versija spausdinimui
(0)
Pirmadienį Europoje prekybą biržose prasidėjo investuotojų garo nuleidimu po ypač didelio penktadienio ralio. Dalis investuotojų matyt nusprendė realizuoti gan greitai uždirbtus nemažus pelnus, dalis nusprendė palūkuriuoti, stebėdami kaip klostysis situacija toliau. Akivaizdu, kad nervingumas ir nepasitikėjimas rinkoje ir toliau išlieka, nepaisant praėjusios savaitės pabaigoje vyravusių didelių kilimų. Investuotojų nuotaikas, ko gero neigiamai paveikė ir tas faktas, kad pasaulinėse rinkose ir toliau po truputi savo atsigavimą tęsia žaliavos.
Vakarų Europos pagrindinės biržos iškart prekybos sesiją pradėjo neigiamoje zonoje, o dienos metu visąlaik intensyviai bei nervingai svyravo veikiamos įvairių skelbiamų naujienų. Na o prastai prasidėjusi prekyba Wall Streete paskatino investuotojus senajame žemyne dar intensyviau pardavinėti akcijas, dėl to prekybos sesijos pabaigoje biržų indeksai gan stipriai nusirito ir užsidarė ties savo minimaliomis dienos reikšmėmis.
Tarp pagrindinių Vakarų Europos kapitalo rinkų mažiausiai nukrito (1.32%) Vokietijos biržos DAX indeksas, Paryžiaus CAC40 indeksas per sesiją prarado 2.34% savo vertės, na o prasčiausiai visos pirmadienio prekybos metu atrodė Londono birža, jos indeksas FTSE250 sugebėjo nusiristi net daugiau nei dviem šimtais punktų arba 2.56% iki 8753.01 punktų reikšmės.
Kaip ir įprasta pastaruoju metu didžiausias investuotojų dėmesys pirmadienį teko finansų sektoriaus įmonėms, kur investuotojai po didelių pastarųjų dienų kilimo fiksavo pelnus. Šveicarijos „UBS“ akcijos šiandien atpigo 0.95%, jos konkurentės „Credit Suisse“ akcijos užfiksavo didesnį 3.57% siekusį neigiamą pokytį. „Barclays“ akcijos Londono biržoje atpigo 4.11% iki 373 svarų, Prancūzijos vieno stambiausių bankų „Credit Agricole“ krito 3.4%. Rinkos dalyvius neigiamai paveikė žinia, kad Danijos Centrinis bankas buvo priverstas ištiesti pagalbos ranką šalies komerciniam bankui „EBH Bank“, kuris susidūrė su likvidumo problemomis.
Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų bei Belgijos kapitalo rinkų priežiūros tarnybos pasekė kolegų iš D.Britanijos, JAV bei Rusijos pavyzdžiu ir uždraudė vietinėse biržose tam tikrą laiką naudoti taip vadinamą „šortinimo“ funkciją prekiaujant skolintomis nustatyto sąrašo akcijomis. Į minėtus sąrašus pateko tokie didieji Europos bankai kaip „Deutsche Bank“, „Commerzbank“, „Fortis“, „Dexia“, „Credit Agricole“ ir kitos kompanijos.
Vidurio ir Rytų Europos rinkose tai po gi investuotojai buvo linkę labiau parduoti nei pirkti akcijas. Rusijos biržose po audringų praėjusios savaitės įvykių, kuomet savaitės pradžioje šioje šalyje akcijos labai stipriai pigo, o penktadienį, po daugiau nei dienos poilsio nevykus prekybai, staigiai ir įspūdingai pabrango, šiandien prekyba vyko ramiai. Micex bei RTS indeksai pirmadienį nepaisant labiau negatyvių nuotaikų vyravusių Europoje sugebėjo pakilti atitinkamai po 0,62 ir 1,05 procentus. Simboliškai Micex biržos indeksas pakilo virš 1100 punktų ribos, nors dar praėjusią savaitę buvo smukęs net žemiau 900 punktų reikšmės, na o RTS indeksas pramušė 1300 punktų ribą ir sesiją baigė pakilęs iki 1309,5 punktų reikšmės. Šalies stambiųjų bankų akcijos, po vieningo didelio kilimo penktadienį, šįkart judėjo skirtingomis kryptimis. „Sberbank“ paprastosios akcijos atpigo 1,6 proc., na o „VTB“ banko akcijos pratęsė savo ralį aukštyn, šiandien pabrangdamos dar net 14.9%. Iš aktyviau prekiautų pozicijų nemažai pabrangti (13,41%) sugebėjo chemijos sektoriaus kompanijos „Uralkali“ akcijos. Nepaisant to, kad pasaulinėse žaliavų biržose šiandien ir toliau buvo fiksuojamas naftos, kai kurių metalų ir kitų žaliavų brangimas, investuotojai Rusijoje nusprendė parduoti savo turimas stambiųjų naftos ir dujų sektoriaus atstovių akcijas, tik todėl, nes norėjo realizuoti didelius pelnus, nors jei ir toliau žaliavų rinkoje išsilaikys kilimo tendencijos, šalies akcijos turėtų vis greičiau ir greičiau atgauti prarastas pozicijas, nepaisant šioje rinkoje tvyrančios įtampos. „Lukoil“ akcijos fiksavo 4.18 proc. neigiamą pokytį, „Gazprom“ atpigo 3.26 procentais, tuo tarpu „Rosneft“ akcijos sugebėjo pabrangti 2,93%. Tuo tarpu Rusijos metalurgijos kompanijų akcijos po truputi kilo ir šiandieninės prekybos. Vertingųjų metalų išgavėjos „Norilsk Nickel“ akcijos pabrango 6.04 proc., „Polymetal“ – 3,5%.
