versija spausdinimui
(0)
2007 m. balandžio 16 d. Varšuvos birža šventė savo 16 – ąjį gimtadienį. Biržoje šiuo metu yra kotiruojama 300 Lenkijos bei užsienio šalių bendrovių, kapitalizacija viršija 750 mlrd. Zl, iš jų 230 mlrd. tenka užsienio bendrovėms. Didžiausio dėmesio lenkų biržoje susilaukia debiutuojančios bendrovės. 2006 m. pabaigoje buvo prognozuojama, kad į biržą 2007 m. ateis 60 naujų emitentų ir tada atrodė, kad tai optimistiškas skaičius. Tačiau dabar jau aišku, kad 60 debiutuos per pirmą š.m. pusmetį, o norą kotiruotis Varšuvos biržoje jau pareiškė iš viso 120 įmonių. Pagrindinė Lenkijos biržos konkurentė Vidurio ir Rytų Europos regione yra Vienos birža. Kad aplenktų austrus, lenkai stengiasi pritraukti kuo daugiau užsienio bendrovių. Jau žinoma, kokios bendrovės iš Ukrainos, Lietuvos, Estijos ir Čekijos sieja savo ateities planus su Varšuvos birža.
Geros perspektyvos nusimato bendrovėms iš Ukrainos ir Pabaltijo
Ukrainos rinkoje stipriai besiplečiančioms bendrovėms labai reikalingos investicijos, kadangi Kijevo birža PFTS dar silpnai išsivysčiusi, be abejo bendrovių žvilgsniai nukreipti į kaimyninę Lenkiją. Tuo labiau, kad Varšuvos birža pasirašė partnerystės sutartį su Ukrainos maklerių firma „E-Volution”, kuri padės ukrainietiškoms bendrovėms paruošti visus reikalingus dokumentus ir padės debiutuoti Lenkijos rinkoje. Iš Ukrainos į Varšuvos biržą ruošiasi ateiti 4 maisto pramonės, 1 mažmeninės prekybos, 2 bankai, 1draudimo, 1 žiniasklaidos ir 1 nekilnojamo turto (NT) sektorių bendrovės. Konkrečiai yra įvardijamos šios: „Aventures” (holdingas), „Galnaftogaz” (degalinių tinklas) ir „Hilbprom” (maisto pramonė), „Karavan” (NT), „Švydko” (greito maisto restoranų tinklas), „Intermarket” (mažmeninė prekyba ir NT). Ši paskutinioji yra ypač laukiama ir jau dabar vadinama “tikru būsimu biržos topu”.
2007 m. gegužės mėn. Varšuvos biržoje įvyks Ukrainos aliejaus ir margarino gamintojos bendrovės „Kreativ” pirminis viešas akcijų platinimas (IPO).
„Suprema Securities”, finansų maklerio įmonės iš Pabaltijo, taip pat pasirašiusios partnerystės sutartį su Varšuvos birža, atstovų teigimu, Baltijos šalių bendrovės Varšuvos biržoje gali būti įvertintos aukščiau, nei savo šalių biržose. O be to, visoms šio regiono bendrovėms didžiausia pagunda yra Lenkijos atvirieji pensijų fondai, kurie disponuoja milžiniškomis lėšomis ir tiesiog šluoja visų naujai atėjusių į Varšuvos biržą bendrovių akcijas. Jei žiūrėtume konkrečiau, tai statybų sektoriaus bendrovės Pabaltijo biržose šiuo metu yra daug mažiau įvertintos, nei analogiškos bendrovės Lenkijos biržoje.
Kaip būsimos debiutantės Varšuvoje konkrečiai minimos Estijos bendrovės: „Eesti Ehitus”, „Merko Ehitus” (abi iš statybų sektoriaus), „Olympic Entertainment” (kazino operatorius), „PTA Group”(prekybos sektorius), „Tallink” (jūros keltų operatorius). Lenkų ekspertų tvirtinimu, jau dabar galima sakyti, kad tiek „Olympic Entertainment” tiek “Tallink” akcijos biržoje turės pasisekimą, kadangi Varšuvoje tai bus vienintelės tokios rūšies kotiruojamos bendrovės. Tačiau ne mažesnį pasisekimą turėtų ir statybos sektoriaus kompanijos, tarp kurių minimas ir „PST” iš Lietuvos. Varšuvos biržos investuotojams imponuotų jau vien tai, kad šios bendrovės aktyviai veikia stipriai besivystančiose Pabaltijo, Rusijos ir Ukrainos statybų rinkose, kuriose lenkų bendrovės nėra pernelyg aktyvios. Be jau minėto „PST” tarp galimų Lenkijos biržos debiutantų minima kita lietuviška bendrovė „Agrovaldymo Grupė”.
