versija spausdinimui
(0)
Stebint Lietuvos paskolų rinkos dinamiką, galima prognozuoti, kad bankų aktyvų augimo tempai šiemet išliks labai aukšti, o išryškėjęs atotrūkis tarp euro ir lito palūkanų normų gali sumažėti jau kitąmet, teigia DnB NORD banko analitikai.
Nežiūrint Europos centrinio banko (ECB) nuosekliai didinamų palūkanų normų, 2007 m. kovo pabaigoje Lietuvos komercinių bankų bendras suteiktų paskolų portfelis padidėjo 47,5 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Estijos gyventojų ir įmonių įsiskolinimas bankams kovo pabaigoje buvo apie 57 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu, o Latvijoje – net 64 proc., nepaisant šių šalių centrinių bankų taikomų restrikcinių pinigų politikos priemonių. Jei Estijoje, kaip ir Lietuvoje, šiemet buvo galima pastebėti skolinimosi tempų nuosaikų sulėtėjimą, tai Latvijoje skolinimasis neslopo, dar labiau paskatindamas svarstymus dėl kaimyninės šalies ekonomikos perkaitimo ir valiutos stabilumo.
Pasak DnB NORD banko analitikų, būsto paskolų rinkos tendencijų prasme, Baltijos šalys nedaug skiriasi nuo kitų ES šalių, kur minėtų paskolų portfelio didėjimas per pastaruosius kelis metus gerokai viršijo ilgalaikį vidutinį augimo tempą. Kaip pažymi ECB, skolinimasis Europoje neslopsta dėl gerėjančių bankų siūlomų paskolų sąlygų, kurios atsveria kylančių bazinių skolinimosi sąnaudų augimą. Tolimesnės ekonomikos plėtros lūkesčiai bei didelė konkurencija tarp kredito įstaigų tampa pagrindiniais veiksniais, formuojančiais bankų būsto kreditavimo politiką.
„Didelė konkurencija tarp kredito įstaigų nuolat gerėjančios ekonominės situacijos fone lemia kone palankiausias gyventojų kreditavimo sąlygas Europos Sąjungoje. Nepanašu, kad dėl ECB veiksmų per pastaruosius pusantrų metų 2 proc. punktais išaugusi bazinė palūkanų norma galėtų tapti kliūtimi būsto paskolų portfeliui Baltijos šalyse augti – sulėtėjimas greičiau įvyks dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, santykinio rinkos prisisotinimo ar centrinių bankų veiksmų,“ – komentuodamas ekonomines Baltijos šalių aktualijas sako DnB NORD banko vyriausiasis analitikas prof. Rimantas Rudzkis.
DnB NORD banko analitikai atkreipė dėmesį į išryškėjusią tendenciją Baltijos šalių finansų rinkose – didėjantį atotrūkį tarp paskolų eurais ir nacionaline valiuta palūkanų normų. Šis skirtumas ypač išryškėjo Latvijoje, prasidėjus viešoms diskusijoms dėl galimo šalies ekonomikos perkaitimo pasekmių. Tai atsiliepė ir Lietuvos bei Estijos rinkoms, nes užsienio ekspertai bei investuotojai linkę žvelgti į Lietuvą, Latviją bei Estiją kaip į vieną regioną. Šiuo metu skirtumas tarp Lietuvos ir Estijos tarpbankinėje rinkoje nusistovėjusių palūkanų ir EURIBOR siekia 0,7-0,8 proc. punkto, o Latvijoje šis atotrūkis siekia apie 4 procentinius punktus.
„Priežasčių, kodėl palūkanų normos Baltijos šalyse turėtų atitolti nuo euro zonos lygio ilgesnio termino perspektyvoje, atrasti sunku. Todėl manome, jog ilgainiui tarpbankinių paskolų palūkanos grįš į senas vėžes, t. y. priartės prie EURIBOR lygio,“ – sako prof. R.Rudzkis.
Dauguma analitikų sutaria, kad bazinių palūkanų kilimo etapas Europoje yra netoli pabaigos. Jų nuomone, jau 2007 m. rudenį ECB nustatoma pinigų kaina gali pasiekti 4,5 proc., 2008 m. yra laukiama stabilizacijos, o 2009 m. – naujo palūkanų ciklo pradžios.