Kaimyninė Ukrainos PFTS biržoje didelių permainų pirmadienį neįvyko, na o pagrindinis šios biržos indeksas pakilo 0.31 procentais. Daug svarbesnė informacija matyt šiandien buvo ta, kad jau už kelių savaičių PFTS biržos indeksas bus pradėtas skaičiuoti bei rodyti realiu laiku, o dar už kelių savaičių šioje biržoje bus paleista Vakarų Europos ir net tik šalyse senai įprasta elektroninė prekybos platforma bei informacinė sistema.
Varšuvoje investuotojai pirmadienį pasekė tradiciškai Vakarų Europos rinkomis. Tiesa, nors pagrindinis Lenkijos biržos indeksas sesiją baigė neigiamoje zonoje, tačiau jis sumenko vos 0.1% iki 2431.46 punktų. Tarp stambiųjų Varšuvos biržoje kortuojamų kompanijų didžiausius kritimus šiandien patyrė penktadienį labiausiai brangusios kompanijos. Statybų sektoriaus atstovių „Polimex-Mostostal“ bei „PBG“ akcijos atpigo atitinkamai po 10,46 ir 2,65 procentus. Rytoj Lenkijos statistikos departamentas paskelbtos rugpjūčio mėnesio duomenis apie šalies mažmeninės prekybos bei nedarbo rodiklius.
Žvelgiant į didelius šios dienos JAV biržų indeksų kritimus, galima daryti visai rimtą prielaidą, kad bent rytojaus sesijos pradžioje kritimų neišvengs ir senojo žemyno biržos. Europos eksportuotojus ypač turėtų jaudinti pastaruoju metu kylanti Euro vertė dolerio atžvilgiu.
Vakarų Europos pagrindinės biržos iškart prekybos sesiją pradėjo neigiamoje zonoje, o dienos metu visąlaik intensyviai bei nervingai svyravo veikiamos įvairių skelbiamų naujienų. Na o prastai prasidėjusi prekyba Wall Streete paskatino investuotojus senajame žemyne dar intensyviau pardavinėti akcijas, dėl to prekybos sesijos pabaigoje biržų indeksai gan stipriai nusirito ir užsidarė ties savo minimaliomis dienos reikšmėmis.
Tarp pagrindinių Vakarų Europos kapitalo rinkų mažiausiai nukrito (1.32%) Vokietijos biržos DAX indeksas, Paryžiaus CAC40 indeksas per sesiją prarado 2.34% savo vertės, na o prasčiausiai visos pirmadienio prekybos metu atrodė Londono birža, jos indeksas FTSE250 sugebėjo nusiristi net daugiau nei dviem šimtais punktų arba 2.56% iki 8753.01 punktų reikšmės.
Kaip ir įprasta pastaruoju metu didžiausias investuotojų dėmesys pirmadienį teko finansų sektoriaus įmonėms, kur investuotojai po didelių pastarųjų dienų kilimo fiksavo pelnus. Šveicarijos „UBS“ akcijos šiandien atpigo 0.95%, jos konkurentės „Credit Suisse“ akcijos užfiksavo didesnį 3.57% siekusį neigiamą pokytį. „Barclays“ akcijos Londono biržoje atpigo 4.11% iki 373 svarų, Prancūzijos vieno stambiausių bankų „Credit Agricole“ krito 3.4%. Rinkos dalyvius neigiamai paveikė žinia, kad Danijos Centrinis bankas buvo priverstas ištiesti pagalbos ranką šalies komerciniam bankui „EBH Bank“, kuris susidūrė su likvidumo problemomis.
