versija spausdinimui
(0)
Didžiausias pasaulyje valstybinis Norvegijos turto fondas paskelbė savo pirmojo ketvirčio rezultatus. Tarp aktyvų, į kuriuos investuoja megafondas, teigiama grąža fiksuota iš obligacijų, nekilnojamo turto ir net atsinaujinančios energijos infrastruktūros, tačiau bendrą neigiamą investicijų rezultatą lėmė nuosmukis akcijų rinkose, ypač technologijų sektoriuje.
Pirmąjį 2025 metų ketvirtį didžiausias pasaulyje tokio tipo investicinis fondas užfiksavo 415 mlrd. Norvegijos kronų (apie 39,7 mlrd. dolerių) nuostolį, o tai reiškia neigiamą 0,6 procento grąžos normą. Turto vertė kovo pabaigoje siekė 18,526 trilijonus kronų (maždaug 1,77 trilijono dolerių), teigiama balandžio 24 dieną paskelbtame pranešime spaudai.
Minimo fondo investicijų į akcijas grąža pirmąjį ketvirtį buvo neigiama ir sudarė 1,6 procento, o investicijų į obligacijas grąža buvo teigiama ir siekė 1,6 procento. Investicijos į nelistinguojamą nekilnojamąjį turtą per ataskaitinį laikotarpį davė 2,4 procento grąžos, o investicijos į atsinaujinančios energijos infrastruktūrą – 1,2 procento.
Nors dauguma atskirų turto klasių uždirbo pelno, dėl pozicijų proporcijų bendra grąžos norma buvo neigiama. Lemiamas veiksnys buvo didelė investuotų lėšų dalis kapitalo rinkoje, kur kovo pabaigoje 70 procentų fondo lėšų buvo laikoma akcijose, 26,4 procento investuota į fiksuoto pajamingumo priemones (obligacijas), 2,3 procento - nekilnojamas turtas, o nedidelę dalį (0,1 procento) sudarė investicijos į atsinaujinančios energijos infrastruktūrą.
„Ketvirtį paveikė didelis rinkos nepastovumas. Mūsų investicijos į akcijas turėjo neigiamą grąžą, kurią daugiausia lėmė technologijų sektorius“ – komentavo Norges Bank Investment Management generalinis direktorius Nicolai Tangen.
Fondo duomenimis, 2024 metų pabaigoje daugiau nei pusė fondo turto (53,2 procento) buvo investuota į JAV ir apėmė įmonių akcijas, iždo vertybinius popierius ir nekilnojamąjį turtą. Norvegai į Amerikos akcijų rinką investavo beveik 40 procento savo valdomo kapitalo.
Pirmąjį 2025 metų ketvirtį didžiausias pasaulyje tokio tipo investicinis fondas užfiksavo 415 mlrd. Norvegijos kronų (apie 39,7 mlrd. dolerių) nuostolį, o tai reiškia neigiamą 0,6 procento grąžos normą. Turto vertė kovo pabaigoje siekė 18,526 trilijonus kronų (maždaug 1,77 trilijono dolerių), teigiama balandžio 24 dieną paskelbtame pranešime spaudai.
Minimo fondo investicijų į akcijas grąža pirmąjį ketvirtį buvo neigiama ir sudarė 1,6 procento, o investicijų į obligacijas grąža buvo teigiama ir siekė 1,6 procento. Investicijos į nelistinguojamą nekilnojamąjį turtą per ataskaitinį laikotarpį davė 2,4 procento grąžos, o investicijos į atsinaujinančios energijos infrastruktūrą – 1,2 procento.
Nors dauguma atskirų turto klasių uždirbo pelno, dėl pozicijų proporcijų bendra grąžos norma buvo neigiama. Lemiamas veiksnys buvo didelė investuotų lėšų dalis kapitalo rinkoje, kur kovo pabaigoje 70 procentų fondo lėšų buvo laikoma akcijose, 26,4 procento investuota į fiksuoto pajamingumo priemones (obligacijas), 2,3 procento - nekilnojamas turtas, o nedidelę dalį (0,1 procento) sudarė investicijos į atsinaujinančios energijos infrastruktūrą.
„Ketvirtį paveikė didelis rinkos nepastovumas. Mūsų investicijos į akcijas turėjo neigiamą grąžą, kurią daugiausia lėmė technologijų sektorius“ – komentavo Norges Bank Investment Management generalinis direktorius Nicolai Tangen.
Fondo duomenimis, 2024 metų pabaigoje daugiau nei pusė fondo turto (53,2 procento) buvo investuota į JAV ir apėmė įmonių akcijas, iždo vertybinius popierius ir nekilnojamąjį turtą. Norvegai į Amerikos akcijų rinką investavo beveik 40 procento savo valdomo kapitalo.