versija spausdinimui
(0)
Jungtinėje Karalystėje – įtampa tarp vyriausybės ir centrinio banko. Anglijos banko vadovas A. Bailey vakar patikino rinkos dalyvius, kad laikina obligacijų supirkimo programa, kaip ir anksčiau planuota, bus baigta pentadienį („Financial Times“ kiek anksčiau pranešė, kad ji gali būti pratęsta).
Iždo kancleris K. Kwarteng įspėjo, kad jeigu rinkoje kiltų sumaištis, už tai bus atsakingas centrinis bankas. Naujoji premjerė L. Truss kategoriškai atsisakė mažinti biudžeto išlaidas, nepaisant gresiančio papildomo 60 mlrd. svarų sterlingų biudžeto deficito. Šalies vyriausybės 30 metų trukmės obligacijų pajamingumas vakar pirmą kartą nuo 2002 m. buvo trumpai pakilęs virš 5 proc. ribos, bet vėliau smuktelėjo. Svaro sterlingų kursas euro atžvilgiu pakilo 1,21 proc., iki 0,874 svaro už eurą. Anglijos bankas taip pat įspėjo, kad šalies namų ūkai susiduria su panašiais sunkumais vykdydami savo skolinius įsipareigojimus, kaip ir prieš 2008 m. krizę. Nors daugumos jų finansinė padėtis yra geresnė, negu tuomet, padėtis blogėja dėl didelės būtiniausių produktų ir paslaugų infliacijos bei sparčiai didėjančių būsto paskolų palūkanų. Viename iš naftotiekių, kuriuo rusiška nafta pasiekia Europą, Lenkijoje vakar užfiksuotas nuotėkis. Kol kas jo priežastys nėra aiškios. „Brent“ tipo naftos kaina vakar smuktelėjo -1,95 proc., iki 92,45 JAV dolerių už barelį. Vokietijos vyriausybė dėl energetinės krizės kitais metais prognozuoja 0,4 proc. ekonomikos nuosmukį (dar lapkritį prognozuotas 2,5 proc. BVP augimas), o šalies ekonomikos ministras įspėjo, dėl socialinės krizės grėsmės.
Iš vakar išplatinto FED rugsėjo mėn. susitikimo protokolo matyti, kad centrinio banko pareigūnų manymu, nepakankamų kovos su infliacija priemonių rizika yra didesnė, negu pernelyg staigaus pinigų politikos sugriežtinimo. Europos ir JAV akcijų indeksai vakar smuktelėjo („Stoxx Europe 600“ -0,53 proc., „S&P 500“ -0,33 proc.), Azijoje šįryt irgi vyrauja pardavėjai (8.30 val. Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI -0,47 proc., Honkongo „Hang Seng“ -1,01 proc., Pietų Korėjos KOSPI -1,29 procento). 15.30 val. Lietuvos laiku bus paskelbti JAV infliacijos rugsėjo mėn. duomenys.
Baltijos šalių biržose – pirmieji trečio ketvirčio rezultatai. Juos jau pasibaigus prekybai paskelbė „Tallinna Kaubamaja Grupp“. Bendrovės pajamos, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, išaugo 4,8 proc. (iki 216,5 mln. eurų), bet grynasis pelnas dėl smarkiai išaugusių kaštų nukrito nuo 12,6 iki 7,8 mln. eurų. „Harju Elekter“ akcijų kaina vakar pašoko 20,55 proc., nors jokių naujienų per biržą bendrovė neišplatino. Tokią investuotojų reakciją lėmė žinia, kad „Skeleton Technologies“, kurios akcininkė yra ir „Harju Elekter“, klientu tapo energetikos milžinė „Shell“ („Skeleton Technologies“ yra sukūrusi naujo tipo bateriją, kurios masinę produkciją planuoja pradėti 2024 metais).
Iždo kancleris K. Kwarteng įspėjo, kad jeigu rinkoje kiltų sumaištis, už tai bus atsakingas centrinis bankas. Naujoji premjerė L. Truss kategoriškai atsisakė mažinti biudžeto išlaidas, nepaisant gresiančio papildomo 60 mlrd. svarų sterlingų biudžeto deficito. Šalies vyriausybės 30 metų trukmės obligacijų pajamingumas vakar pirmą kartą nuo 2002 m. buvo trumpai pakilęs virš 5 proc. ribos, bet vėliau smuktelėjo. Svaro sterlingų kursas euro atžvilgiu pakilo 1,21 proc., iki 0,874 svaro už eurą. Anglijos bankas taip pat įspėjo, kad šalies namų ūkai susiduria su panašiais sunkumais vykdydami savo skolinius įsipareigojimus, kaip ir prieš 2008 m. krizę. Nors daugumos jų finansinė padėtis yra geresnė, negu tuomet, padėtis blogėja dėl didelės būtiniausių produktų ir paslaugų infliacijos bei sparčiai didėjančių būsto paskolų palūkanų. Viename iš naftotiekių, kuriuo rusiška nafta pasiekia Europą, Lenkijoje vakar užfiksuotas nuotėkis. Kol kas jo priežastys nėra aiškios. „Brent“ tipo naftos kaina vakar smuktelėjo -1,95 proc., iki 92,45 JAV dolerių už barelį. Vokietijos vyriausybė dėl energetinės krizės kitais metais prognozuoja 0,4 proc. ekonomikos nuosmukį (dar lapkritį prognozuotas 2,5 proc. BVP augimas), o šalies ekonomikos ministras įspėjo, dėl socialinės krizės grėsmės.
Iš vakar išplatinto FED rugsėjo mėn. susitikimo protokolo matyti, kad centrinio banko pareigūnų manymu, nepakankamų kovos su infliacija priemonių rizika yra didesnė, negu pernelyg staigaus pinigų politikos sugriežtinimo. Europos ir JAV akcijų indeksai vakar smuktelėjo („Stoxx Europe 600“ -0,53 proc., „S&P 500“ -0,33 proc.), Azijoje šįryt irgi vyrauja pardavėjai (8.30 val. Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI -0,47 proc., Honkongo „Hang Seng“ -1,01 proc., Pietų Korėjos KOSPI -1,29 procento). 15.30 val. Lietuvos laiku bus paskelbti JAV infliacijos rugsėjo mėn. duomenys.
Baltijos šalių biržose – pirmieji trečio ketvirčio rezultatai. Juos jau pasibaigus prekybai paskelbė „Tallinna Kaubamaja Grupp“. Bendrovės pajamos, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, išaugo 4,8 proc. (iki 216,5 mln. eurų), bet grynasis pelnas dėl smarkiai išaugusių kaštų nukrito nuo 12,6 iki 7,8 mln. eurų. „Harju Elekter“ akcijų kaina vakar pašoko 20,55 proc., nors jokių naujienų per biržą bendrovė neišplatino. Tokią investuotojų reakciją lėmė žinia, kad „Skeleton Technologies“, kurios akcininkė yra ir „Harju Elekter“, klientu tapo energetikos milžinė „Shell“ („Skeleton Technologies“ yra sukūrusi naujo tipo bateriją, kurios masinę produkciją planuoja pradėti 2024 metais).