versija spausdinimui
(0)
Finansų maklerio įmonė „Finhill“ padidėjusios infliacijos sąlygomis pataria rinktis geriausią taupymo būdą – protingą investavimą ir investicijų portfelį išsiskirstyti pagal rizikas. Pasak įmonės ekspertų, diversifikuotas portfelis nuosmukio laikotarpiu atsilaiko geriau nei akcijų portfelis.
„Svarbu pasirinkti, ar formuoti portfelį vien tik iš akcijų su potencialiai aukščiausia grąža, ar diversifikuoti investicijas ir rinktis konservatyvesnį portfelį su vyriausybės obligacijomis, fondais bei akcijomis“, - teigia „Finhill“ finansų analitikas Rokas Lukošius. „Normalaus augimo laikotarpiu akcijų portfelis atneša gerokai aukštesnę grąžą, tačiau jeigu žmogus nėra linkęs prisiimti aukštesnės nei vidutinės rizikos, tada geriausia išeitis – diversifikuotas portfelis, kuris atneša mažesnę, bet stabilesnę grąžą“.
Pasak „Finhill“ analitiko, dabartinė ekonominė situacija bei visuomenėje įsitvirtinęs neigiamas požiūris į finansų rinkas, atbaido gyventojus nuo, jų manymu, „rizikingojo investavimo“ ir skatina rinktis „saugų taupymą indėlyje“. „Tokį Lietuvos gyventojų požiūrį atskleidžia Vertybinių popierių komisijos vykdytas tyrimas, kuris parodė, kad 34 procentai žmonių renkasi indėlį banke ir net 31 procentas pinigus laiko namie. Lietuvos žmonėms dar trūksta žinių, kur ir kokiu būdu investuoti palankiausia, kokios yra investavimo galimybės“, - tyrimo rezultatus komentuoja R. Lukošius. „Kiekvienas žmogus renkasi priemones siekdamas sukaupti daugiau pinigų ateičiai, ar tai būtų akcijų portfelis, ar diversifikuotas konservatyvesnis portfelis, tačiau svarbiausia, jog metinis investuotų pinigų prieaugis pralenktų infliaciją. Indėliai, deja, tai pasiekia ne visuomet“, - paaiškina finansų analitikas, pridurdamas, kad akcijų fondai ilgesniu laikotarpiu, dažniausiai uždirba daugiau nei pabrangsta kainos, t.y. infliacijos lygis.
„Šiuo metu metinė infliacija yra 11,7 procento, o indėlių palūkanos yra 5-7 procentai. Dabar infliacija pasiekia net ir banko terminuotajame indėlyje žmonių padėtus pinigus. Ilgainiui stabilizavusis ekonomikai, palūkanos dengtų ir galbūt viršytų infliaciją, tačiau grąža būtų minimali“, - teigia R. Lukošius.
„Finhill“ finansų analitiko teigimu, nepatyrusiam investuotojui akcijų rinkos painumas bei vertybinių popierių gausa trukdo priimti teisingą sprendimą, todėl prieš investuojant pinigus reikia pasikonsultuoti su jau investavusiais žmonėmis, kolegomis. „Galime rasti pavyzdžių, kai įmonės siūlo obligacijas su metinėmis 12-15 procentų palūkanų normomis, o tai jau viršija metinę infliaciją. Nors šių įmonių rizika yra gerokai didesnė nei vyriausybės išleistų skolos vertybinių popierių, bet ji mažesnė nei tų pačių įmonių akcijų rizika“, - teigia R. Lukošius.
„Svarbu pasirinkti, ar formuoti portfelį vien tik iš akcijų su potencialiai aukščiausia grąža, ar diversifikuoti investicijas ir rinktis konservatyvesnį portfelį su vyriausybės obligacijomis, fondais bei akcijomis“, - teigia „Finhill“ finansų analitikas Rokas Lukošius. „Normalaus augimo laikotarpiu akcijų portfelis atneša gerokai aukštesnę grąžą, tačiau jeigu žmogus nėra linkęs prisiimti aukštesnės nei vidutinės rizikos, tada geriausia išeitis – diversifikuotas portfelis, kuris atneša mažesnę, bet stabilesnę grąžą“.
Pasak „Finhill“ analitiko, dabartinė ekonominė situacija bei visuomenėje įsitvirtinęs neigiamas požiūris į finansų rinkas, atbaido gyventojus nuo, jų manymu, „rizikingojo investavimo“ ir skatina rinktis „saugų taupymą indėlyje“. „Tokį Lietuvos gyventojų požiūrį atskleidžia Vertybinių popierių komisijos vykdytas tyrimas, kuris parodė, kad 34 procentai žmonių renkasi indėlį banke ir net 31 procentas pinigus laiko namie. Lietuvos žmonėms dar trūksta žinių, kur ir kokiu būdu investuoti palankiausia, kokios yra investavimo galimybės“, - tyrimo rezultatus komentuoja R. Lukošius. „Kiekvienas žmogus renkasi priemones siekdamas sukaupti daugiau pinigų ateičiai, ar tai būtų akcijų portfelis, ar diversifikuotas konservatyvesnis portfelis, tačiau svarbiausia, jog metinis investuotų pinigų prieaugis pralenktų infliaciją. Indėliai, deja, tai pasiekia ne visuomet“, - paaiškina finansų analitikas, pridurdamas, kad akcijų fondai ilgesniu laikotarpiu, dažniausiai uždirba daugiau nei pabrangsta kainos, t.y. infliacijos lygis.
„Šiuo metu metinė infliacija yra 11,7 procento, o indėlių palūkanos yra 5-7 procentai. Dabar infliacija pasiekia net ir banko terminuotajame indėlyje žmonių padėtus pinigus. Ilgainiui stabilizavusis ekonomikai, palūkanos dengtų ir galbūt viršytų infliaciją, tačiau grąža būtų minimali“, - teigia R. Lukošius.
„Finhill“ finansų analitiko teigimu, nepatyrusiam investuotojui akcijų rinkos painumas bei vertybinių popierių gausa trukdo priimti teisingą sprendimą, todėl prieš investuojant pinigus reikia pasikonsultuoti su jau investavusiais žmonėmis, kolegomis. „Galime rasti pavyzdžių, kai įmonės siūlo obligacijas su metinėmis 12-15 procentų palūkanų normomis, o tai jau viršija metinę infliaciją. Nors šių įmonių rizika yra gerokai didesnė nei vyriausybės išleistų skolos vertybinių popierių, bet ji mažesnė nei tų pačių įmonių akcijų rizika“, - teigia R. Lukošius.