versija spausdinimui
(0)
Per pirmuosius šešis mėnesius metinė infliacija pakilo iki 11,4 proc., o antrąjį šių metų pusmetį infliacija bus dar aukštesnė ir vidutiniškai sieks apie 12 proc., prognozuoja „Hansabanko“ analitikai. Banko specialistai pastebi, kad nors didelę dalį infliacijos lemia išorinės, nuo Lietuvos nepriklausančios priežastys, apie pusę infliacijos lemia vidiniai veiksniai, kuriuos bent iš dalies gali paveikti tinkama šalies ekonominė politika.
Kaip šiandien paskelbė Statistikos departamentas, birželio mėnesį metinė infliacija sudarė 12,5 proc. ir buvo 0,6 proc. didesnė nei gegužę. Pirmąjį šių metų pusmetį metinė infliacija Lietuvoje vidutiniškai buvo 11,4 procento.
„Mėnesinės infliacijos sulėtėjimas birželį yra tik laikinas reiškinys, kurį lemia sezoniniai veiksniai – vasarą paprastai atpinga kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, vaisiai, daržovės. Tačiau jau artimiausiu metu daugelyje savivaldybių brangs centralizuotai teikiama šiluma ir infliacijos tempas vėl paspartės. Iš pradžių brangs karštas vanduo, o rudenį gyventojus pasieks ir žymiai didesnės sąskaitos už centrinį šildymą. Todėl antrąjį šių metų pusmetį prognozuojame dar didesnę infliaciją nei per pirmuosius šešis 2008 metų mėnesius. Manome, kad ji vidutiniškai sieks 12 proc.“, – sako „Hansabanko“ analitikė Jurgita Jurgutytė.
„Hansabanko“ analitikų skaičiavimu, išorinės priežastys – pirmiausia, naftos ir maisto produktų kainų augimas pasaulio rinkose – lemia apie pusę Lietuvos infliacijos augimo.
„Skaičiuojant JAV doleriais, nafta šiuo metu yra daugiau nei 80 proc. brangesnė nei buvo prieš metus, eurais – apie 60 procentų. Kartu su kitų žaliavų kainų augimu visame pasaulyje, įskaitant maistą, tai prideda apie 7 proc. prie dabartinės Lietuvos infliacijos“, – sako J. Jurgutytė.
„Hansabanko“ analitikė nelabai tikėtina vadina prognozę, kad pasaulinės naftos kainos gali pakilti iki 250 JAV dolerių už barelį, nes vis didėja susirūpinimas dėl pernelyg aukštų naftos kainų. „Vis dėlto, jei toks šuolis įvyktų, infliacija Lietuvoje 2009 metais, kurią dabar numatome apie 8,7 proc., išaugtų 1,5 karto ir viršytų 13 proc.“, – prognozuoja J. Jurgutytė.
„Hansabanko“ specialistai pastebi, kad nors nepalankios pasaulinės tendencijos prisideda prie infliacijos spartėjimo, apie pusę šalies infliacijos lemia vidiniai, šalyje susiformavę veiksniai. Juos bent iš dalies galima paveikti pasirinkus tinkamą ekonominę politiką. „Deja, pastarieji sprendimai, pavyzdžiui, įstatymas, numatantis socialinių išmokų ir minimalaus darbo užmokesčio indeksavimą, ne kovoja su infliacija, o, atvirkščiai, ją skatina, nes į įstatymą yra „įrašoma“ jau įsisukusi darbo užmokesčio ir kainų augimo spiralė“, – sako „Hansabanko“ analitikė J. Jurgutytė.
Kaip šiandien paskelbė Statistikos departamentas, birželio mėnesį metinė infliacija sudarė 12,5 proc. ir buvo 0,6 proc. didesnė nei gegužę. Pirmąjį šių metų pusmetį metinė infliacija Lietuvoje vidutiniškai buvo 11,4 procento.
„Mėnesinės infliacijos sulėtėjimas birželį yra tik laikinas reiškinys, kurį lemia sezoniniai veiksniai – vasarą paprastai atpinga kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, vaisiai, daržovės. Tačiau jau artimiausiu metu daugelyje savivaldybių brangs centralizuotai teikiama šiluma ir infliacijos tempas vėl paspartės. Iš pradžių brangs karštas vanduo, o rudenį gyventojus pasieks ir žymiai didesnės sąskaitos už centrinį šildymą. Todėl antrąjį šių metų pusmetį prognozuojame dar didesnę infliaciją nei per pirmuosius šešis 2008 metų mėnesius. Manome, kad ji vidutiniškai sieks 12 proc.“, – sako „Hansabanko“ analitikė Jurgita Jurgutytė.
„Hansabanko“ analitikų skaičiavimu, išorinės priežastys – pirmiausia, naftos ir maisto produktų kainų augimas pasaulio rinkose – lemia apie pusę Lietuvos infliacijos augimo.
„Skaičiuojant JAV doleriais, nafta šiuo metu yra daugiau nei 80 proc. brangesnė nei buvo prieš metus, eurais – apie 60 procentų. Kartu su kitų žaliavų kainų augimu visame pasaulyje, įskaitant maistą, tai prideda apie 7 proc. prie dabartinės Lietuvos infliacijos“, – sako J. Jurgutytė.
„Hansabanko“ analitikė nelabai tikėtina vadina prognozę, kad pasaulinės naftos kainos gali pakilti iki 250 JAV dolerių už barelį, nes vis didėja susirūpinimas dėl pernelyg aukštų naftos kainų. „Vis dėlto, jei toks šuolis įvyktų, infliacija Lietuvoje 2009 metais, kurią dabar numatome apie 8,7 proc., išaugtų 1,5 karto ir viršytų 13 proc.“, – prognozuoja J. Jurgutytė.
„Hansabanko“ specialistai pastebi, kad nors nepalankios pasaulinės tendencijos prisideda prie infliacijos spartėjimo, apie pusę šalies infliacijos lemia vidiniai, šalyje susiformavę veiksniai. Juos bent iš dalies galima paveikti pasirinkus tinkamą ekonominę politiką. „Deja, pastarieji sprendimai, pavyzdžiui, įstatymas, numatantis socialinių išmokų ir minimalaus darbo užmokesčio indeksavimą, ne kovoja su infliacija, o, atvirkščiai, ją skatina, nes į įstatymą yra „įrašoma“ jau įsisukusi darbo užmokesčio ir kainų augimo spiralė“, – sako „Hansabanko“ analitikė J. Jurgutytė.