Estijos „Hansapank” atstovai Lenkijos žiniasklaidai pareiškė, kad šiais metais jie į Varšuvos biržą atves 2 Estijos ir 1 Bulgarijos bendrovę.
Nekilnojamo turto sektoriaus bendrovių IPO bumas biržoje
Lenkijos atvirieji pensijų fondai labai laukia biržoje pasirodant Čekijos kompanijų. Šiuo metu čia yra kotiruojamos čekų energetikos koncerno „ČEZ” akcijos. Būtent šiam gigantui atėjus į Varšuvą jo pavyzdžiu nutarė pasekti kitos užsienio šalių bendrovės. Dar šiais metais Varšuvoje turėtų debiutuoti kita čekų energetikos kompanija „Unipetrol”. Be pastarosios įvardijamos ir kitos šios šalies bendrovės, tai: „AAA Auto”, „C.S. Cargo” (logistika), „Česka Pojistovna” (draudimas), „CME” (televizijos operatorius), „ECM” (NT), „OKD” (anglies gamyba), „Orco” (NT).
Šiuo metu Varšuvos biržos atstovai veda derybas su trimis Slovėnijos bendrovėmis „Sava”, „Gorenje” ir „Krka”, kurios jau yra kotiruojamos Liublianos biržoje, atėjimo į Lenkijos rinką.
Be mūsų regiono šalių bendrovių ateiti į Varšuvos biržą planuoja „Meinl European Land’ iš Austrijos ir „Opal Property Developments” (abi NT) iš Australijos, bei „ACE” (automobilių detalių gamintoja) iš Ispanijos.
Pasak užsienio emitentų atstovų, Varšuvos birža juos patraukia tuo, kad tai yra antra po Vienos pagal dydį akcijų rinka mūsų regione, čia aktyvūs ne tik užsienio šalių, bet ir vietiniai investuotojai, mažesni debiuto biržoje kaštai lyginant su V.Europos biržomis, rinka labai likvidi, be to praeitais metais čia jau debiutavo 38 užsienio emitentai.
Lenkijos Finansų rinkų priežiūros komisija šiuo metu nagrinėja 17 Lenkijos bendrovių, kurios ruošiasi pravesti IPO, pateiktus akcijų emisijų prospektus. Nuo 2007 metų pradžios biržoje jau debiutavo 16 emitentų, bendra jų visų per IPO išplatintų akcijų emisijų suma siekė 965,5 mln. Zl, prognozuojama, kad metų pabaigoje ši suma jau svyruos nuo 3 iki 7 mlrd. Zl.
Varšuvos biržoje rekordiniais yra laikomi 1997 m. kai į rinką atėjo 62 naujos bendrovės. Beveik nėra abejonių, kad šie metai debiutų skaičiumi bus dar derlingesni.
Pasak rinkos ekspertų, jeigu kilimo tendencijos išsilaikys iki metų pabaigos, tai visi IPO praeis sėkmingai, kadangi jaučiasi, jog rinkoje šiuo metu yra pakankamai didelis pinigų kiekis.
2007 metai Varšuvos biržoje bus pažymėti kaip nekilnojamo turto sektoriaus bendrovių metai ir jų ruošiami IPO bus patys didžiausi. Pvz. vienos iš jų austrų bendrovės „Warimpeks” IPO įvyko š.m. sausio mėn. pabaigoje, išplatintų akcijų bendra suma siekė 428 mln. Zl. Dar pora didelių šio sektoriaus IPO ruošia lenkų bendrovės „Pol Aqua” ir „J.W. Construction”, kurių prospektai jau nagrinėjami.