Nežiūrint Europos centrinio banko (ECB) nuosekliai didinamų palūkanų normų, 2007 m. kovo pabaigoje Lietuvos komercinių bankų bendras suteiktų paskolų portfelis padidėjo 47,5 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Estijos gyventojų ir įmonių įsiskolinimas bankams kovo pabaigoje buvo apie 57 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu, o Latvijoje – net 64 proc., nepaisant šių šalių centrinių bankų taikomų restrikcinių pinigų politikos priemonių. Jei Estijoje, kaip ir Lietuvoje, šiemet buvo galima pastebėti skolinimosi tempų nuosaikų sulėtėjimą, tai Latvijoje skolinimasis neslopo, dar labiau paskatindamas svarstymus dėl kaimyninės šalies ekonomikos perkaitimo ir valiutos stabilumo.
Pasak DnB NORD banko analitikų, būsto paskolų rinkos tendencijų prasme, Baltijos šalys nedaug skiriasi nuo kitų ES šalių, kur minėtų paskolų portfelio didėjimas per pastaruosius kelis metus gerokai viršijo ilgalaikį vidutinį augimo tempą. Kaip pažymi ECB, skolinimasis Europoje neslopsta dėl gerėjančių bankų siūlomų paskolų sąlygų, kurios atsveria kylančių bazinių skolinimosi sąnaudų augimą. Tolimesnės ekonomikos plėtros lūkesčiai bei didelė konkurencija tarp kredito įstaigų tampa pagrindiniais veiksniais, formuojančiais bankų būsto kreditavimo politiką.
„Didelė konkurencija tarp kredito įstaigų nuolat gerėjančios ekonominės situacijos fone lemia kone palankiausias gyventojų kreditavimo sąlygas Europos Sąjungoje. Nepanašu, kad dėl ECB veiksmų per pastaruosius pusantrų metų 2 proc. punktais išaugusi bazinė palūkanų norma galėtų tapti kliūtimi būsto paskolų portfeliui Baltijos šalyse augti – sulėtėjimas greičiau įvyks dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, santykinio rinkos prisisotinimo ar centrinių bankų veiksmų,“ – komentuodamas ekonomines Baltijos šalių aktualijas sako DnB NORD banko vyriausiasis analitikas prof. Rimantas Rudzkis.
DnB NORD banko analitikai atkreipė dėmesį į išryškėjusią tendenciją Baltijos šalių finansų rinkose – didėjantį atotrūkį tarp paskolų eurais ir nacionaline valiuta palūkanų normų. Šis skirtumas ypač išryškėjo Latvijoje, prasidėjus viešoms diskusijoms dėl galimo šalies ekonomikos perkaitimo pasekmių. Tai atsiliepė ir Lietuvos bei Estijos rinkoms, nes užsienio ekspertai bei investuotojai linkę žvelgti į Lietuvą, Latviją bei Estiją kaip į vieną regioną. Šiuo metu skirtumas tarp Lietuvos ir Estijos tarpbankinėje rinkoje nusistovėjusių palūkanų ir EURIBOR siekia 0,7-0,8 proc. punkto, o Latvijoje šis atotrūkis siekia apie 4 procentinius punktus.
„Priežasčių, kodėl palūkanų normos Baltijos šalyse turėtų atitolti nuo euro zonos lygio ilgesnio termino perspektyvoje, atrasti sunku. Todėl manome, jog ilgainiui tarpbankinių paskolų palūkanos grįš į senas vėžes, t. y. priartės prie EURIBOR lygio,“ – sako prof. R.Rudzkis.
Dauguma analitikų sutaria, kad bazinių palūkanų kilimo etapas Europoje yra netoli pabaigos. Jų nuomone, jau 2007 m. rudenį ECB nustatoma pinigų kaina gali pasiekti 4,5 proc., 2008 m. yra laukiama stabilizacijos, o 2009 m. – naujo palūkanų ciklo pradžios.