versija spausdinimui
(0)
Nors du trečdaliai smulkių Lietuvos įmonių mato didesnes ar mažesnes grėsmes verslo tęstinumui, tik kas antra įmonė yra nuo to finansiškai apsisaugojusios, rodo "Lietuvos draudimo" užsakymu bendrovės "RAIT" atliktas tyrimas. Pasak "Lietuvos draudimo" ekspertų, ekonominio atokvėpio metu finansiškai neapsisaugojusios ir laisvų lėšų neturinčios mažos įmonės tampa pažeidžiamiausios – jos gali susidurti su didesne bankroto galimybe.
Statistikos departamento duomenimis, 2007 metais bankrotas buvo paskelbtas 606 įmonėms. Dažniausiai bankrutavo smulkios, mažai turto ir nedaug darbuotojų turinčios įmonės. Net 92 proc. visų bankrutavusių įmonių turėjo mažiau negu 10 darbuotojų.
Pasak draudimo eksperto A. Raziūno, kita įdomi tendencija – mažos įmonės verslo draudimu, kuris yra viena iš finansinės apsaugos priemonių, yra linkusios susirūpinti jau po nelaimės. Net 10 proc. smulkaus verslo įmonių, apsidraudusių verslo draudimu tai padarė tik patyrusios žalą, o 18 proc. neapsidraudusiųjų prisipažįsta tik po nelaimės susirūpintų apsauga.
Tyrimas taip pat rodo, kad 95 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių vadovų mato bent kelias reikšmingas rizikas jų verslui. Smulkaus verslo atstovai mano, kad didžiausią grėsmę jų verslui keliančios rizikos – gaisras (34 proc.), vagystė (33 proc.) ir įrangos gedimai (23 proc.). Kiek mažiau, penktadalis apklaustųjų, baiminasi stichinių nelaimių, gamybos ar veiklos nutrūkimo galimybės bei darbuotojų nedarbingumo dėl sveikatos sutrikimų. Tačiau įvardindami tiek galimų žalų, kurios būtų kritiškos jų verslui, tik pusė Lietuvos smulkaus verslo naudojasi verslo draudimo paslaugomis.
Statistika rodo, kad daugiau nei kas dešimta maža įmonė (net 13 proc. apklaustųjų) nesusidorotų jau su 10 proc. metinės apyvartos dydžio žala. "Vidutinė mažos įmonės apyvarta šalyje siekia apie 1,5 mln. litų, tai 10 proc. metinės apyvartos žala sudarytų 150 tūkst. litų. Tokio dydžio žala jau būtų pražūtinga dešimtadaliui smulkių Lietuvos įmonių. "Lietuvos draudimo" statistika rodo, kad vien gaisras gali pridaryti žalų nuo 100 tūkst. iki kelių milijonų litų, o netikėtai gautas ieškinys, reikalaujantis atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, gali siekti kelių milijonų litų sumą.
Statistikos departamento duomenimis, 2007 metais bankrotas buvo paskelbtas 606 įmonėms. Dažniausiai bankrutavo smulkios, mažai turto ir nedaug darbuotojų turinčios įmonės. Net 92 proc. visų bankrutavusių įmonių turėjo mažiau negu 10 darbuotojų.
Pasak draudimo eksperto A. Raziūno, kita įdomi tendencija – mažos įmonės verslo draudimu, kuris yra viena iš finansinės apsaugos priemonių, yra linkusios susirūpinti jau po nelaimės. Net 10 proc. smulkaus verslo įmonių, apsidraudusių verslo draudimu tai padarė tik patyrusios žalą, o 18 proc. neapsidraudusiųjų prisipažįsta tik po nelaimės susirūpintų apsauga.
Tyrimas taip pat rodo, kad 95 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių vadovų mato bent kelias reikšmingas rizikas jų verslui. Smulkaus verslo atstovai mano, kad didžiausią grėsmę jų verslui keliančios rizikos – gaisras (34 proc.), vagystė (33 proc.) ir įrangos gedimai (23 proc.). Kiek mažiau, penktadalis apklaustųjų, baiminasi stichinių nelaimių, gamybos ar veiklos nutrūkimo galimybės bei darbuotojų nedarbingumo dėl sveikatos sutrikimų. Tačiau įvardindami tiek galimų žalų, kurios būtų kritiškos jų verslui, tik pusė Lietuvos smulkaus verslo naudojasi verslo draudimo paslaugomis.
Statistika rodo, kad daugiau nei kas dešimta maža įmonė (net 13 proc. apklaustųjų) nesusidorotų jau su 10 proc. metinės apyvartos dydžio žala. "Vidutinė mažos įmonės apyvarta šalyje siekia apie 1,5 mln. litų, tai 10 proc. metinės apyvartos žala sudarytų 150 tūkst. litų. Tokio dydžio žala jau būtų pražūtinga dešimtadaliui smulkių Lietuvos įmonių. "Lietuvos draudimo" statistika rodo, kad vien gaisras gali pridaryti žalų nuo 100 tūkst. iki kelių milijonų litų, o netikėtai gautas ieškinys, reikalaujantis atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, gali siekti kelių milijonų litų sumą.