“EURO 2012” naujas iššūkis Lenkijos rinkai
Dar vienas teigiamas impulsas Lenkijos rinkai yra 2012 m. Lenkijoje ir Ukrainoje organizuojamas Europos futbolo čempionatas. Jau dabar lenkų firmos po truputį pradeda skaičiuoti, kiek jos galės iš to uždirbti. Aišku, kad už teisę transliuoti čempionatą, bilietų į rungtynes pardavimą, transporto ir lėktuvų bilietus bei nakvynę viešbučiuose bus gauta keletas milijardų eurų pelno. Lenkijos finansų ministrė Zyta Gilovska planuoja, kad 2 metus prieš čempionatą ir tais metais, kai jis vyks, šalies biudžeto pajamos išaugs 1 proc., o tai reiškia, kad šalies biudžetą kasmet papildys po 2 milijardus Zl.
Be abejo tokie čempionatai šalims, kuriose jie vyksta, atneša nemažą pelną. Pvz. Šveicarijoje, kur vyks 2008 m. Europos futbolo čempionatas, jau yra sukurta 10 000 papildomų darbo vietų, o Vokietijos, 2006 m. pasaulio futbolo čempionato organizatorės, ekonomika, investicijų į čempionato organizavimą dėka, pakilo 0,5 proc.
Planuojama, kad čempionato organizavimas Lenkijai ir Ukrainai kainuos apie 500 milijardų Zl. Didesnė dalis lėšų bus gauta iš ES.
Jau dabar aišku, kad tuose miestuose, kur vyks čempionato rungtynės, konkrečiai Varšuvoje, Gdanske ir Poznanėje reikės pastatyti 180 naujų viešbučių. ‚Hilton” viešbučių tinklas jau pranešė, kad iki Europos čempionato pradžios Lenkijoje pastatys dar apie 11 viešbučių. Iš viso tikimasi atvykstant apie 0,5 mln. futbolo sirgalių, iš kurių uždirbs ir maitinimo įstaigos ir parduotuvės. Yra paskaičiuota, kad vienam eurui išleistam viešbučiui apmokėti tenka 1,5 euro išleisto įvairiems pirkiniams.
Daugiausiai be abejo Lenkijai kainuos, apie 100 mlrd. Zl transporto infrastruktūros statyba ir renovacija. Šiuo metu jau yra rezervuota automobilių kelių, geležinkelių ir oro uostų statybai ir remontui atlikti 19 milijardų EUR iš ES skiriamų lėšų programai “Infrastruktūra ir aplinka”. Visi geležinkeliai jungiantys miestus, kur vyks rungtynės bus modernizuoti, taip pat bus pastatytos naujos geležinkelio stotys, be to bus įsigyti nauji traukinių vagonai. Tam reikės 7 mlrd. Zl investicijų.
Žiniasklaidos, reklamos bei leidybos firmos irgi pradeda skaičiuoti būsimus pelnus. Tikras mūšis be abejo užvirs dėl teisės transliuoti čempionatą. Paprastai tokių čempionatų metu žymiai padaugėja alaus, sporto inventoriaus, pasaulyje žinomų kompanijų bei įvairių maisto produktų reklamos. Didžiausią pelną iš reklamos be abejo gaus televizija, tačiau ir kitos žiniasklaidos priemonės, tame tarpe internetinės, nebus nuskriaustos.
Be to per artimiausius 5 metus Lenkijoje reikės nutiesti apie 1000 km autostradų, bei pastatyti ir įrengti keletą stadionų. Pirminiais paskaičiavimais stadionų statybai reikės 2 mlrd. EUR.
Lenkijos statybų bendrovės, kuriose nemažą darbuotojų dalį sudaro ukrainiečiai, labai sunerimę, kadangi Ukrainai, kaip antram čempionato organizatoriui taip pat prireiks nemažai darbo jėgos, todėl susirasti darbininkų joje lenkams tikrai bus sunkoka. Didžiųjų statybų bendrovių vadovai teigia, kad norint išlaikyti darbuotojus, teks dar didinti ir taip jau nemažus jų atlyginimus. Be to Lenkijos vyriausybė planuoja dar šį mėnesį supaprastinti statybininkų iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir Kinijos įdarbinimo Lenkijoje sąlygas. Statybų holdingas “J.W. Construction” planuoja atsivežti darbuotojų iš Uzbekistano ir Tadžikistano. O Lenkijos Transporto ministerija veda derybas su šalies Krašto apsaugos ministerija, dėl karių, atliekančių privalomąją karinę tarnybą pagalbos statant įvairius objektus.
