versija spausdinimui
(2)
Pasaulio aukso tarybos ataskaita apie šio vertingojo metalo paklausos tendencijas patvirtino, kad centriniai bankai vis dar yra pagrindiniai šios rinkos dalyviai.
2024 metų pirmasis ketvirtis atnešė rekordinius grynuosius pirkimus (palyginti su ankstesniais pirmaisiais metų ketvirčiais) tarp Centrinių bankų – beveik 290 tonų. Pirkimų lyderiu šį kartą buvo Turkijos Centrinis bankas, po to eilėje rikiuojasi Kinijos ir Indijos Centriniai bankai.
Kalbant apie paklausą, Pasaulio aukso tarybos klasifikuojamą kaip „investicinio lygio“, tradiciškai stiprus rinkos pagrindas išlieka luitų ir monetų, t.y. fizinio investicinio aukso, pirkimas. Pirmasis ketvirtis buvo geriausias per ketverius metus.
Antrasis investicijų paklausos elementas, t.y. ETF fondų aukso pirkimai, parodė visiškai priešingą vaizdą. Pirmasis ketvirtis atnešė grynąją pasiūlą iš ETF pusės, kuri buvo didžiausia per trejus metus. Tai tikrai stebinantis reiškinys, turint omenyje naujus aukso kainos rekordus. Įdomu tai, kad didžiausi kapitalo nutekėjimai iš ETF buvo užfiksuoti Europoje, o Azijoje vietiniai ETF fiksavo įplaukas.
Rekordinės aukso kainos paskatino ir toliau didinti tauriojo metalo gavybą. Kasyklų gavyba pirmąjį ketvirtį pasiekė rekordinį 893 tonų lygį. Auganti gavyba gali būti veiksnys, ribojantis tolesnį metalo kainos augimą, nors tuo pat metu susiduriama su kliūtimis, kylančiomis dėl didėjančių kaštų, susijusių su vis sunkiau gaunamų išteklių paieška – nurodo Pasaulio aukso tarybos statistika.
Nuo šių metų pradžios aukso kaina dolerine išraiška, kuri šiandien krenta apie vieną procentą, paaugo 11,5 procento, o per pastaruosius vienerius metus - 14,1 procento.
2024 metų pirmasis ketvirtis atnešė rekordinius grynuosius pirkimus (palyginti su ankstesniais pirmaisiais metų ketvirčiais) tarp Centrinių bankų – beveik 290 tonų. Pirkimų lyderiu šį kartą buvo Turkijos Centrinis bankas, po to eilėje rikiuojasi Kinijos ir Indijos Centriniai bankai.
Kalbant apie paklausą, Pasaulio aukso tarybos klasifikuojamą kaip „investicinio lygio“, tradiciškai stiprus rinkos pagrindas išlieka luitų ir monetų, t.y. fizinio investicinio aukso, pirkimas. Pirmasis ketvirtis buvo geriausias per ketverius metus.
Antrasis investicijų paklausos elementas, t.y. ETF fondų aukso pirkimai, parodė visiškai priešingą vaizdą. Pirmasis ketvirtis atnešė grynąją pasiūlą iš ETF pusės, kuri buvo didžiausia per trejus metus. Tai tikrai stebinantis reiškinys, turint omenyje naujus aukso kainos rekordus. Įdomu tai, kad didžiausi kapitalo nutekėjimai iš ETF buvo užfiksuoti Europoje, o Azijoje vietiniai ETF fiksavo įplaukas.
Rekordinės aukso kainos paskatino ir toliau didinti tauriojo metalo gavybą. Kasyklų gavyba pirmąjį ketvirtį pasiekė rekordinį 893 tonų lygį. Auganti gavyba gali būti veiksnys, ribojantis tolesnį metalo kainos augimą, nors tuo pat metu susiduriama su kliūtimis, kylančiomis dėl didėjančių kaštų, susijusių su vis sunkiau gaunamų išteklių paieška – nurodo Pasaulio aukso tarybos statistika.
Nuo šių metų pradžios aukso kaina dolerine išraiška, kuri šiandien krenta apie vieną procentą, paaugo 11,5 procento, o per pastaruosius vienerius metus - 14,1 procento.