Amerikos Iždo departamento skelbiamais duomenimis, sausio pabaigoje šios valstybės viešoji skola jau siekė net 30,012 trilijono dolerių lygį. Ekonomistai, investuotojai ir visuomenė pastaraisiais metais priprato prie to, kad JAV skola auga greičiau, nei dauguma jų gali suvokti.
25 trilijonų dolerių barjeras buvo peržengtas mažiau nei prieš dvejus metus, 2020 metų gegužės mėnesį, o 20 trilijonų dolerių riba buvo viršyta 2017 metų rugsėjį.
Nominaliąja verte pastaraisiais metais Amerikos skolos augimo mastai buvo visiškai išskirtiniai. Dėl kelių milijardų dolerių fiskalinio deficito vien per pastaruosius dvejus metus šios šalies skolos išaugo maždaug 7,8 trilijono dolerių. Tai yra maždaug tiek pat, kiek Vokietijos ir Didžiosios Britanijos (t.y. dviejų didžiausių Europos ekonomikų) BVP kartu paėmus.
Per pastaruosius dešimt metų Amerikos skola išaugo daugiau nei dvigubai, t.y. beveik šešioliką trilijonų dolerių. O prieš 15 metų, prieš Didžiosios finansų krizės protrūkį, JAV valstybės skola buvo „tik“ 9 trilijonai dolerių. Po „interneto burbulo“ sprogimo XX amžiaus pradžioje tai buvo 5,7 trilijono dolerių. 1979 metų pabaigoje Amerikos valstybės skola siekė kiek mažiau nei trilijoną dolerių, o 1989 metais – jau 3 trilijonus.
Analizuojant JAV skolos didėjimą, negalima pamiršti ir dramatiško dolerio perkamosios galios mažėjimo. Net remiantis daugeliu atžvilgiU netobula vartotojų infliacija, galima apskaičiuoti, kad vieno dolerio perkamoji galia 1913 metais šiandien prilygsta 28,45 doleriams. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad doleris yra pasaulio rezervinė valiuta, todėl Amerikos deficitą finansų rinkos vertina daug švelniau nei kitų šalių atveju.
Svarbus skolos galvosūkio elementas taip pat yra Federalinio rezervų banko, kuris per pastaruosius dvejus metus nupirko obligacijų už daugiau nei 4,7 trilijono dolerių sumą, pozicija. Jo vykdoma obligacijų pirkimo programa baigsis kovo mėnesį.