versija spausdinimui
(0)
Po poros dienų atsitiesimo Vilniaus biržoje investuotojai pasiėmė pelnus, todėl penktadienį akcijos vėl pigo. OMX Vilnius indeksas smukletėjo žemyn 0,67 proc. vėl pavojingai šturmuodamas 400 punktų ribą, po to, kaip per sesiją atpigo 12 ir brango 7 pozicijos. Aktyvumas savaitės pabaigoje taip pat gerokai prislopo lyginant su prieš tai matytu šios savaitės antroje pusėje - akcijų apyvarta siekė 3,3 mln. litų, o sandorių skaičius – 520.
Rinkos dalyvių įkarštį malšino žemyn smigę užsienio rinkų indeksai, kur neigiamai reaguota į prastėjančios makroekonominius rodiklius, nuvylusius kai kurių kompanijų veiklos rezultatus bei vėl kilti ėmusias naftos kainas. Ryškiausiai Vidurio ir Rytų Europos regione žybtelėjo Rusijos birža, kur akcijų nuosmukiai įgavo neregėtą mastą dėl paniško užsienio investuotojų išpardavimo po premjero V.Putino kritikos metalurgijos kompanijos „Mechel“ atžvilgiu dėl galimo antimonopolinių įstatymų pažeidimo bei mokesčių vengimo.
Didžiausią apyvartą Vilniaus biržoje dėl vieno stambaus sandorio susižėrė „Agrowill Group“ (AVG1L) akcijos, kurių perleista už 1,3 mln. litų, o kaina pasistiebė į viršų 2,42 proc. iki 6,36 lito.
„Lifosos“ (LFO1L) akcijos atpigo 1,23 proc. iki 85 litų, atkartodamos užsienio trąšų gamintojų tendencijas. Akcijų perleista už 644 tūkst. litų. Puikius antro ketvirčio veiklos rezultatus paskelbusios bendrovės akcijų pasiūla biržoje išaugo investuotojams siekiant pasiimti pelnus. Taip pat gali būti, jog dalis rinkos dalyvių nuogąstauja, kad šiemet kol kas dar planiniam remontui gamybos nestabdžiusios „Lifosos“ žaliavos ateityje gali brangti labiau nei galutinės produkcijos kaina.
Po dviejų dienų ralio į viršų žemyn koregavosi ir bankų akcijų kainos. Ūkio banko (UKB1L) akcijos atpigo 2,21 proc. iki 2,65 lito, jų perleista už 551 tūkst. litų. Po prekybos pranešta, kad Ūkio bankas pardavė nekilnojamąjį turtą Maskvoje valdžiusias tris antrines bendroves už 282,8 mln. litų. Realizuotas pelnas iš dukterinių įmonių pardavimo sandorio sudaro 27 mln. litų.
Šių metų kovo mėnesį vykusiame akcininkų susirinkime banko vadovai teigė, kad pastato Maskvoje vertė, nepriklausomų vertintojų nuomone, gali siekti apie 350-400 mln. litų. Praėjusių metų spalio mėnesio viduryje Ūkio bankas skelbė, kad pastatą Maskvoje vertina ne mažiau kaip 400-480 mln. litų. Šių metų pradžioje banko balanse šio investicinio turto vertė buvo nurodyta 326,645 mln. litų.
Suprantama, kad Maskvos projektą valdžiusius dukterinės bendrovės galėjo turėti skolų, tačiau Ūkio banko valdybos pirmininkė pripažino, kad jos buvo parduotose ne pačiu nekilnojamo turto rinkai palankiausiu metu . Kita vertus, esant nelengvai situacijai pasaulinėse kredito rinkose bei lėtėjant ekonominiam augimui vietinėje rinkoje sustiprinta banko likvidžių aktyvų bazė turėtų prisidėti prie didesnio jo finansinio stabilumo.
Šiaulių banko (SAB1L), kurio akcijas biržoje pirkti vėl ėmė banko vadovai, kaina smuktelėjo 1,11 proc. iki 1,78 lito, o apyvarta siekė 41 tūkst. litų. Tikėtina, kad techninį šių akcijų kainos atsitiesimą kuriam laikui pristabdė pasikeitusios bendros rinkos nuotaikos, tačiau paklausa šioms akcijoms išlieka pakankamai stipri, todėl tikėtina, kad Šiaulių banko akcijų kursas dar sugebės šiek tiek atsitiesti.
