versija spausdinimui
(1)
Vis daugiau Vidurio ir Rytų Europos kompanijų ryžtasi ateiti į biržą, siekdamos įmonei pritraukti kapitalo. Šis procesas vadinamas IPO (angl. – initial public offering) – pirminiu viešu akcijų siūlymu. Pastebima, jog ne vienas investuotojas pastaruoju metu atsisako kitų investavimo alternatyvų IPO vardan ir taip tikisi gauti „greito“ pelno.
Nors apie IPO jau rašėme pernai, tačiau taisyklė, kad "rinkos neturi atminties" skatina mus pakartoti šią temą.
Mūsų fondų valdytojai itin atsargiai vertina IPO ir rekomenduoja investuotojams prieš dalyvavimą IPO visada surinkti pakankamai informacijos apie įmonę bei pasverti galimą riziką.
Daugelis investuotojų vertina IPO kaip beveik garantuotą galimybę uždirbti didžiulį pelną, todėl dalyvavimas šiuose platinimuose jau tapo panacėja. Skaudžiausia, kad investuotojai dalyvauja IPO nesusipažinę su įmone, nežinodami jos veiklos rodiklių bei kitų detalių. Tokių „neprotingų“ investuotojų pinigų srautas leidžia įmonėms bei jų akcininkams pritraukti sumas, dažnai viršijančias įmonių vertinimą.
Investuotojams, itin dažnai dalyvaujantiems IPO, siūlome atkreipti dėmesį į tai, kad akcijų platinimas paprastai organizuojamas tuomet, kai sąlygos palankiausios pardavėjui – tai yra, kai jis gali parduoti už didžiausią kainą. Todėl daugelis IPO organizuojami ne todėl, kad įmonei reikia pinigų plėtrai, o tam, kad lėšų naujiems projektams pritrauktų pagrindiniai akcininkai.
Taip pat reiktų pastebėti, kad investiciniai bankai, atvedantys įmones į biržą, už tai gauna didelius komisinius, kurie keletą kartų viršija įprastus tarpininkaujant prekybai biržoje. Dėl šios priežasties bankininkai yra tiesiogiai suinteresuoti pritraukti kuo didesnes sumas, kas nėra naudinga akcijų pirkėjams. Taip pat įprasta, jog įmonių veiklos prognozės sąmoningai pagerinamos ir taip bandoma pagrįsti agresyvius įmonės vertinimus.
Neretai IPO įvyksta nesėkmingai, tačiau apie tokius atvejus dažnai nutylima. Ar daug iš dabar aktyviai investuojančių atsimena JAV technologinių kompanijų IPO bumą ir jo pasekmes?
Mūsų fondų valdytojai neteigia, jog visi IPO yra pervertinti ir juose dalyvauti nereikėtų, tačiau prieš priimant sprendimą siūlo itin atidžiai įsigilinti į įmonės veiklą, kitaip galite nusipirkti „katę maiše“ ir gailėtis dėl savo skuboto sprendimo. Juk dažnai jau kotiruojamų įmonių akcijos yra pigesnės, nei rinkai dar nepažįstamų naujokių.
SVARBIOS MĖNESIO NAUJIENOS
„Vneshtorgbank“ pritraukė 8 mlrd. JAV dolerių
Antrasis pagal dydį Rusijos bankas "Vneshtorgbank" veiklos plėtrai pritraukė 8 mlrd. JAV dolerių. Akcijų paklausa IPO metu pasiūlą viršijo 7-8 kartus – tai parodo investuotojų susidomėjimą augančiu Rusijos bankiniu sektoriumi. "Vneshtorgbank" akcijų platinimas taip pat tapo "žmonių IPO" – akcijų įsigijo 131 tūkst. gyventojų.
AIG įsigijo Bulgarijos telekomą
JAV draudimo gigantė AIG susitarė dėl 65 proc. Bulgarijos telekomo BTC įsigijimo už 1,08 mlrd. eurų.