Jau dabar Lenkijoje stipriai brangsta ir pradeda trūkti būtiniausių statybinių medžiagų. Visa tai gali labai neigiamai atsiliepti gyvenamųjų namų statybos sektoriui, kuris Lenkijoje, beje kaip ir visoje Europoje, dabar išgyvena tikrą bumą. Statybos darbų apimtys š.m. vasario mėnesį, palyginus su analogišku praeitų metų laikotarpiu išaugo 57 proc., o leidimų statybos darbams atlikti 2006 m. buvo išduota 45 proc. daugiau, nei 2005 m.
Investuotojams suteikiamas toks šansas, kuris galbūt jau niekada nebepasikartos
Savaime suprantama, kad iš “Euro 2012” išloš ir biržos investuotojai. Ekspertai jau prognozuoja, kad toks investicinis bumas atneš statybų bei turizmo bendrovėms milijardinius pelnus. Tad nereikia stebėtis, jei neužilgo biržoje brangs statybos, transporto, visuomeninio maitinimo bei žiniasklaidos įmonių akcijos. Reikia laukti, kad jau artimiausių dviejų metų bėgyje šių sektorių bendrovių finansiniai rezultatai bus tikrai puikūs, o tai reiškia dar aukštesnius jų akcijų kursus. Biržos ekspertai vieningi: investuotojams suteikiamas toks šansas, kuris galbūt jau niekada nebepasikartos.
Rinkos analitikai jau dabar vardija bendroves kurios daugiausiai išloš iš „EURO 2012” - tai statybų sektoriaus lyderės ‚Budimex”, „Polimex – Mostostal”, bei „PBG”, po jų aišku viešbučių tinklas „Orbis”. Į šį paskutinįjį ypač rekomenduoja atkreipti dėmesį „HSCB” banko analitikai. Be to, kalbama, kad „Budimex” ir „Polimex – Mostostal” tikrai įsigys po maždaug 20 proc. statomų stadionų projektų vertės.
---------------------
Skaistuolė Misiūnaitė
Finansų analitikė
AB FMĮ „Finasta“
Konstitucijos pr. 23, Vilnius
Tel. +370 5 210 24 75
Faks. +370 5 278 68 38
Mob. +370 687 11 542
Geros perspektyvos nusimato bendrovėms iš Ukrainos ir Pabaltijo
Ukrainos rinkoje stipriai besiplečiančioms bendrovėms labai reikalingos investicijos, kadangi Kijevo birža PFTS dar silpnai išsivysčiusi, be abejo bendrovių žvilgsniai nukreipti į kaimyninę Lenkiją. Tuo labiau, kad Varšuvos birža pasirašė partnerystės sutartį su Ukrainos maklerių firma „E-Volution”, kuri padės ukrainietiškoms bendrovėms paruošti visus reikalingus dokumentus ir padės debiutuoti Lenkijos rinkoje. Iš Ukrainos į Varšuvos biržą ruošiasi ateiti 4 maisto pramonės, 1 mažmeninės prekybos, 2 bankai, 1draudimo, 1 žiniasklaidos ir 1 nekilnojamo turto (NT) sektorių bendrovės. Konkrečiai yra įvardijamos šios: „Aventures” (holdingas), „Galnaftogaz” (degalinių tinklas) ir „Hilbprom” (maisto pramonė), „Karavan” (NT), „Švydko” (greito maisto restoranų tinklas), „Intermarket” (mažmeninė prekyba ir NT). Ši paskutinioji yra ypač laukiama ir jau dabar vadinama “tikru būsimu biržos topu”.
2007 m. gegužės mėn. Varšuvos biržoje įvyks Ukrainos aliejaus ir margarino gamintojos bendrovės „Kreativ” pirminis viešas akcijų platinimas (IPO).
