
Remiantis šiandien paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, mūsų šalyje pramonės produkcijos apimtys ūgtelėjo gerokai labiau nei euro zonoje bei Europos sąjungoje.
Lietuvoje gruodį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcija ūgtelėjo net 6.2 procento, kai mėnesį prieš tai pasistiebė 1.4 procento. Euro zonoje prieaugis siekė 1.2 procento, arba perpus mažiau nei lapkritį, bet keturis kartus sparčiau nei laukta. Europos sąjungoje šis rodiklis per paskutinį praėjusių metų mėnesį paaugo 0.7 procento, o mėnesį prieš tai - 2.6 procento.
Per gruodį euro zonoje kapitalo prekių gamyba pakilo 2.6 procento, tarpinių prekių - 0.5 procento, o kasdieninio vartojimo prekių gamyba padidėjo 0.4 procento. Tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamyba susitraukė 0.3 procento, o energijos gamyba krito 0.8 procento. Europos sąjungoje minimą mėnesį kapitalo prekių gamyba pakilo 1.8 procento, tarpinių prekių ir energijos gamyba augo 0.2 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0.1 procento, kai ilgalaikio vartojimo prekių gamyba nepakito.
Tarp sąjungos šalių per paskutinį praėjusių metų mėnesį pramonės produkcija labiausiai pakilo Airijoje (10.3 procento) bei mūsų šalyje. Na o daugiausiai šis rodiklis krito Čekijoje (2.9 procento) ir Austrijoje (1.1 procento).
Metinis pramonės produkcijos prieaugis Lietuvoje gruodį, palyginus su lapkričiu, pašoko nuo 23.7 iki net 33.3 procento, Europos sąjungoje - nuo 0.2 iki 2.5 procento. Euro zonoje per paskutinį praėjusių metų mėnesį metinis prieaugis sudarė 1.6 procento, kai dar mėnesį prieš tai fiksuota, jog pramonė krito 1.4 procento.
Europos sąjungoje kasdieninio vartojimo prekių gamyba pašoko aštuoniais procentais, energijos - 6.1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 3.2 procento, tarpinių prekių - 2.4 procento, o štai kapitalo prekių gamyba susitraukė 0.8 procento. Euro zonoje gruodį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kasdieninio vartojimo prekių gamyba pašoko net 7.7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 2.7 procento, energijos - 1.8 procento, tarpinių prekių gamyba augo 1.3 procento, kai tuo tarpu kapitalo prekių gamyba susitraukė vienu procentu.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, per metus labiausiai pramonės produkcija pašoko mūsų šalyje, Bulgarijoje (14.3 procento) bei Lenkijoje (14.1 procento). Tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį susitraukė Maltoje (7.1 procento) ir Airijoje (2.9 procento).
Lietuvoje gruodį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcija ūgtelėjo net 6.2 procento, kai mėnesį prieš tai pasistiebė 1.4 procento. Euro zonoje prieaugis siekė 1.2 procento, arba perpus mažiau nei lapkritį, bet keturis kartus sparčiau nei laukta. Europos sąjungoje šis rodiklis per paskutinį praėjusių metų mėnesį paaugo 0.7 procento, o mėnesį prieš tai - 2.6 procento.
Per gruodį euro zonoje kapitalo prekių gamyba pakilo 2.6 procento, tarpinių prekių - 0.5 procento, o kasdieninio vartojimo prekių gamyba padidėjo 0.4 procento. Tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamyba susitraukė 0.3 procento, o energijos gamyba krito 0.8 procento. Europos sąjungoje minimą mėnesį kapitalo prekių gamyba pakilo 1.8 procento, tarpinių prekių ir energijos gamyba augo 0.2 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0.1 procento, kai ilgalaikio vartojimo prekių gamyba nepakito.

Metinis pramonės produkcijos prieaugis Lietuvoje gruodį, palyginus su lapkričiu, pašoko nuo 23.7 iki net 33.3 procento, Europos sąjungoje - nuo 0.2 iki 2.5 procento. Euro zonoje per paskutinį praėjusių metų mėnesį metinis prieaugis sudarė 1.6 procento, kai dar mėnesį prieš tai fiksuota, jog pramonė krito 1.4 procento.

Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, per metus labiausiai pramonės produkcija pašoko mūsų šalyje, Bulgarijoje (14.3 procento) bei Lenkijoje (14.1 procento). Tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį susitraukė Maltoje (7.1 procento) ir Airijoje (2.9 procento).