Kompanijos pardavėjas – Islandijos milijardierius Thor Bjorgolfsson, turintis opcioną įsigyti BTC iš 2004-aisiais įmonę privatizavusio fondo „Advent International“ padalinio „Viva Ventures“. Sandorį BTC pagal 2006 metų rodiklius vertina net 11 EV/EBITDA, kas parodo, jog rinkoje yra daug laisvų pinigų turinčių pirkėjų, kurie sutinka su dideliais kompanijų vertinimais. Šiuo metu CRE regiono telekomunikacijų bendrovių EV/EBITDA vidurkis siekia apie 7,7.
„TeliaSonera“ didina „Eesti Telecom“ akcijų paketą
Skandinavijos telekomunikacijų grupė „TeliaSonera“ paskelbė įsigijusi dar 4,6 proc. „Eesti Telecom” akcijų ir padidinusi valdomą paketą iki 58,3 proc. Rinkos dalyviai laukia, kad panašių veiksmų bus imtasi ir Lietuvoje, kur „TeliaSonera“ valdoma bendrovė „Teo LT“ yra pigesnė nei „Eesti Telecom“ (tiesa, pastaroji veikia ir mobiliojo ryšio rinkoje). Įdomiai įvykiai rutuliojasi ir Latvijoje, kurioje „TeliaSonera“ valdo 49 proc. „Lattelecom“ (likęs 51 proc. paketas priklauso valstybei). “Lattelecom” vadovybė pasisiūlė išpirkti šią bendrovę už maždaug 290 mln. Latvijos latų. Keista, tačiau dėl valstybės paketo išpirkimo aktyviai kovojusi „TeliaSonera“ pareiškė su kai kuriomis sąlygomis sutinkanti su šiuo pasiūlymu ir parduosianti paketą. Tokiu atveju „TeliaSonera“ Latvijoje kontroliuotų tik pirmaujančią mobiliojo ryšio bendrovę LMT.
„AIK Banka“ leis 100 mln. eurų akcijų emisiją
Serbijos „AIK Banka“, į kurį yra investavęs Finasta Naujosios Europos fondas, paskelbė leisiantis naują kiek didesnę nei 100 mln. eurų akcijų emisiją. Akcijos, kurios parduodamos pigiau nei rinkoje, bus platinamos gegužės 28 dienos akcininkams. Taip bankas, kuris turi nedaug skyrių, pritrauks lėšų tinklo plėtrai (bankas ketina plėsti mažmeninę bankininkystę) bei kreditų portfelio auginimui. „AIK Banka“ taip pat paskelbė strateginius tikslus iki 2010 metų, tarp kurių numatomas spartus turto augimas, bei minimalus siekiamas ROE – 18 proc.
Lietuvos rinkoje – pirmasis IPO šiemet
Lietuvos rinkoje – pirmasis viešasis akcijų platinimas 2007 metais. Prieštaringai visuomenės vertinama grupė „Rubicon“ nusprendė listinguoti pastatų priežiūros bendrovę „City Service“, kuri gali būti įvertinta 250 mln. litų. Pagal santykinius rodiklius "City Service" akcijos nėra pigios, tačiau investuotojus traukia galima sparti plėtra Rusijos pastatų priežiūros rinkoje. Šis IPO – svarbus įvykis Lietuvos kapitalo rinkai, kuriai trūksta naujų bendrovių. Pernai biržoje ne itin sėkmingai debiutavo Vilkyškių pieninė.
Kinijos rinkoje – vėl krestelėjimas
Kinijos rinka gegužės pabaigoje vėl smuktelėjo, kai šalies valdžia paskelbė, jog didina sandorių apyvartos mokestį nuo 0,1 iki 0,3 proc. Taip siekiama atvėsinti įkaitusius investuotojus, į neregėtas aukštumas pakėlusius įmonių akcijų kainas. Mūsų nuomone, Kinijos rinkoje nuvertintų bendrovių rasti yra itin sunku, todėl smarkiai kilusi rinka turėtų nemažai svyruoti ir ateityje. Kitų besivystančių rinkų, tarp jų ir CRE regiono, reakcija į Kinijos rinkos kritimą šį kartą buvo ne itin stipri.