„Suprema Securities”, finansų maklerio įmonės iš Pabaltijo, taip pat pasirašiusios partnerystės sutartį su Varšuvos birža, atstovų teigimu, Baltijos šalių bendrovės Varšuvos biržoje gali būti įvertintos aukščiau, nei savo šalių biržose. O be to, visoms šio regiono bendrovėms didžiausia pagunda yra Lenkijos atvirieji pensijų fondai, kurie disponuoja milžiniškomis lėšomis ir tiesiog šluoja visų naujai atėjusių į Varšuvos biržą bendrovių akcijas. Jei žiūrėtume konkrečiau, tai statybų sektoriaus bendrovės Pabaltijo biržose šiuo metu yra daug mažiau įvertintos, nei analogiškos bendrovės Lenkijos biržoje.
Kaip būsimos debiutantės Varšuvoje konkrečiai minimos Estijos bendrovės: „Eesti Ehitus”, „Merko Ehitus” (abi iš statybų sektoriaus), „Olympic Entertainment” (kazino operatorius), „PTA Group”(prekybos sektorius), „Tallink” (jūros keltų operatorius). Lenkų ekspertų tvirtinimu, jau dabar galima sakyti, kad tiek „Olympic Entertainment” tiek “Tallink” akcijos biržoje turės pasisekimą, kadangi Varšuvoje tai bus vienintelės tokios rūšies kotiruojamos bendrovės. Tačiau ne mažesnį pasisekimą turėtų ir statybos sektoriaus kompanijos, tarp kurių minimas ir „PST” iš Lietuvos. Varšuvos biržos investuotojams imponuotų jau vien tai, kad šios bendrovės aktyviai veikia stipriai besivystančiose Pabaltijo, Rusijos ir Ukrainos statybų rinkose, kuriose lenkų bendrovės nėra pernelyg aktyvios. Be jau minėto „PST” tarp galimų Lenkijos biržos debiutantų minima kita lietuviška bendrovė „Agrovaldymo Grupė”.
Estijos „Hansapank” atstovai Lenkijos žiniasklaidai pareiškė, kad šiais metais jie į Varšuvos biržą atves 2 Estijos ir 1 Bulgarijos bendrovę.
Nekilnojamo turto sektoriaus bendrovių IPO bumas biržoje
Lenkijos atvirieji pensijų fondai labai laukia biržoje pasirodant Čekijos kompanijų. Šiuo metu čia yra kotiruojamos čekų energetikos koncerno „ČEZ” akcijos. Būtent šiam gigantui atėjus į Varšuvą jo pavyzdžiu nutarė pasekti kitos užsienio šalių bendrovės. Dar šiais metais Varšuvoje turėtų debiutuoti kita čekų energetikos kompanija „Unipetrol”. Be pastarosios įvardijamos ir kitos šios šalies bendrovės, tai: „AAA Auto”, „C.S. Cargo” (logistika), „Česka Pojistovna” (draudimas), „CME” (televizijos operatorius), „ECM” (NT), „OKD” (anglies gamyba), „Orco” (NT).
Šiuo metu Varšuvos biržos atstovai veda derybas su trimis Slovėnijos bendrovėmis „Sava”, „Gorenje” ir „Krka”, kurios jau yra kotiruojamos Liublianos biržoje, atėjimo į Lenkijos rinką.
Be mūsų regiono šalių bendrovių ateiti į Varšuvos biržą planuoja „Meinl European Land’ iš Austrijos ir „Opal Property Developments” (abi NT) iš Australijos, bei „ACE” (automobilių detalių gamintoja) iš Ispanijos.
Pasak užsienio emitentų atstovų, Varšuvos birža juos patraukia tuo, kad tai yra antra po Vienos pagal dydį akcijų rinka mūsų regione, čia aktyvūs ne tik užsienio šalių, bet ir vietiniai investuotojai, mažesni debiuto biržoje kaštai lyginant su V.Europos biržomis, rinka labai likvidi, be to praeitais metais čia jau debiutavo 38 užsienio emitentai.
