versija spausdinimui
(0)
Kas gi pavertė Baltijos tigrus kačiukais, kas nutiko ekonomikoms, kurių augimas krito kartais (Estijos 1 ketvirčio BVP augimas tebuvo 0,4%)? Deja, priežasčių yra ne viena, dalis jų – išorinės ir neišvengiamos. Ekonomikų augimo varikliais buvę statybų ir nekilnojamo turto sektoriai dabar stringa. Būstų pastatyta daugiau nei šiuo metu rinkai reikia, potencialūs pirkėjai lūkuriuoja – juos stabdo tiek gerokai išaugusios palūkanos, tiek ir formuojami lūkesčiai apie galimą ar net esamą krizę. Jau paėmę būsto kreditą turi atseikėti vis didesnę dalį lėšų paskolai apmokėti, todėl tenka atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių. Ne miesto gyventojams būsto paskolos kiek mažiau aktualios, tačiau visame pasaulyje nuvilnijusi maisto kainų augimo grandinė atsiliepia itin skaudžiai – ir taip didžiausią dalį skirdami maistui, gyventojai priversti dar šią dalį didinti. Ekonomikos ekspertai per mažai eskaluoja kitą problemą – stojusius naudotų automobilių pardavimus rytų rinkoms. O juk tai, kartu su naujomis transporto priemonėmis, antra pagal svarbą Lietuvos eksporto prekė, panašią vietą užimanti ir Latvijoje. Automobilių, jų dalių prekybos ir aptarnavimo sferos apyvarta vien per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje siekė 2,5 milijardo litų. Narystė Šengeno erdvėje atnešė ir neigiamų pasekmių – buvo sugriežtintas vizos gavimas automobilių prekeiviams iš rytų.
Nepaisant visų minėtų problemų Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį paaugo net 6,9%. Ar ištiks Lietuvą Estijos, Latvijos likimas? Drąsu sakyti, tačiau Lietuva turi geriausias sąlygas nukentėti mažiausiai. Tai lemia skirtinga ūkio šakinė struktūra Baltijos valstybėse. Apdirbamoji gamyba Lietuvoje 2007-aisiais sukūrė apie 19% pridėtinės vertės, Estijoje – 17%, Latvijoje – vos 11%. Šiaurinių kaimynių pramonės sektorius per pirmuosius tris šių metų mėnesius patyrė 1-3% nuosmukį, kovą jis smuko net 8-11%, tačiau Lietuvoje išaugo atitinkamai 7% ir 5%, nes yra vidaus vartojimui nekoreliuojančių, į eksporto rinkas nukreiptų įmonių. Priešingai nei Latvijai bei Estijai, Lietuvai kuro kainų augimas nėra vien žalingas, dalį žalos padengia „Mažeikių Naftos“ sukurta papildoma pridėtinė vertė. Kartais augusios trąšų kainos gerina jų gamintojų padėtį – per pirmus tris metų mėnesius buvo eksportuota produkcijos beveik už 800 milijonus litų arba 65% daugiau. Skaudžiai Estijos ekonomikai kirto nesutarimai su Rusija – ji nukreipė krovinių srautus nuo Talino uosto, Estijos geležinkelių. Lietuvoje – priešinga situacija, krovinių apimtys augo dešimtimis procentų. Net maisto kainų kilimas nėra toks skausmingas, nes Lietuvoje iš Baltijos šalių didžiausia dalis sukuriama žemės ūkyje bei maisto apdirbimo pramonėje.
Galima teigti, jog šiuo metu vyksta pajamų persiskirstymas tarp ūkio šakų. Iš kurį laiką buvusio pelningiausio nekilnojamo turto, finansų sektoriaus augimo estafetę jau perėmė žaliavų gavybos ir perdirbimo įmonės, trąšų, maisto gamintojai. Netolimoje ateityje krentančios medienos žaliavų kainos atgaivins ir jų perdirbėjus, kurių svarba tiek Lietuvos, tiek Latvijos ekonomikai yra milžiniška. Automobilių, rūbų prekybą turėtų išjudinti santykinis prekių pigimas. Tai rodo, jog net šiuo metu galima atrasti ne vieną patrauklią investicinę idėją, tad pamatuoto optimizmo Baltijos šalims neturėtų trūkti.