versija spausdinimui
(0)
Vienas didžiausių Lietuvos bankų „Hansabankas“ pažvelgė į vidutinio lietuvio piniginę ir paskaičiavo, kiek Lietuvoje žmonės turi paskolų, kiek santaupų, kur jas laiko. Galiausiai rinkos tyrimai ir analizė parodė, kad daugelis lietuvių nemoka protingai elgtis su savo pinigais.
Klientų departamento direktorius Vitalijus Rancevas sako, kad vis daugiau lietuvių yra linkę rinktis laiką taupančias paslaugas. Augimo tendencijas išlaiko atsiskaitymas už paslaugas internetu arba tiesioginio debeto būdu, debetinėmis, kreditinėmis kortelėmis. Jis pažymi, kad iš rinkos traukiasi prekyba išsimokėtinai ir vis daugiau lietuvių naudojasi kreditinėmis kortelėmis.
Tačiau, V. Rancevas pridūrė, kad nepaisant to jog visi šie atsiskaitymo būdai yra greitesni, patogesni ir saugesni, vis dėlto didelė dalis žmonių vis dar atsiskaito grynais pinigais, o to pagrindinė priežastis yra įprotis. Nuo senų, laikų žmonės yra linkę kaupti grynuosiuos pinigus „juodai dienai“ arba juos išleisti „gyvent šia diena“.
Investicinių produktų pardavimų valdymo departamento direktorius Igoris Ryklys, kalbėdamas apie lietuvių investavimo įpročius teigia, kad daugiau nei 50 procentų namų ūkių viso finansinio turto sudaro grynieji pinigai arba indėliai, kurie neatperka infliacijos. Specialistas siūlo žmonėms prisitaikyti ir mokytis finansinės disciplinos, juolab, kad šalyje ekonominiai rodikliai ženkliai prastėja. Kaip pavyzdį, kas gali nutikti ateityje, banko atstovas pateikia latvius, kur plataus vartojimo produktų kainos muša vis naujus rekordus. Todėl šiuo metu Igoris Ryklys nesiūlo išlaidauti, o pabrėžia, jog svarbu protingai elgtis su savo finansais, skaičiuoti, taupyti, investuoti į ateitį kuo anksčiau. Šiandieninėje rinkos situacijoje jis siūlo investuoti į gerai diversifikuotus fondų fondus, o kaip būdą nurodo nedideles periodines įmokas, kurios leistų sušvelninti investicijų svyravimus.
Klientų departamento direktorius Vitalijus Rancevas sako, kad vis daugiau lietuvių yra linkę rinktis laiką taupančias paslaugas. Augimo tendencijas išlaiko atsiskaitymas už paslaugas internetu arba tiesioginio debeto būdu, debetinėmis, kreditinėmis kortelėmis. Jis pažymi, kad iš rinkos traukiasi prekyba išsimokėtinai ir vis daugiau lietuvių naudojasi kreditinėmis kortelėmis.
Tačiau, V. Rancevas pridūrė, kad nepaisant to jog visi šie atsiskaitymo būdai yra greitesni, patogesni ir saugesni, vis dėlto didelė dalis žmonių vis dar atsiskaito grynais pinigais, o to pagrindinė priežastis yra įprotis. Nuo senų, laikų žmonės yra linkę kaupti grynuosiuos pinigus „juodai dienai“ arba juos išleisti „gyvent šia diena“.
Investicinių produktų pardavimų valdymo departamento direktorius Igoris Ryklys, kalbėdamas apie lietuvių investavimo įpročius teigia, kad daugiau nei 50 procentų namų ūkių viso finansinio turto sudaro grynieji pinigai arba indėliai, kurie neatperka infliacijos. Specialistas siūlo žmonėms prisitaikyti ir mokytis finansinės disciplinos, juolab, kad šalyje ekonominiai rodikliai ženkliai prastėja. Kaip pavyzdį, kas gali nutikti ateityje, banko atstovas pateikia latvius, kur plataus vartojimo produktų kainos muša vis naujus rekordus. Todėl šiuo metu Igoris Ryklys nesiūlo išlaidauti, o pabrėžia, jog svarbu protingai elgtis su savo finansais, skaičiuoti, taupyti, investuoti į ateitį kuo anksčiau. Šiandieninėje rinkos situacijoje jis siūlo investuoti į gerai diversifikuotus fondų fondus, o kaip būdą nurodo nedideles periodines įmokas, kurios leistų sušvelninti investicijų svyravimus.