Lenkijos Finansų rinkų priežiūros komisija šiuo metu nagrinėja 17 Lenkijos bendrovių, kurios ruošiasi pravesti IPO, pateiktus akcijų emisijų prospektus. Nuo 2007 metų pradžios biržoje jau debiutavo 16 emitentų, bendra jų visų per IPO išplatintų akcijų emisijų suma siekė 965,5 mln. Zl, prognozuojama, kad metų pabaigoje ši suma jau svyruos nuo 3 iki 7 mlrd. Zl.
Varšuvos biržoje rekordiniais yra laikomi 1997 m. kai į rinką atėjo 62 naujos bendrovės. Beveik nėra abejonių, kad šie metai debiutų skaičiumi bus dar derlingesni.
Pasak rinkos ekspertų, jeigu kilimo tendencijos išsilaikys iki metų pabaigos, tai visi IPO praeis sėkmingai, kadangi jaučiasi, jog rinkoje šiuo metu yra pakankamai didelis pinigų kiekis.
2007 metai Varšuvos biržoje bus pažymėti kaip nekilnojamo turto sektoriaus bendrovių metai ir jų ruošiami IPO bus patys didžiausi. Pvz. vienos iš jų austrų bendrovės „Warimpeks” IPO įvyko š.m. sausio mėn. pabaigoje, išplatintų akcijų bendra suma siekė 428 mln. Zl. Dar pora didelių šio sektoriaus IPO ruošia lenkų bendrovės „Pol Aqua” ir „J.W. Construction”, kurių prospektai jau nagrinėjami.
“EURO 2012” naujas iššūkis Lenkijos rinkai
Dar vienas teigiamas impulsas Lenkijos rinkai yra 2012 m. Lenkijoje ir Ukrainoje organizuojamas Europos futbolo čempionatas. Jau dabar lenkų firmos po truputį pradeda skaičiuoti, kiek jos galės iš to uždirbti. Aišku, kad už teisę transliuoti čempionatą, bilietų į rungtynes pardavimą, transporto ir lėktuvų bilietus bei nakvynę viešbučiuose bus gauta keletas milijardų eurų pelno. Lenkijos finansų ministrė Zyta Gilovska planuoja, kad 2 metus prieš čempionatą ir tais metais, kai jis vyks, šalies biudžeto pajamos išaugs 1 proc., o tai reiškia, kad šalies biudžetą kasmet papildys po 2 milijardus Zl.
Be abejo tokie čempionatai šalims, kuriose jie vyksta, atneša nemažą pelną. Pvz. Šveicarijoje, kur vyks 2008 m. Europos futbolo čempionatas, jau yra sukurta 10 000 papildomų darbo vietų, o Vokietijos, 2006 m. pasaulio futbolo čempionato organizatorės, ekonomika, investicijų į čempionato organizavimą dėka, pakilo 0,5 proc.
Planuojama, kad čempionato organizavimas Lenkijai ir Ukrainai kainuos apie 500 milijardų Zl. Didesnė dalis lėšų bus gauta iš ES.
Jau dabar aišku, kad tuose miestuose, kur vyks čempionato rungtynės, konkrečiai Varšuvoje, Gdanske ir Poznanėje reikės pastatyti 180 naujų viešbučių. ‚Hilton” viešbučių tinklas jau pranešė, kad iki Europos čempionato pradžios Lenkijoje pastatys dar apie 11 viešbučių. Iš viso tikimasi atvykstant apie 0,5 mln. futbolo sirgalių, iš kurių uždirbs ir maitinimo įstaigos ir parduotuvės. Yra paskaičiuota, kad vienam eurui išleistam viešbučiui apmokėti tenka 1,5 euro išleisto įvairiems pirkiniams.
Daugiausiai be abejo Lenkijai kainuos, apie 100 mlrd. Zl transporto infrastruktūros statyba ir renovacija. Šiuo metu jau yra rezervuota automobilių kelių, geležinkelių ir oro uostų statybai ir remontui atlikti 19 milijardų EUR iš ES skiriamų lėšų programai “Infrastruktūra ir aplinka”. Visi geležinkeliai jungiantys miestus, kur vyks rungtynės bus modernizuoti, taip pat bus pastatytos naujos geležinkelio stotys, be to bus įsigyti nauji traukinių vagonai. Tam reikės 7 mlrd. Zl investicijų.