Vidurio ir Rytų Europos rinkose tai po gi investuotojai buvo linkę labiau parduoti nei pirkti akcijas. Rusijos biržose po audringų praėjusios savaitės įvykių, kuomet savaitės pradžioje šioje šalyje akcijos labai stipriai pigo, o penktadienį, po daugiau nei dienos poilsio nevykus prekybai, staigiai ir įspūdingai pabrango, šiandien prekyba vyko ramiai. Micex bei RTS indeksai pirmadienį nepaisant labiau negatyvių nuotaikų vyravusių Europoje sugebėjo pakilti atitinkamai po 0,62 ir 1,05 procentus. Simboliškai Micex biržos indeksas pakilo virš 1100 punktų ribos, nors dar praėjusią savaitę buvo smukęs net žemiau 900 punktų reikšmės, na o RTS indeksas pramušė 1300 punktų ribą ir sesiją baigė pakilęs iki 1309,5 punktų reikšmės. Šalies stambiųjų bankų akcijos, po vieningo didelio kilimo penktadienį, šįkart judėjo skirtingomis kryptimis. „Sberbank“ paprastosios akcijos atpigo 1,6 proc., na o „VTB“ banko akcijos pratęsė savo ralį aukštyn, šiandien pabrangdamos dar net 14.9%. Iš aktyviau prekiautų pozicijų nemažai pabrangti (13,41%) sugebėjo chemijos sektoriaus kompanijos „Uralkali“ akcijos. Nepaisant to, kad pasaulinėse žaliavų biržose šiandien ir toliau buvo fiksuojamas naftos, kai kurių metalų ir kitų žaliavų brangimas, investuotojai Rusijoje nusprendė parduoti savo turimas stambiųjų naftos ir dujų sektoriaus atstovių akcijas, tik todėl, nes norėjo realizuoti didelius pelnus, nors jei ir toliau žaliavų rinkoje išsilaikys kilimo tendencijos, šalies akcijos turėtų vis greičiau ir greičiau atgauti prarastas pozicijas, nepaisant šioje rinkoje tvyrančios įtampos. „Lukoil“ akcijos fiksavo 4.18 proc. neigiamą pokytį, „Gazprom“ atpigo 3.26 procentais, tuo tarpu „Rosneft“ akcijos sugebėjo pabrangti 2,93%. Tuo tarpu Rusijos metalurgijos kompanijų akcijos po truputi kilo ir šiandieninės prekybos. Vertingųjų metalų išgavėjos „Norilsk Nickel“ akcijos pabrango 6.04 proc., „Polymetal“ – 3,5%.
Kaimyninė Ukrainos PFTS biržoje didelių permainų pirmadienį neįvyko, na o pagrindinis šios biržos indeksas pakilo 0.31 procentais. Daug svarbesnė informacija matyt šiandien buvo ta, kad jau už kelių savaičių PFTS biržos indeksas bus pradėtas skaičiuoti bei rodyti realiu laiku, o dar už kelių savaičių šioje biržoje bus paleista Vakarų Europos ir net tik šalyse senai įprasta elektroninė prekybos platforma bei informacinė sistema.
Varšuvoje investuotojai pirmadienį pasekė tradiciškai Vakarų Europos rinkomis. Tiesa, nors pagrindinis Lenkijos biržos indeksas sesiją baigė neigiamoje zonoje, tačiau jis sumenko vos 0.1% iki 2431.46 punktų. Tarp stambiųjų Varšuvos biržoje kortuojamų kompanijų didžiausius kritimus šiandien patyrė penktadienį labiausiai brangusios kompanijos. Statybų sektoriaus atstovių „Polimex-Mostostal“ bei „PBG“ akcijos atpigo atitinkamai po 10,46 ir 2,65 procentus. Rytoj Lenkijos statistikos departamentas paskelbtos rugpjūčio mėnesio duomenis apie šalies mažmeninės prekybos bei nedarbo rodiklius.
Žvelgiant į didelius šios dienos JAV biržų indeksų kritimus, galima daryti visai rimtą prielaidą, kad bent rytojaus sesijos pradžioje kritimų neišvengs ir senojo žemyno biržos. Europos eksportuotojus ypač turėtų jaudinti pastaruoju metu kylanti Euro vertė dolerio atžvilgiu.