versija spausdinimui
(9)
Nuo 2022 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2023 metų kovo 31 dienos Europos Sąjungos valstybės narės turi sumažinti dujų suvartojimą 15 procentų – tokia yra pagrindinė Europos Komisijos idėja, siekiant išvengti energetikos krizės ateinančią žiemą. EK planą pristatė trečiadienį Briuselyje.
„Komisija siūlo priimti naują reglamentą dėl koordinuoto dujų poreikio mažinimo. Valstybės narės nuo 2022 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2023 metų kovo 31 dienos dujų poreikį sumažins 15 procentų. Reglamentas taip pat suteiktų Komisijai galimybę, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, paskelbti ES „įspėjimą“ dėl tiekimo saugumo ir nustatyti privalomą dujų paklausos mažinimą visose valstybėse narėse. Šis mechanizmas gali įsijungti, kai yra didelis dujų trūkumo arba ypač didelio dujų poreikio pavojus. Valstybės narės, prašančios tiekimo „solidarių dujų“, turės parodyti priemones, kurių jos ėmėsi siekdamos sumažinti vidaus paklausą“ – pranešė Europos Komisija.
"Europos Sąjungai gresia rizika dėl tolesnio dujų tiekimo iš Rusijos mažinimo dėl (Kremliaus) dujų eksporto naudojimo kaip ginklo. Beveik pusę valstybių narių jau paveikė tiekimo apribojimai. Imantis veiksmų dabar, galima sumažinti dujų tiekimo rizikas, ir išlaidas Europai tolesnių sutrikimų ar visiško nutraukimo atveju (dujų tiekimas), o tai padidins Europos energetinį atsparumą“ – aiškina Komisija.
Perėjimas nuo gamtinių dujų prie anglies, naftos ar branduolinės energijos yra priimtinas kaip būtina tarpinė priemonė siekiant išvengti energetikos krizės, trečiadienį paskelbė Europos Komisija, pristatydama veiksmų planą, skirtą apsaugoti ES nuo energijos trūkumo ateinančią žiemą.
"Jei įmanoma, pirmenybė turėtų būti teikiama perėjimui prie atsinaujinančių energijos šaltinių arba švaresnių, mažiau anglies dioksido išskiriančių ir mažiau teršiančių variantų. Tačiau perėjimas prie anglies, naftos ar branduolinės energijos gali būti reikalingas kaip laikina priemonė, kol tai daroma, nesukeliant ilgalaikės priklausomybės iš anglies“ – rekomendavo Europos Komisija.
"Kitas svarbus energijos taupymo ramstis yra šildymo ir vėsinimo mažinimas. Komisija ragina visas valstybes nares pradėti informuotumo didinimo kampanijas, skatinančias didelio masto šildymo ir vėsinimo mažinimą" - pridūrė ji.
„Komisija siūlo priimti naują reglamentą dėl koordinuoto dujų poreikio mažinimo. Valstybės narės nuo 2022 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2023 metų kovo 31 dienos dujų poreikį sumažins 15 procentų. Reglamentas taip pat suteiktų Komisijai galimybę, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, paskelbti ES „įspėjimą“ dėl tiekimo saugumo ir nustatyti privalomą dujų paklausos mažinimą visose valstybėse narėse. Šis mechanizmas gali įsijungti, kai yra didelis dujų trūkumo arba ypač didelio dujų poreikio pavojus. Valstybės narės, prašančios tiekimo „solidarių dujų“, turės parodyti priemones, kurių jos ėmėsi siekdamos sumažinti vidaus paklausą“ – pranešė Europos Komisija.
"Europos Sąjungai gresia rizika dėl tolesnio dujų tiekimo iš Rusijos mažinimo dėl (Kremliaus) dujų eksporto naudojimo kaip ginklo. Beveik pusę valstybių narių jau paveikė tiekimo apribojimai. Imantis veiksmų dabar, galima sumažinti dujų tiekimo rizikas, ir išlaidas Europai tolesnių sutrikimų ar visiško nutraukimo atveju (dujų tiekimas), o tai padidins Europos energetinį atsparumą“ – aiškina Komisija.
Perėjimas nuo gamtinių dujų prie anglies, naftos ar branduolinės energijos yra priimtinas kaip būtina tarpinė priemonė siekiant išvengti energetikos krizės, trečiadienį paskelbė Europos Komisija, pristatydama veiksmų planą, skirtą apsaugoti ES nuo energijos trūkumo ateinančią žiemą.
"Jei įmanoma, pirmenybė turėtų būti teikiama perėjimui prie atsinaujinančių energijos šaltinių arba švaresnių, mažiau anglies dioksido išskiriančių ir mažiau teršiančių variantų. Tačiau perėjimas prie anglies, naftos ar branduolinės energijos gali būti reikalingas kaip laikina priemonė, kol tai daroma, nesukeliant ilgalaikės priklausomybės iš anglies“ – rekomendavo Europos Komisija.
"Kitas svarbus energijos taupymo ramstis yra šildymo ir vėsinimo mažinimas. Komisija ragina visas valstybes nares pradėti informuotumo didinimo kampanijas, skatinančias didelio masto šildymo ir vėsinimo mažinimą" - pridūrė ji.
Mažiau vartotojų, mažiau vartojimo, tegyvuoja kova su klimato kaita