versija spausdinimui
(0)
Pasaulinė aukso paklausa 2024 metais pasiekė rekordinį lygį – 4974 tonas, dėl didelių centrinių bankų pirkimų ir augančios investicijų paklausos, pranešė Pasaulio aukso taryba. Bendra paklausa pasiekė rekordinę 382 mlrd. dolerių vertę, o pats auksas šiandien pasiekė naują rekordinį kainos lygį.
Pranešama, kad praėjusiais metais centriniai bankai auksą pirko pastoviai, įsigydami daugiau nei 1000 tonų jau trečius metus iš eilės. Ketvirtąjį ketvirtį pirkimai išaugo ir pasiekė 333 tonas, o centrinių bankų metinis bendras įsigijimas - 1045 tonos.
Bendros metinės investicijos į auksą išaugo ketvirtadaliu iki didžiausios sumos per ketverius metus – 1180 tonų. Tai daugiausia lėmė ETF fondai, kurie ketvirtąjį ketvirtį pridėjo 19 tonų.
„2024 metais antraštėse vėl dominavo auksas, o pernai kainos pasiekė 40 rekordinių aukštumų. Tačiau paklausos trajektorija 2024 metais buvo toli gražu ne linijinė, o centrinių bankų paklausa pirmąjį ketvirtį buvo stipri, o metų viduryje ji išsilygino ir baigėsi stipriu ketvirtuoju ketvirčiu" – sakė ataskaitoje cituojama Pasaulio aukso tarybos vyresnioji rinkos analitikė Louise Street.
„Panašiai antrąjį metų pusmetį pastebimai išaugo Vakarų investuotojų susidomėjimas, o tai kartu su itin išaugusiais srautais iš Azijos trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčiais lėmė pasaulinių aukso ETF srautų padidėjimą“ – pridūrė ji.
Analitikė teigė, kad tą lėmė daugelio centrinių bankų pradėtas palūkanų mažinimas ir išaugęs pasaulinis netikrumas, įskaitant JAV prezidento rinkimus ir didėjančią įtampą Artimuosiuose Rytuose.
Luitų ir monetų paklausa iš esmės išliko tokia pati, kaip 2023 metais – 1186 tonos. Tuo pačiu nurodoma, kad aukštos aukso kainos susilpnino paklausą juvelyrinių dirbinių sektoriuje, kur metinis vartojimas sumažėjo 11 procentų iki 1877 tonų. Technologijų sektorius užfiksavo stipriausią ketvirtį nuo 2021 metų ketvirtojo ketvirčio, o paklausa siekė 84 tonas.
„Šiek tiek padidėjo dirbtiniam intelektui (DI) ir elektronikai naudojamo aukso apimtys, per metus jos augo 7 procentais ir pasiekė 326 tonas“ – sakoma pranešime.
Tuo tarpu bendra aukso pasiūla ūgtelėjo vienu procentu per metus ir pasiekė naują rekordinį 4794 tonų lygį. Kasybos apimčių ir perdirbimo padidėjimas prisidėjo prie bendro aukso pasiūlos augimo.
„2025 metais tikimės, kad centriniai bankai išliks priešakyje, o aukso ETF investuotojai prisijungs prie kovos, ypač jei matysime žemesnes, nors ir nepastovias palūkanų normas. Kita vertus, juvelyrikos segmento silpnumas greičiausiai išliks, nes aukštos aukso kainos ir silpnas ekonomikos augimas riboja vartotojų perkamąją galią. Geopolitinis ir makroekonominis neapibrėžtumas šiais metais turėtų būti dominuojančios temos, palaikančios aukso, kaip turto saugyklos ir apsidraudimo nuo rizikos, paklausą" - sakė Louise Street.
Šiandien aukso kaina Amerikos doleriais vienu metu buvo pašokusi iki 2877.03 dolerių, kas yra naujas rekordinis lygis. Nuo metų pradžios šis vertingasis metalas jau spėjo pabrangti beveik dešimt procentų, o per pastaruosius vienerius metus - 42 procentais.
Pranešama, kad praėjusiais metais centriniai bankai auksą pirko pastoviai, įsigydami daugiau nei 1000 tonų jau trečius metus iš eilės. Ketvirtąjį ketvirtį pirkimai išaugo ir pasiekė 333 tonas, o centrinių bankų metinis bendras įsigijimas - 1045 tonos.
Bendros metinės investicijos į auksą išaugo ketvirtadaliu iki didžiausios sumos per ketverius metus – 1180 tonų. Tai daugiausia lėmė ETF fondai, kurie ketvirtąjį ketvirtį pridėjo 19 tonų.
„2024 metais antraštėse vėl dominavo auksas, o pernai kainos pasiekė 40 rekordinių aukštumų. Tačiau paklausos trajektorija 2024 metais buvo toli gražu ne linijinė, o centrinių bankų paklausa pirmąjį ketvirtį buvo stipri, o metų viduryje ji išsilygino ir baigėsi stipriu ketvirtuoju ketvirčiu" – sakė ataskaitoje cituojama Pasaulio aukso tarybos vyresnioji rinkos analitikė Louise Street.
„Panašiai antrąjį metų pusmetį pastebimai išaugo Vakarų investuotojų susidomėjimas, o tai kartu su itin išaugusiais srautais iš Azijos trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčiais lėmė pasaulinių aukso ETF srautų padidėjimą“ – pridūrė ji.
Analitikė teigė, kad tą lėmė daugelio centrinių bankų pradėtas palūkanų mažinimas ir išaugęs pasaulinis netikrumas, įskaitant JAV prezidento rinkimus ir didėjančią įtampą Artimuosiuose Rytuose.
Luitų ir monetų paklausa iš esmės išliko tokia pati, kaip 2023 metais – 1186 tonos. Tuo pačiu nurodoma, kad aukštos aukso kainos susilpnino paklausą juvelyrinių dirbinių sektoriuje, kur metinis vartojimas sumažėjo 11 procentų iki 1877 tonų. Technologijų sektorius užfiksavo stipriausią ketvirtį nuo 2021 metų ketvirtojo ketvirčio, o paklausa siekė 84 tonas.
„Šiek tiek padidėjo dirbtiniam intelektui (DI) ir elektronikai naudojamo aukso apimtys, per metus jos augo 7 procentais ir pasiekė 326 tonas“ – sakoma pranešime.
„2025 metais tikimės, kad centriniai bankai išliks priešakyje, o aukso ETF investuotojai prisijungs prie kovos, ypač jei matysime žemesnes, nors ir nepastovias palūkanų normas. Kita vertus, juvelyrikos segmento silpnumas greičiausiai išliks, nes aukštos aukso kainos ir silpnas ekonomikos augimas riboja vartotojų perkamąją galią. Geopolitinis ir makroekonominis neapibrėžtumas šiais metais turėtų būti dominuojančios temos, palaikančios aukso, kaip turto saugyklos ir apsidraudimo nuo rizikos, paklausą" - sakė Louise Street.
Šiandien aukso kaina Amerikos doleriais vienu metu buvo pašokusi iki 2877.03 dolerių, kas yra naujas rekordinis lygis. Nuo metų pradžios šis vertingasis metalas jau spėjo pabrangti beveik dešimt procentų, o per pastaruosius vienerius metus - 42 procentais.