versija spausdinimui
(1)
Ekonominę Latvijos ir jos kaimynių Lietuvos ir Estijos padėtį Erkis Rasukas, „Hansabank“ grupės valdybos pirmininkas ir Baltijos šalių bankininkystės padalinio vadovas, vadina šoku. Beviltiškų paskolų kiekiai, pasak jo, sparčiai auga, rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Švedų bankui „Swedbank“ priklausančio „Hansabank“ analitikai teigia, kad kas mėnesį sparčiai daugėja nepajėgiančių laiku grąžinti pinigų klientų. Tačiau, pasak E. Rasuko, vėlavimų lygis kol kas išlieka „ankstesnių prognozių rėmuose“.
„Perėjimas nuo aukšto lygio augimo iki nulinio augimo pasirodė esąs baisesnis nei manėme. Tai šokas“, - savo mintimis dalijasi E. Rasukas. Anot jo, paprasčiau kalbant, pačios silpniausios grandys – gyvenamajam būstui paskolas paėmę gyventojai – jau susidūrė su sunkumais. Teigiama, kad praradimai dėl „vėluojančių paskolų“ suvalgo didelę „Swedbank“ grupės Baltijos šalyse pelno dalį.
Tiesa, Tomas Andrejauskas, „Hansabanko“ valdybos pirmininko pavaduotojas, yra sakęs, kad „Swedbank“ grupė Lietuvoje neturi blogųjų paskolų, ir mano, jog mūsų šalyje dėl jų nuostoliai negresia.
Lietuvos banko pirmojo ketvirčio bankų veiklos apžvalgoje skelbiama, kad uždelstų paskolų santykis su paskolų portfeliu per ketvirtį padidėjo nuo 1,03 proc. iki 1,13 proc., ir ši neigiama tendencija pastebima jau trečią ketvirtį iš eilės.
O Gitana Griškėnienė, „Būsto paskolų draudimas“, draudžiančios rizikingiausius bankų klientus, vadovė, sako nepastebėjusi ryškaus nemokių klientų, nebegrąžinančių kreditų bankams, daugėjimo.
„Nemokių skolininkų proporcija su paskolų sutarčių skaičiumi faktiškai nesikeičia. Yra vėluojančiųjų, bet žmonės dažniausiai susitvarko, pakeičia kreditavimo sąlygas“, - teigia G. Griškėnienė.
Švedų bankui „Swedbank“ priklausančio „Hansabank“ analitikai teigia, kad kas mėnesį sparčiai daugėja nepajėgiančių laiku grąžinti pinigų klientų. Tačiau, pasak E. Rasuko, vėlavimų lygis kol kas išlieka „ankstesnių prognozių rėmuose“.
„Perėjimas nuo aukšto lygio augimo iki nulinio augimo pasirodė esąs baisesnis nei manėme. Tai šokas“, - savo mintimis dalijasi E. Rasukas. Anot jo, paprasčiau kalbant, pačios silpniausios grandys – gyvenamajam būstui paskolas paėmę gyventojai – jau susidūrė su sunkumais. Teigiama, kad praradimai dėl „vėluojančių paskolų“ suvalgo didelę „Swedbank“ grupės Baltijos šalyse pelno dalį.
Tiesa, Tomas Andrejauskas, „Hansabanko“ valdybos pirmininko pavaduotojas, yra sakęs, kad „Swedbank“ grupė Lietuvoje neturi blogųjų paskolų, ir mano, jog mūsų šalyje dėl jų nuostoliai negresia.
Lietuvos banko pirmojo ketvirčio bankų veiklos apžvalgoje skelbiama, kad uždelstų paskolų santykis su paskolų portfeliu per ketvirtį padidėjo nuo 1,03 proc. iki 1,13 proc., ir ši neigiama tendencija pastebima jau trečią ketvirtį iš eilės.
O Gitana Griškėnienė, „Būsto paskolų draudimas“, draudžiančios rizikingiausius bankų klientus, vadovė, sako nepastebėjusi ryškaus nemokių klientų, nebegrąžinančių kreditų bankams, daugėjimo.
„Nemokių skolininkų proporcija su paskolų sutarčių skaičiumi faktiškai nesikeičia. Yra vėluojančiųjų, bet žmonės dažniausiai susitvarko, pakeičia kreditavimo sąlygas“, - teigia G. Griškėnienė.