Vakar Lietuvos bankas išplatino bankų sistemos pirmojo metų pusmečio duomenis, kurie atskleidė, kad nors šalies bankai vis dar džiaugiasi augančiu paskolų portfeliu bei didėjančiais pelnas, augimo tempai ir maržos pastebimai mažėja. Tikėtina, kad šios tendencijos prastėjant ekonominiam šalies klimatui ir brangstant paskoloms antrame metų pusmetyje turėtų įgyti pagreitį dėl slopstančių kreditavimo apimčių, blogų paskolų dalies augimo, kurios gali apkarpyti bankų pelnus.
„Žemaitijos pienas“ (ZMP1L) pranešė, kad dėl sumažėjusios eksportinės produkcijos kainos ir ženkliai padidėjusios vidutinės žaliavinio pieno kainos grynasis bendrovės nuostolis per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 10,4 mln. litų. Praėjusių metų atitinkamą laikotarpį buvo pasiektas 6,2 mln. litų pelnas. Per pirmąjį šių metų ketvirtį pieno perdirbimo bendrovės nuostolis buvo 5,37 mln. litų, o per antrąjį – 5,03 mln. litų. “Žemaitijos pieno“ neaudituotos konsoliduotos pirmojo pusmečio pardavimo pajamos siekė 234,9 mln. litų. Palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu pardavimai padidėjo 15,77 procento. Investuotojai liko apatiški šioms naujienoms – nors akcijų kaina smuko žemyn 2,45 proc. iki 1,59 lito, apyvartumas buvo nykstamai mažas.
Penktadienį buvo sulaukta šiokio tokio pagyvėjimo ir apsnūdusiose kaimyninėse rinkose. Talino biržoj akcijų buvo perleista už 1,5 mln. eurų, o aktyviausiai buvo prekiaujama puikius antro ketvirčio veiklos rezultatus paskelbusios drabužių kompanijos „Baltika“ (BLT1T) akcijomis, kurių suprekiauta už 537 tūkst. eurų, o kaina palypėjo į viršų dar 4 proc. iki 1,56 euro. Rygos biržoje aktyvumas taip pat šiek tiek pagerėjo – iš viso apyvarta siekė 221 tūkst. latų, o daugiausiai dėmesio sulaukė 0,82 proc. iki 1,23 lato brangusios „Latvijas kugnieciba“ (LSC1R) akcijos, kurių suprekiauta už 157 tūkst. latų.
JT finansų makleris Andrius Adomkus
Rinkos dalyvių įkarštį malšino žemyn smigę užsienio rinkų indeksai, kur neigiamai reaguota į prastėjančios makroekonominius rodiklius, nuvylusius kai kurių kompanijų veiklos rezultatus bei vėl kilti ėmusias naftos kainas. Ryškiausiai Vidurio ir Rytų Europos regione žybtelėjo Rusijos birža, kur akcijų nuosmukiai įgavo neregėtą mastą dėl paniško užsienio investuotojų išpardavimo po premjero V.Putino kritikos metalurgijos kompanijos „Mechel“ atžvilgiu dėl galimo antimonopolinių įstatymų pažeidimo bei mokesčių vengimo.
Didžiausią apyvartą Vilniaus biržoje dėl vieno stambaus sandorio susižėrė „Agrowill Group“ (AVG1L) akcijos, kurių perleista už 1,3 mln. litų, o kaina pasistiebė į viršų 2,42 proc. iki 6,36 lito.
„Lifosos“ (LFO1L) akcijos atpigo 1,23 proc. iki 85 litų, atkartodamos užsienio trąšų gamintojų tendencijas. Akcijų perleista už 644 tūkst. litų. Puikius antro ketvirčio veiklos rezultatus paskelbusios bendrovės akcijų pasiūla biržoje išaugo investuotojams siekiant pasiimti pelnus. Taip pat gali būti, jog dalis rinkos dalyvių nuogąstauja, kad šiemet kol kas dar planiniam remontui gamybos nestabdžiusios „Lifosos“ žaliavos ateityje gali brangti labiau nei galutinės produkcijos kaina.
