versija spausdinimui
(18)
Paviešinus naujausius Eurostat duomenis paaiškėjo, jog mūsų šalyje fiksuotas žymus pramonės veiklos apimčių kritimas, kuris buvo didžiausias visoje Europos sąjungoje.
Spalį lyginant su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcija Lietuvoje susitraukė 7.5 procento, kai rugsėjį dar augo 0.3 procento. Bendroje valiutos zonoje, kaip ir laukta, šis rodiklis išliko stabilus, o Europos sąjungoje pakilo 0.3 procento, kai mėnesį prieš tai fiksuotas kritimas, kuris siekė atitinkamai 1.5 bei 1.4 procento.
Per spalį euro zonoje energijos gamyba smuko 1.9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.8 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 2.3 procento, tuo tarpu tarpinių prekių gamyba nepakito, kapitalo prekių paaugo 1.7 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba pakilo 0.2 procento, kapitalo prekių - 1.7 procento, o štai energijos gamyba traukėsi 1.3 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0.7 procento, o kasdieninio vartojimo prekių sumažėjo 1.3 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, labiausiai pramonės veiklos apimtys spalį padidėjo Airijoje (5.7 procento) bei Danijoje (5.4 procento), o daugiausiai krito, kaip minėta mūsų šalyje bei Belgijoje (6.2 procento).
Šių metų spalį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, mūsų šalyje pramonės veiklos apimtys susitraukė 0.4 procento, kai dar mėnesį prieš tai fiksuotas 4.6 procento prieaugis. Euro zonoje metinis kritimas sumažėjo nuo 2.2 iki 1.2 procento (laukta 1.9 procento nuosmukio), o Europos sąjungoje - nuo 1.8 iki 0.8 procento.
Per minimą laikotarpį bendroje valiutos zonoje tarpinių prekių gamyba traukėsi 3.5 procento, energijos smuko vienu procentu, kapitalo prekių - 1.7 procento, ilgalaikio vartojimo - 3.2 procento, kai kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 3.3 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamybos apimtys smuko 3.1 procento, energijos - 1.4 procento, kapitalo prekių - 1.7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.7 procento, o štai kasdieninio vartojimo pakilo 3.6 procento.
Per metus daugiausiai pramonės veiklos apimtys susitraukė Belgijoje (7.9 procento) ir Vokietijoje (4.9 procento), kai labiausiai pakilo Airijoje (15.2 procento) bei Danijoje (8.6 procento).
Spalį lyginant su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcija Lietuvoje susitraukė 7.5 procento, kai rugsėjį dar augo 0.3 procento. Bendroje valiutos zonoje, kaip ir laukta, šis rodiklis išliko stabilus, o Europos sąjungoje pakilo 0.3 procento, kai mėnesį prieš tai fiksuotas kritimas, kuris siekė atitinkamai 1.5 bei 1.4 procento.
Per spalį euro zonoje energijos gamyba smuko 1.9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.8 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 2.3 procento, tuo tarpu tarpinių prekių gamyba nepakito, kapitalo prekių paaugo 1.7 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba pakilo 0.2 procento, kapitalo prekių - 1.7 procento, o štai energijos gamyba traukėsi 1.3 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0.7 procento, o kasdieninio vartojimo prekių sumažėjo 1.3 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, labiausiai pramonės veiklos apimtys spalį padidėjo Airijoje (5.7 procento) bei Danijoje (5.4 procento), o daugiausiai krito, kaip minėta mūsų šalyje bei Belgijoje (6.2 procento).
Šių metų spalį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, mūsų šalyje pramonės veiklos apimtys susitraukė 0.4 procento, kai dar mėnesį prieš tai fiksuotas 4.6 procento prieaugis. Euro zonoje metinis kritimas sumažėjo nuo 2.2 iki 1.2 procento (laukta 1.9 procento nuosmukio), o Europos sąjungoje - nuo 1.8 iki 0.8 procento.
Per minimą laikotarpį bendroje valiutos zonoje tarpinių prekių gamyba traukėsi 3.5 procento, energijos smuko vienu procentu, kapitalo prekių - 1.7 procento, ilgalaikio vartojimo - 3.2 procento, kai kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 3.3 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamybos apimtys smuko 3.1 procento, energijos - 1.4 procento, kapitalo prekių - 1.7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.7 procento, o štai kasdieninio vartojimo pakilo 3.6 procento.
Per metus daugiausiai pramonės veiklos apimtys susitraukė Belgijoje (7.9 procento) ir Vokietijoje (4.9 procento), kai labiausiai pakilo Airijoje (15.2 procento) bei Danijoje (8.6 procento).
