versija spausdinimui
(0)
Dvi didžiausios pasaulyje JAV vyriausybės skolos tarp užsienio investuotojų turėtojos trečiąjį ketvirtį prieš Amerikos prezidento rinkimus pardavė didelius iždo obligacijų kiekius.
Remiantis JAV iždo duomenimis, Japonijos investuotojai per tris mėnesius, pasibaigusius rugsėjo 30 dieną, pardavė rekordinius kiekius skolos vertybinių popierių už 61,9 mlrd. dolerių. Per tą patį laikotarpį fondai Kinijoje juos pardavė už 51,3 mlrd. dolerių, o tai yra antra pagal dydį suma istorijoje.
Iždo skolos vertybinių popierių pajamingumas rugsėjo viduryje pasiekė aukščiausią lygį per du su pusę metų kol Respublikonų partija perėmė abiejų Kongreso rūmų ir Baltųjų rūmų kontrolę. Nuo to laiko obligacijos atpigo beveik 4 procentais palyginti su šiuo lygiu dėl susirūpinimo, kad išrinktojo prezidento Donald Trump mažų mokesčių ir didelių muitų politika paskatins infliaciją.
„Tai bankų ir pensijų fondų išpardavimų derinys prieš rinkimus JAV. Trump pergalės rizika ir lūkesčiai dėl didesnio JAV pajamingumo pakenkė obligacijų sentimentui. Tuo labiau Kinijoje, kur geopolitinė rizika kėlė didelį susirūpinimą, paskatinusi investuotojus atsisakyti ir vyriausybės obligacijų“ – sakė Mizuho Securities Co Japonijos strategijos vadovas Shoki Omori.
Japonijos pardavimus iš dalies galėjo paskatinti šalies intervencija į valiutų rinką liepos 11 ir 12 dienomis, kai Finansų ministerija pardavė dolerius, kad nupirktų jeną iš viso už 5,53 trilijonus jenų (35,9 mlrd. dolerių).
Pardavimas per Kiniją taip pat galėjo būti iškreiptas dėl patikimų sąskaitų naudojimo. Fondai Belgijoje, laikomi tokių sąskaitų Azijoje namais, rugsėjį nupirko rekordinės 20,2 mlrd. dolerių vertės vyriausybės obligacijas.
Japonija ir Kinija vis dar turi atitinkamai 1,02 trilijono ir 731 mlrd. dolerių vertės Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių, o tai pabrėžia jų įtaką JAV skolų rinkai.
Remiantis JAV iždo duomenimis, Japonijos investuotojai per tris mėnesius, pasibaigusius rugsėjo 30 dieną, pardavė rekordinius kiekius skolos vertybinių popierių už 61,9 mlrd. dolerių. Per tą patį laikotarpį fondai Kinijoje juos pardavė už 51,3 mlrd. dolerių, o tai yra antra pagal dydį suma istorijoje.
Iždo skolos vertybinių popierių pajamingumas rugsėjo viduryje pasiekė aukščiausią lygį per du su pusę metų kol Respublikonų partija perėmė abiejų Kongreso rūmų ir Baltųjų rūmų kontrolę. Nuo to laiko obligacijos atpigo beveik 4 procentais palyginti su šiuo lygiu dėl susirūpinimo, kad išrinktojo prezidento Donald Trump mažų mokesčių ir didelių muitų politika paskatins infliaciją.
„Tai bankų ir pensijų fondų išpardavimų derinys prieš rinkimus JAV. Trump pergalės rizika ir lūkesčiai dėl didesnio JAV pajamingumo pakenkė obligacijų sentimentui. Tuo labiau Kinijoje, kur geopolitinė rizika kėlė didelį susirūpinimą, paskatinusi investuotojus atsisakyti ir vyriausybės obligacijų“ – sakė Mizuho Securities Co Japonijos strategijos vadovas Shoki Omori.
Japonijos pardavimus iš dalies galėjo paskatinti šalies intervencija į valiutų rinką liepos 11 ir 12 dienomis, kai Finansų ministerija pardavė dolerius, kad nupirktų jeną iš viso už 5,53 trilijonus jenų (35,9 mlrd. dolerių).
Pardavimas per Kiniją taip pat galėjo būti iškreiptas dėl patikimų sąskaitų naudojimo. Fondai Belgijoje, laikomi tokių sąskaitų Azijoje namais, rugsėjį nupirko rekordinės 20,2 mlrd. dolerių vertės vyriausybės obligacijas.
Japonija ir Kinija vis dar turi atitinkamai 1,02 trilijono ir 731 mlrd. dolerių vertės Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių, o tai pabrėžia jų įtaką JAV skolų rinkai.