Po dviejų dienų ralio į viršų žemyn koregavosi ir bankų akcijų kainos. Ūkio banko (UKB1L) akcijos atpigo 2,21 proc. iki 2,65 lito, jų perleista už 551 tūkst. litų. Po prekybos pranešta, kad Ūkio bankas pardavė nekilnojamąjį turtą Maskvoje valdžiusias tris antrines bendroves už 282,8 mln. litų. Realizuotas pelnas iš dukterinių įmonių pardavimo sandorio sudaro 27 mln. litų.
Šių metų kovo mėnesį vykusiame akcininkų susirinkime banko vadovai teigė, kad pastato Maskvoje vertė, nepriklausomų vertintojų nuomone, gali siekti apie 350-400 mln. litų. Praėjusių metų spalio mėnesio viduryje Ūkio bankas skelbė, kad pastatą Maskvoje vertina ne mažiau kaip 400-480 mln. litų. Šių metų pradžioje banko balanse šio investicinio turto vertė buvo nurodyta 326,645 mln. litų.
Suprantama, kad Maskvos projektą valdžiusius dukterinės bendrovės galėjo turėti skolų, tačiau Ūkio banko valdybos pirmininkė pripažino, kad jos buvo parduotose ne pačiu nekilnojamo turto rinkai palankiausiu metu . Kita vertus, esant nelengvai situacijai pasaulinėse kredito rinkose bei lėtėjant ekonominiam augimui vietinėje rinkoje sustiprinta banko likvidžių aktyvų bazė turėtų prisidėti prie didesnio jo finansinio stabilumo.
Šiaulių banko (SAB1L), kurio akcijas biržoje pirkti vėl ėmė banko vadovai, kaina smuktelėjo 1,11 proc. iki 1,78 lito, o apyvarta siekė 41 tūkst. litų. Tikėtina, kad techninį šių akcijų kainos atsitiesimą kuriam laikui pristabdė pasikeitusios bendros rinkos nuotaikos, tačiau paklausa šioms akcijoms išlieka pakankamai stipri, todėl tikėtina, kad Šiaulių banko akcijų kursas dar sugebės šiek tiek atsitiesti.
Vakar Lietuvos bankas išplatino bankų sistemos pirmojo metų pusmečio duomenis, kurie atskleidė, kad nors šalies bankai vis dar džiaugiasi augančiu paskolų portfeliu bei didėjančiais pelnas, augimo tempai ir maržos pastebimai mažėja. Tikėtina, kad šios tendencijos prastėjant ekonominiam šalies klimatui ir brangstant paskoloms antrame metų pusmetyje turėtų įgyti pagreitį dėl slopstančių kreditavimo apimčių, blogų paskolų dalies augimo, kurios gali apkarpyti bankų pelnus.
„Žemaitijos pienas“ (ZMP1L) pranešė, kad dėl sumažėjusios eksportinės produkcijos kainos ir ženkliai padidėjusios vidutinės žaliavinio pieno kainos grynasis bendrovės nuostolis per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 10,4 mln. litų. Praėjusių metų atitinkamą laikotarpį buvo pasiektas 6,2 mln. litų pelnas. Per pirmąjį šių metų ketvirtį pieno perdirbimo bendrovės nuostolis buvo 5,37 mln. litų, o per antrąjį – 5,03 mln. litų. “Žemaitijos pieno“ neaudituotos konsoliduotos pirmojo pusmečio pardavimo pajamos siekė 234,9 mln. litų. Palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu pardavimai padidėjo 15,77 procento. Investuotojai liko apatiški šioms naujienoms – nors akcijų kaina smuko žemyn 2,45 proc. iki 1,59 lito, apyvartumas buvo nykstamai mažas.
Penktadienį buvo sulaukta šiokio tokio pagyvėjimo ir apsnūdusiose kaimyninėse rinkose. Talino biržoj akcijų buvo perleista už 1,5 mln. eurų, o aktyviausiai buvo prekiaujama puikius antro ketvirčio veiklos rezultatus paskelbusios drabužių kompanijos „Baltika“ (BLT1T) akcijomis, kurių suprekiauta už 537 tūkst. eurų, o kaina palypėjo į viršų dar 4 proc. iki 1,56 euro. Rygos biržoje aktyvumas taip pat šiek tiek pagerėjo – iš viso apyvarta siekė 221 tūkst. latų, o daugiausiai dėmesio sulaukė 0,82 proc. iki 1,23 lato brangusios „Latvijas kugnieciba“ (LSC1R) akcijos, kurių suprekiauta už 157 tūkst. latų.
JT finansų makleris Andrius Adomkus