versija spausdinimui
(0)
Šiandien Seimas pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto pateikimui. Šio teikiamo projekto pagrindinis tikslas – tobulinti pensijų kaupimo sistemą, suteikiant šios sistemos dalyviams galimybes kartą per metus neatlygintinai keisti pensijų kaupimo bendrovę, sumažinant atskaitymus iš pensijų turto pagal pensijų kaupimo sutartį dėl pensijų kaupimo konservatyvaus investavimo pensijų fonde, o taip pat nustatant, kad pensijų kaupimo bendrovės privalo raštu informuoti pensijų kaupimo dalyvius apie visas pensijų anuitetų veiklą vykdančias draudimo įmones.
Siūloma pensijų kaupimo dalyviams suteikti galimybę vieną kartą per metus neatlygintinai, t. y. be atskaitymų iš pensijų turto, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę. Jeigu pensijų kaupimo dalyvis apsispręstų pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą fondą daugiau nei vieną kartą per metus, jo su šiuo perėjimu susijusias išlaidas sudarytų pensijų kaupimo bendrovės išlaidos, susijusios su pensijų sąskaitos uždarymu ir lėšų pervedimu bei išlaidos, susijusios su asmens pritraukimu į pensijų kaupimo bendrovę (šios išlaidos negalėtų viršyti 4 procentų pensijų kaupimo dalyvio vardu pervedamų lėšų).
Šiuo metu pensijų kaupimo dalyvis turi teisę kartą per kalendorinius metus pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Šiuo atveju iš jo pensijų turto padengiamos pensijų kaupimo bendrovės, iš kurios valdomo pensijų fondo pereinama, išlaidos, susijusios su asmens perėjimu į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Šios išlaidos negali viršyti 0,2 procento dalyvio vardu pervedamų lėšų sumos.
Taip pat siekiant padidinti dalyviams, kaupiantiems konservatyviuosiuose pensijų fonduose, kurie yra saugiausi, tačiau jų grąža gali būti nedidelė, tenkančią investicijų grąžą, siūloma sumažinti šiems fondams taikomas maksimalių atskaitymų ribas, nustatant, kad atskaitymai šiuose fonduose per metus galėtų sudaryti ne daugiau kaip 0,5 procento nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės ir ne daugiau kaip 1 procentą dalyvio vardu įmokėtų įmokų.
Šiuo metu pagal Pensijų kaupimo įstatymą atskaitymai iš pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 1 procentą nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės ir ne daugiau kaip 10 procentų dalyvio vardu įmokėtų įmokų. Šios ribos taikomos visiems pensijų fondams, neišskiriant konservatyviųjų, kurių valdymo išlaidos praktiškai yra mažesnės.
Be to, siūloma įteisinti pensijų kaupimo bendrovės pareigą informuoti pensijų kaupimo dalyvį, kuriam pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas, apie visas pensijų anuitetų veiklą vykdančias įmones.
Įstatymo projekte numatyta galimybė nutraukti pensijų išmokos sutartį šalių susitarimu, jei dalyviui nėra išmokėta pensijų išmoka (ar jos dalis) ir (ar) nenupirktas pensijų anuitetas. Šiuo metu Pensijų kaupimo įstatymas nenustato galimybės nutraukti pensijų išmokos sutartį, nors jokie mokėjimai dar nėra prasidėję, todėl praktikoje iškyla nemažai problemų.
Siūloma pensijų kaupimo dalyviams suteikti galimybę vieną kartą per metus neatlygintinai, t. y. be atskaitymų iš pensijų turto, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę. Jeigu pensijų kaupimo dalyvis apsispręstų pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą fondą daugiau nei vieną kartą per metus, jo su šiuo perėjimu susijusias išlaidas sudarytų pensijų kaupimo bendrovės išlaidos, susijusios su pensijų sąskaitos uždarymu ir lėšų pervedimu bei išlaidos, susijusios su asmens pritraukimu į pensijų kaupimo bendrovę (šios išlaidos negalėtų viršyti 4 procentų pensijų kaupimo dalyvio vardu pervedamų lėšų).
Šiuo metu pensijų kaupimo dalyvis turi teisę kartą per kalendorinius metus pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Šiuo atveju iš jo pensijų turto padengiamos pensijų kaupimo bendrovės, iš kurios valdomo pensijų fondo pereinama, išlaidos, susijusios su asmens perėjimu į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Šios išlaidos negali viršyti 0,2 procento dalyvio vardu pervedamų lėšų sumos.
Taip pat siekiant padidinti dalyviams, kaupiantiems konservatyviuosiuose pensijų fonduose, kurie yra saugiausi, tačiau jų grąža gali būti nedidelė, tenkančią investicijų grąžą, siūloma sumažinti šiems fondams taikomas maksimalių atskaitymų ribas, nustatant, kad atskaitymai šiuose fonduose per metus galėtų sudaryti ne daugiau kaip 0,5 procento nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės ir ne daugiau kaip 1 procentą dalyvio vardu įmokėtų įmokų.
Šiuo metu pagal Pensijų kaupimo įstatymą atskaitymai iš pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 1 procentą nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės ir ne daugiau kaip 10 procentų dalyvio vardu įmokėtų įmokų. Šios ribos taikomos visiems pensijų fondams, neišskiriant konservatyviųjų, kurių valdymo išlaidos praktiškai yra mažesnės.
Be to, siūloma įteisinti pensijų kaupimo bendrovės pareigą informuoti pensijų kaupimo dalyvį, kuriam pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas, apie visas pensijų anuitetų veiklą vykdančias įmones.
Įstatymo projekte numatyta galimybė nutraukti pensijų išmokos sutartį šalių susitarimu, jei dalyviui nėra išmokėta pensijų išmoka (ar jos dalis) ir (ar) nenupirktas pensijų anuitetas. Šiuo metu Pensijų kaupimo įstatymas nenustato galimybės nutraukti pensijų išmokos sutartį, nors jokie mokėjimai dar nėra prasidėję, todėl praktikoje iškyla nemažai problemų.