Nors apie IPO jau rašėme pernai, tačiau taisyklė, kad "rinkos neturi atminties" skatina mus pakartoti šią temą.
Mūsų fondų valdytojai itin atsargiai vertina IPO ir rekomenduoja investuotojams prieš dalyvavimą IPO visada surinkti pakankamai informacijos apie įmonę bei pasverti galimą riziką.
Daugelis investuotojų vertina IPO kaip beveik garantuotą galimybę uždirbti didžiulį pelną, todėl dalyvavimas šiuose platinimuose jau tapo panacėja. Skaudžiausia, kad investuotojai dalyvauja IPO nesusipažinę su įmone, nežinodami jos veiklos rodiklių bei kitų detalių. Tokių „neprotingų“ investuotojų pinigų srautas leidžia įmonėms bei jų akcininkams pritraukti sumas, dažnai viršijančias įmonių vertinimą.
Investuotojams, itin dažnai dalyvaujantiems IPO, siūlome atkreipti dėmesį į tai, kad akcijų platinimas paprastai organizuojamas tuomet, kai sąlygos palankiausios pardavėjui – tai yra, kai jis gali parduoti už didžiausią kainą. Todėl daugelis IPO organizuojami ne todėl, kad įmonei reikia pinigų plėtrai, o tam, kad lėšų naujiems projektams pritrauktų pagrindiniai akcininkai.
Taip pat reiktų pastebėti, kad investiciniai bankai, atvedantys įmones į biržą, už tai gauna didelius komisinius, kurie keletą kartų viršija įprastus tarpininkaujant prekybai biržoje. Dėl šios priežasties bankininkai yra tiesiogiai suinteresuoti pritraukti kuo didesnes sumas, kas nėra naudinga akcijų pirkėjams. Taip pat įprasta, jog įmonių veiklos prognozės sąmoningai pagerinamos ir taip bandoma pagrįsti agresyvius įmonės vertinimus.
Neretai IPO įvyksta nesėkmingai, tačiau apie tokius atvejus dažnai nutylima. Ar daug iš dabar aktyviai investuojančių atsimena JAV technologinių kompanijų IPO bumą ir jo pasekmes?
Mūsų fondų valdytojai neteigia, jog visi IPO yra pervertinti ir juose dalyvauti nereikėtų, tačiau prieš priimant sprendimą siūlo itin atidžiai įsigilinti į įmonės veiklą, kitaip galite nusipirkti „katę maiše“ ir gailėtis dėl savo skuboto sprendimo. Juk dažnai jau kotiruojamų įmonių akcijos yra pigesnės, nei rinkai dar nepažįstamų naujokių.
SVARBIOS MĖNESIO NAUJIENOS
„Vneshtorgbank“ pritraukė 8 mlrd. JAV dolerių
Antrasis pagal dydį Rusijos bankas "Vneshtorgbank" veiklos plėtrai pritraukė 8 mlrd. JAV dolerių. Akcijų paklausa IPO metu pasiūlą viršijo 7-8 kartus – tai parodo investuotojų susidomėjimą augančiu Rusijos bankiniu sektoriumi. "Vneshtorgbank" akcijų platinimas taip pat tapo "žmonių IPO" – akcijų įsigijo 131 tūkst. gyventojų.
AIG įsigijo Bulgarijos telekomą
JAV draudimo gigantė AIG susitarė dėl 65 proc. Bulgarijos telekomo BTC įsigijimo už 1,08 mlrd. eurų.
