versija spausdinimui
(6)
Remiantis šiandien paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, Lietuvoje buvo užfiksuotas didžiausias pramonės produkcijos apimčių augimas visoje Europos sąjungoje.
Sausį lyginant su ankstesniu mėnesiu, pramonė mūsų šalyje augo net 4,6 procento, kai gruodį - 2,2 procento. Euro zonoje šis rodiklis pakilo 0,8 procento (laukta 0,5 procento augimo), o Europos sąjungoje - 0,3 procento, kai mėnesį prieš tai smuko atitinkamai 0,4 bei 0,2 procento.
Bendroje valiutos zonoje per pirmąjį šių metų mėnesį tarpinių prekių gamyba augo 1,6 procento, kapitalo prekių - 0,5 procento, tuo tarpu energijos krito 1,2 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,2 procento, o kasdieninio vartojimo prekių gamyba traukėsi 3,1 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba kilo 1,5 procento, kapitalo prekių - 0,1 procento, kai energijos krito dviem procentais, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,3 procento, o kasdieninio vartojimo prekių sumažėjo 4,1 procento.
Be Lietuvos sausį sparčiausiai pramonės veiklos apimtys ūgtelėjo Portugalijoje (3,7 procento) bei Austrijoje (3,3 procento). Tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis smuko Maltoje (12,6 procento) ir Danijoje, kur krito 10,6 procento.
Lyginant šių metų pirmąjį mėnesį su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, mūsų šalyje pramonė paaugo net 9,8 procento (gruodį prieaugis siekė 7,6 procento), kas yra vienas didžiausių prieaugių visoje Europos sąjungoje, kur šis rodiklis smuko 0,2 procento, o euro zonoje nepakito, kai mėnesį prieš tai metinis kritimas siekė atitinkamai 1,1 bei 1,5 procento.
Valiutos sąjungoje per metus ilgalaikio vartojimo prekių gamyba augo 0,9 procento, o kasdieninio vartojimo - net 6,7 procento, kai tarpinių prekių smuko 0,8 procento, energijos - 1,6 procento, o kapitalo prekių sumažėjo 2,7 procento. Europos sąjungoje ilgalaikio vartojimo prekių buvo pagaminta 1,3 procento daugiau, kasdienio vartojimo prekių - 5,5 procento daugiau, kai tarpinių prekių gamyba traukėsi 0,3 procento, energijos - 2,1 procento, kapitalo prekių - 2,8 procento.
Lyginant su 2024 metų sausiu, labiausiai pramonės veiklos apimtys susitraukė Slovakijoje (5,1 procento) ir Danijoje (4,4 procento), o daugiausiai augo Airijoje (10,4 procento) bei mūsų šalyje.
Sausį lyginant su ankstesniu mėnesiu, pramonė mūsų šalyje augo net 4,6 procento, kai gruodį - 2,2 procento. Euro zonoje šis rodiklis pakilo 0,8 procento (laukta 0,5 procento augimo), o Europos sąjungoje - 0,3 procento, kai mėnesį prieš tai smuko atitinkamai 0,4 bei 0,2 procento.
Bendroje valiutos zonoje per pirmąjį šių metų mėnesį tarpinių prekių gamyba augo 1,6 procento, kapitalo prekių - 0,5 procento, tuo tarpu energijos krito 1,2 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,2 procento, o kasdieninio vartojimo prekių gamyba traukėsi 3,1 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba kilo 1,5 procento, kapitalo prekių - 0,1 procento, kai energijos krito dviem procentais, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,3 procento, o kasdieninio vartojimo prekių sumažėjo 4,1 procento.
Be Lietuvos sausį sparčiausiai pramonės veiklos apimtys ūgtelėjo Portugalijoje (3,7 procento) bei Austrijoje (3,3 procento). Tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis smuko Maltoje (12,6 procento) ir Danijoje, kur krito 10,6 procento.
Lyginant šių metų pirmąjį mėnesį su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, mūsų šalyje pramonė paaugo net 9,8 procento (gruodį prieaugis siekė 7,6 procento), kas yra vienas didžiausių prieaugių visoje Europos sąjungoje, kur šis rodiklis smuko 0,2 procento, o euro zonoje nepakito, kai mėnesį prieš tai metinis kritimas siekė atitinkamai 1,1 bei 1,5 procento.
Valiutos sąjungoje per metus ilgalaikio vartojimo prekių gamyba augo 0,9 procento, o kasdieninio vartojimo - net 6,7 procento, kai tarpinių prekių smuko 0,8 procento, energijos - 1,6 procento, o kapitalo prekių sumažėjo 2,7 procento. Europos sąjungoje ilgalaikio vartojimo prekių buvo pagaminta 1,3 procento daugiau, kasdienio vartojimo prekių - 5,5 procento daugiau, kai tarpinių prekių gamyba traukėsi 0,3 procento, energijos - 2,1 procento, kapitalo prekių - 2,8 procento.
Lyginant su 2024 metų sausiu, labiausiai pramonės veiklos apimtys susitraukė Slovakijoje (5,1 procento) ir Danijoje (4,4 procento), o daugiausiai augo Airijoje (10,4 procento) bei mūsų šalyje.