Žiniasklaidos, reklamos bei leidybos firmos irgi pradeda skaičiuoti būsimus pelnus. Tikras mūšis be abejo užvirs dėl teisės transliuoti čempionatą. Paprastai tokių čempionatų metu žymiai padaugėja alaus, sporto inventoriaus, pasaulyje žinomų kompanijų bei įvairių maisto produktų reklamos. Didžiausią pelną iš reklamos be abejo gaus televizija, tačiau ir kitos žiniasklaidos priemonės, tame tarpe internetinės, nebus nuskriaustos.
Be to per artimiausius 5 metus Lenkijoje reikės nutiesti apie 1000 km autostradų, bei pastatyti ir įrengti keletą stadionų. Pirminiais paskaičiavimais stadionų statybai reikės 2 mlrd. EUR.
Lenkijos statybų bendrovės, kuriose nemažą darbuotojų dalį sudaro ukrainiečiai, labai sunerimę, kadangi Ukrainai, kaip antram čempionato organizatoriui taip pat prireiks nemažai darbo jėgos, todėl susirasti darbininkų joje lenkams tikrai bus sunkoka. Didžiųjų statybų bendrovių vadovai teigia, kad norint išlaikyti darbuotojus, teks dar didinti ir taip jau nemažus jų atlyginimus. Be to Lenkijos vyriausybė planuoja dar šį mėnesį supaprastinti statybininkų iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir Kinijos įdarbinimo Lenkijoje sąlygas. Statybų holdingas “J.W. Construction” planuoja atsivežti darbuotojų iš Uzbekistano ir Tadžikistano. O Lenkijos Transporto ministerija veda derybas su šalies Krašto apsaugos ministerija, dėl karių, atliekančių privalomąją karinę tarnybą pagalbos statant įvairius objektus.
Jau dabar Lenkijoje stipriai brangsta ir pradeda trūkti būtiniausių statybinių medžiagų. Visa tai gali labai neigiamai atsiliepti gyvenamųjų namų statybos sektoriui, kuris Lenkijoje, beje kaip ir visoje Europoje, dabar išgyvena tikrą bumą. Statybos darbų apimtys š.m. vasario mėnesį, palyginus su analogišku praeitų metų laikotarpiu išaugo 57 proc., o leidimų statybos darbams atlikti 2006 m. buvo išduota 45 proc. daugiau, nei 2005 m.
Investuotojams suteikiamas toks šansas, kuris galbūt jau niekada nebepasikartos
Savaime suprantama, kad iš “Euro 2012” išloš ir biržos investuotojai. Ekspertai jau prognozuoja, kad toks investicinis bumas atneš statybų bei turizmo bendrovėms milijardinius pelnus. Tad nereikia stebėtis, jei neužilgo biržoje brangs statybos, transporto, visuomeninio maitinimo bei žiniasklaidos įmonių akcijos. Reikia laukti, kad jau artimiausių dviejų metų bėgyje šių sektorių bendrovių finansiniai rezultatai bus tikrai puikūs, o tai reiškia dar aukštesnius jų akcijų kursus. Biržos ekspertai vieningi: investuotojams suteikiamas toks šansas, kuris galbūt jau niekada nebepasikartos.
Rinkos analitikai jau dabar vardija bendroves kurios daugiausiai išloš iš „EURO 2012” - tai statybų sektoriaus lyderės ‚Budimex”, „Polimex – Mostostal”, bei „PBG”, po jų aišku viešbučių tinklas „Orbis”. Į šį paskutinįjį ypač rekomenduoja atkreipti dėmesį „HSCB” banko analitikai. Be to, kalbama, kad „Budimex” ir „Polimex – Mostostal” tikrai įsigys po maždaug 20 proc. statomų stadionų projektų vertės.
---------------------
Skaistuolė Misiūnaitė
Finansų analitikė
AB FMĮ „Finasta“
Konstitucijos pr. 23, Vilnius
Tel. +370 5 210 24 75
Faks. +370 5 278 68 38
Mob. +370 687 11 542