Kompanijos pardavėjas – Islandijos milijardierius Thor Bjorgolfsson, turintis opcioną įsigyti BTC iš 2004-aisiais įmonę privatizavusio fondo „Advent International“ padalinio „Viva Ventures“. Sandorį BTC pagal 2006 metų rodiklius vertina net 11 EV/EBITDA, kas parodo, jog rinkoje yra daug laisvų pinigų turinčių pirkėjų, kurie sutinka su dideliais kompanijų vertinimais. Šiuo metu CRE regiono telekomunikacijų bendrovių EV/EBITDA vidurkis siekia apie 7,7.
„TeliaSonera“ didina „Eesti Telecom“ akcijų paketą
Skandinavijos telekomunikacijų grupė „TeliaSonera“ paskelbė įsigijusi dar 4,6 proc. „Eesti Telecom” akcijų ir padidinusi valdomą paketą iki 58,3 proc. Rinkos dalyviai laukia, kad panašių veiksmų bus imtasi ir Lietuvoje, kur „TeliaSonera“ valdoma bendrovė „Teo LT“ yra pigesnė nei „Eesti Telecom“ (tiesa, pastaroji veikia ir mobiliojo ryšio rinkoje). Įdomiai įvykiai rutuliojasi ir Latvijoje, kurioje „TeliaSonera“ valdo 49 proc. „Lattelecom“ (likęs 51 proc. paketas priklauso valstybei). “Lattelecom” vadovybė pasisiūlė išpirkti šią bendrovę už maždaug 290 mln. Latvijos latų. Keista, tačiau dėl valstybės paketo išpirkimo aktyviai kovojusi „TeliaSonera“ pareiškė su kai kuriomis sąlygomis sutinkanti su šiuo pasiūlymu ir parduosianti paketą. Tokiu atveju „TeliaSonera“ Latvijoje kontroliuotų tik pirmaujančią mobiliojo ryšio bendrovę LMT.
„AIK Banka“ leis 100 mln. eurų akcijų emisiją
Serbijos „AIK Banka“, į kurį yra investavęs Finasta Naujosios Europos fondas, paskelbė leisiantis naują kiek didesnę nei 100 mln. eurų akcijų emisiją. Akcijos, kurios parduodamos pigiau nei rinkoje, bus platinamos gegužės 28 dienos akcininkams. Taip bankas, kuris turi nedaug skyrių, pritrauks lėšų tinklo plėtrai (bankas ketina plėsti mažmeninę bankininkystę) bei kreditų portfelio auginimui. „AIK Banka“ taip pat paskelbė strateginius tikslus iki 2010 metų, tarp kurių numatomas spartus turto augimas, bei minimalus siekiamas ROE – 18 proc.
Lietuvos rinkoje – pirmasis IPO šiemet
Lietuvos rinkoje – pirmasis viešasis akcijų platinimas 2007 metais. Prieštaringai visuomenės vertinama grupė „Rubicon“ nusprendė listinguoti pastatų priežiūros bendrovę „City Service“, kuri gali būti įvertinta 250 mln. litų. Pagal santykinius rodiklius "City Service" akcijos nėra pigios, tačiau investuotojus traukia galima sparti plėtra Rusijos pastatų priežiūros rinkoje. Šis IPO – svarbus įvykis Lietuvos kapitalo rinkai, kuriai trūksta naujų bendrovių. Pernai biržoje ne itin sėkmingai debiutavo Vilkyškių pieninė.
Kinijos rinkoje – vėl krestelėjimas
Kinijos rinka gegužės pabaigoje vėl smuktelėjo, kai šalies valdžia paskelbė, jog didina sandorių apyvartos mokestį nuo 0,1 iki 0,3 proc. Taip siekiama atvėsinti įkaitusius investuotojus, į neregėtas aukštumas pakėlusius įmonių akcijų kainas. Mūsų nuomone, Kinijos rinkoje nuvertintų bendrovių rasti yra itin sunku, todėl smarkiai kilusi rinka turėtų nemažai svyruoti ir ateityje. Kitų besivystančių rinkų, tarp jų ir CRE regiono, reakcija į Kinijos rinkos kritimą šį kartą buvo ne itin stipri.