versija spausdinimui
(0)
JAV infliacija atitiko lūkesčius ir nudžiugino rinkas. Kaip tikėtasi, infliacija lapkritį didėjo 2,7 proc., o bazinė infliacija liko stabili ties 3,3 procento. Rinkos tai priėmė kaip ženklą, jog JAV Federalinis Rezervas kitą savaitę mažins palūkanas ketvirtadaliu procento. Reaguojant į tai S&P 500 indekso vertė didėjo 0,8 proc., o didžiųjų technologijų akcijos augo dar sparčiau – „Magnificent 7“ akcijos bendrai kilo 3,1 procento.
2 metų JAV obligacijų pajamingumai iškart po naujienų paskelbimo smuko 7 baziniais punktais, tačiau vėliau atšoko atgal ir per sesiją liko beveik nepakitę.
Ar tikrai yra ko džiūgauti? Rinkos daugiausiai dėmesio skiria kitos savaitės FED susitikimui – lūkesčius atitikę duomenys įtikino, jog bus mažinamos palūkanos, tačiau kiti ženklai mažiau pozityvūs. Per du mėnesius infliacija padidėjo nuo 2,4 iki 2,7 proc., bazinė infliacija yra iš esmės nekintanti jau pusę metų, o paskutinių 3 mėnesių kainų didėjimai yra didžiausi nuo metų pradžios. Vartojimas sparčiai atsigauna, BVP augimas šį ketvirtį turėtų siekti 3,3 proc. metinį tempą („Atlanta FED GDPNow“). Nors lapkritį nuomos kainų (kurios ilgą laiką augo labai sparčiai) augimas prislopo, kasdienio vartojimo prekių kaip jautienos ir kiaušinių kainos išaugo labai daug. Kol kas rugsėjį FED pareigūnai prognozavo 1 proc. punkto palūkanų normų mažinimus šiems metams, ši prognozė atrodo išsipildys. Visgi, ankstesnės prognozės dėl dar 1 proc. punkto palūkanų mažinimų kitiems metams turėtų būti sumažintos. Tad bendrai, vakarykščiai rinkų pokyčiai buvo reakcija į aiškumą dėl artimiausio FED sprendimo, tačiau toliau tikėtis sparčių palūkanų mažinimų nereikėtų.
Šiandien laukiama ECB sprendimo. Abejonių nedaug – centrinis bankas turėtų sumažinti bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto iki 3 procentų. Kitais metais SEB grupė tikisi spartesnių mažinimų euro zonoje dėl nedidelio ekonomikos aktyvumo ir atslūgusios infliacijos rizikos. Tokio pat sprendimo tikimasi ir iš Šveicarijos centrinio banko, palūkanos turėtų būti sumažintos iki 0,75 procento.
2 metų JAV obligacijų pajamingumai iškart po naujienų paskelbimo smuko 7 baziniais punktais, tačiau vėliau atšoko atgal ir per sesiją liko beveik nepakitę.
Ar tikrai yra ko džiūgauti? Rinkos daugiausiai dėmesio skiria kitos savaitės FED susitikimui – lūkesčius atitikę duomenys įtikino, jog bus mažinamos palūkanos, tačiau kiti ženklai mažiau pozityvūs. Per du mėnesius infliacija padidėjo nuo 2,4 iki 2,7 proc., bazinė infliacija yra iš esmės nekintanti jau pusę metų, o paskutinių 3 mėnesių kainų didėjimai yra didžiausi nuo metų pradžios. Vartojimas sparčiai atsigauna, BVP augimas šį ketvirtį turėtų siekti 3,3 proc. metinį tempą („Atlanta FED GDPNow“). Nors lapkritį nuomos kainų (kurios ilgą laiką augo labai sparčiai) augimas prislopo, kasdienio vartojimo prekių kaip jautienos ir kiaušinių kainos išaugo labai daug. Kol kas rugsėjį FED pareigūnai prognozavo 1 proc. punkto palūkanų normų mažinimus šiems metams, ši prognozė atrodo išsipildys. Visgi, ankstesnės prognozės dėl dar 1 proc. punkto palūkanų mažinimų kitiems metams turėtų būti sumažintos. Tad bendrai, vakarykščiai rinkų pokyčiai buvo reakcija į aiškumą dėl artimiausio FED sprendimo, tačiau toliau tikėtis sparčių palūkanų mažinimų nereikėtų.
Šiandien laukiama ECB sprendimo. Abejonių nedaug – centrinis bankas turėtų sumažinti bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto iki 3 procentų. Kitais metais SEB grupė tikisi spartesnių mažinimų euro zonoje dėl nedidelio ekonomikos aktyvumo ir atslūgusios infliacijos rizikos. Tokio pat sprendimo tikimasi ir iš Šveicarijos centrinio banko, palūkanos turėtų būti sumažintos iki 0,75 procento.