versija spausdinimui
(0)
Lietuvos rinkoje apdrausta tik 19 proc. gyventojų turto, rodo draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ skaičiavimai pagal Registrų centro duomenis. Lietuviai, tikėdamiesi sutaupyti, dar nesiryžta investuoti į turto apsaugą nuo potencialių rizikų.
Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Giedrius Čiurinskas teigia, jog lietuvius nuo turto draudimo atbaido įsitikinimas, jog įvairios rizikos aplenks jų namus. „Dauguma Lietuvos gyventojų nėra linkę mokėti už paslaugą, kurios nauda išryškėja tik atsitikus draudžiamajam įvykiui. Be to, dalis jų įsitikinę, jog turto draudimas yra brangi paslauga“, – sako jis. Vidutinė turto draudimo įmoka Lietuvoje kainuoja 168 litus, o vidutinė žala turtui, patiriama nelaimės atveju, yra didesnė daugiau nei 27 kartus. 2007 metais ji siekė 4666 litus.
Pasak draudikų, gyventojų turtas Lietuvoje nukenčia dėl trijų dažniausiai pasitaikančių priežasčių: užliejimo, vandeniui prasiskverbus iš gretimų patalpų, vagystės su įsilaužimu, gaisro arba audros. Didžiausia rizika dėl tokių atsitikimų kyla daugiabučių gyvenamųjų namų butams, juose esančiam turtui bei gyvenamųjų namų stogams. Pastarieji dažnai nukenčia dėl gamtos stichijų. Pasinaudojus gyventojų turto draudimu, kuriuo draudžiamas nekilnojamas bei kilnojamas turtas ir būsto savininko civilinė atsakomybė, išvengiama dėl minėtų rizikų atsiradusių nuostolių, paprastai keliasdešimt kartų viršijančių metinę turto draudimo įmoką.
Pastebėta, jog turtą Lietuvoje dažniau draudžia didžiųjų miestų gyventojai. Daugiausia apdrausto turto yra Vilniuje. Tam įtakos turi ne tik šio miesto dydis, bet ir didesnis draustino turto kiekis. Kaune ir Klaipėdoje turtas draudžiamas atitinkamai 36 proc. ir 61 proc. rečiau negu sostinėje. Vilniaus gyventojams sumokama ir daugiausiai turto draudimo išmokų. Visoje Lietuvoje per 2007 metus sumokėta 1,8 mln. litų išmokų už apdraustą turtą, šiemet per pirmąjį metų ketvirtį bendra išmokų suma siekė 0,65 mln. litų.
Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Giedrius Čiurinskas teigia, jog lietuvius nuo turto draudimo atbaido įsitikinimas, jog įvairios rizikos aplenks jų namus. „Dauguma Lietuvos gyventojų nėra linkę mokėti už paslaugą, kurios nauda išryškėja tik atsitikus draudžiamajam įvykiui. Be to, dalis jų įsitikinę, jog turto draudimas yra brangi paslauga“, – sako jis. Vidutinė turto draudimo įmoka Lietuvoje kainuoja 168 litus, o vidutinė žala turtui, patiriama nelaimės atveju, yra didesnė daugiau nei 27 kartus. 2007 metais ji siekė 4666 litus.
Pasak draudikų, gyventojų turtas Lietuvoje nukenčia dėl trijų dažniausiai pasitaikančių priežasčių: užliejimo, vandeniui prasiskverbus iš gretimų patalpų, vagystės su įsilaužimu, gaisro arba audros. Didžiausia rizika dėl tokių atsitikimų kyla daugiabučių gyvenamųjų namų butams, juose esančiam turtui bei gyvenamųjų namų stogams. Pastarieji dažnai nukenčia dėl gamtos stichijų. Pasinaudojus gyventojų turto draudimu, kuriuo draudžiamas nekilnojamas bei kilnojamas turtas ir būsto savininko civilinė atsakomybė, išvengiama dėl minėtų rizikų atsiradusių nuostolių, paprastai keliasdešimt kartų viršijančių metinę turto draudimo įmoką.
Pastebėta, jog turtą Lietuvoje dažniau draudžia didžiųjų miestų gyventojai. Daugiausia apdrausto turto yra Vilniuje. Tam įtakos turi ne tik šio miesto dydis, bet ir didesnis draustino turto kiekis. Kaune ir Klaipėdoje turtas draudžiamas atitinkamai 36 proc. ir 61 proc. rečiau negu sostinėje. Vilniaus gyventojams sumokama ir daugiausiai turto draudimo išmokų. Visoje Lietuvoje per 2007 metus sumokėta 1,8 mln. litų išmokų už apdraustą turtą, šiemet per pirmąjį metų ketvirtį bendra išmokų suma siekė 0,65 mln. litų.