versija spausdinimui
(0)
Deja, išsipildė juodasis scenarijus ir į Amerikos akcijų biržas sugrįžo meškos. Investuotojai pasekė senojo žemyno kolegų pavyzdžiu ir taip pat buvo linkę fiksuoti pelnus parduodami akcijas. Jų nuo akcijų pardavimo nesulaikė nei paskelbtos tam tikros šalies valdžios finansų sektoriaus gelbėjimo plano detalės.
JAV biržų indeksai nuosekliai leidosi žemyn nuo pat prekybos atidarymo pradžios. Dow Jones Industrial indeksas sesiją pabaigė nukrisdamas 372.75 punktų arba 3.27%, S&P500 indekso vertė pirmadienį sumažėjo 3.82% iki 1207.12 punktų reikšmės, tuo tarpu Nasdaq Composite indeksas nučiuožė žemyn net 4.17% arba beveik šimtą punktų. Prastomis nuotaikomis sesijas baigė ir aplinkinės šio regiono biržos, tiesa kritimai jose buvo gerokai mažesni lyginant su JAV rinkomis. Brazilijos biržos pagrindinis indeksas Bovespa prarado 1,14%, Meksikos Mexican Bolsa indeksas krito 2.21%, tuo tarpu Argentinos rinka atsilaikė prieš meškų spaudimą ir indeksas Merval fiksavo 1,68 procentų prieaugį.
Pagrindiniai veiksniai lėmę JAV biržų indeksų pastebimą kritimą buvo gerokai brangusi nafta bei pasirodžiusi informacija, kad šalies mažesni bei vidutiniai regioniniai bankai irgi turės problemų ir anot „Merrill Lynch“ analitikų, bus priversti nurašyti didžiąją dalį valdomų aktyvų susijusių su nekilnojamu turtu. Po šios informacijos pasirodymo didžiausio Alabamos banko „Regions Financial“ akcijų kursas krito net 21.21%, o Vinskonsino valstijos bankinio sektoriaus lyderio „Marshall & Ilsley Corp“ akcijos driokstelėjo žemyn 22.64%. Pastebimai krito ir stambiųjų JAV bankų vertės pirmadienio prekybos metu.
Tuo tarpu didžiausios pasaulyje draudimo bendrovės „AIG“ akcijos ir toliau tęsė savo ralį, šįkart jos pabrango 22.6%, nors sesijos metu buvo pakilusios daugiau nei 40 procentų.
Investuotojų dėmesio susilaukė ir informacinių technologijų sektoriaus atstovės „Microsoft“ akcijos, kurios pabrango pirmadienio sesijos metu 0.95%. Kompanija paskelbė, kad planuoja supirkt dalį nuosavų akcijų rinkoje, bei padidinti mokėtinus dividendus.
Kaip minėta, prie JAV biržos kritimo prisidėjo ir smarkiai brangusi nafta. „Crude“ rūšies naftos ateities sandorių kaina spalio mėnesiui šoktelėjo net daugiau nei šešiolika dolerių iki 120.92 dolerių už barelį Niujorko žaliavų biržoje, o sesijos metu naftos kontraktų kaina buvo pasiekusi netgi 130 dolerių. Naftai brangti padėjo ir stipriai pirmadienį kritusi dolerio vertė euro atžvilgiu. Už vieną eurą sesijos metu buvo mokėtą net po 1,48 dolerius, t.y. 2,3% daugiau nei penktadienio prekybos pabaigoje.
Tiesa, tokiu dideliu naftos kainos pokyčiu per vieną dieną jau susidomėjo šalies žaliavų prekybos ateities sandoriais taryba, kuri teigė mananti, kad tai gali būti ir manipuliavimo atvejis, norint sukelti panika rinkoje. Konkrečios detalės paaiškės pabaigus tyrimą.
Stipriai pirmadienį brango ir kitos žaliavos pasaulinėse rinkose. Auksas pakilo virš psichologiškai svarbios 900 dolerių už unciją vertės, arba 3.88% per dieną, kitų metalų kainos taip pat šoktelėjo aukštyn. Sidabro ateities sandorių kontraktai pabrango net 8.04%, platinos - 8.57%, vario kaina pakilo vos per vieną dieną 2.51%.
Investuotojai aktyviai pirko ir žemės ūkio produkcijos ateities sandorius. Javų kaina pakilo 2.49%, cukrus pabrango 4.24%, sojos - 5.09%.
JAV biržų indeksai nuosekliai leidosi žemyn nuo pat prekybos atidarymo pradžios. Dow Jones Industrial indeksas sesiją pabaigė nukrisdamas 372.75 punktų arba 3.27%, S&P500 indekso vertė pirmadienį sumažėjo 3.82% iki 1207.12 punktų reikšmės, tuo tarpu Nasdaq Composite indeksas nučiuožė žemyn net 4.17% arba beveik šimtą punktų. Prastomis nuotaikomis sesijas baigė ir aplinkinės šio regiono biržos, tiesa kritimai jose buvo gerokai mažesni lyginant su JAV rinkomis. Brazilijos biržos pagrindinis indeksas Bovespa prarado 1,14%, Meksikos Mexican Bolsa indeksas krito 2.21%, tuo tarpu Argentinos rinka atsilaikė prieš meškų spaudimą ir indeksas Merval fiksavo 1,68 procentų prieaugį.
Pagrindiniai veiksniai lėmę JAV biržų indeksų pastebimą kritimą buvo gerokai brangusi nafta bei pasirodžiusi informacija, kad šalies mažesni bei vidutiniai regioniniai bankai irgi turės problemų ir anot „Merrill Lynch“ analitikų, bus priversti nurašyti didžiąją dalį valdomų aktyvų susijusių su nekilnojamu turtu. Po šios informacijos pasirodymo didžiausio Alabamos banko „Regions Financial“ akcijų kursas krito net 21.21%, o Vinskonsino valstijos bankinio sektoriaus lyderio „Marshall & Ilsley Corp“ akcijos driokstelėjo žemyn 22.64%. Pastebimai krito ir stambiųjų JAV bankų vertės pirmadienio prekybos metu.
Investuotojų dėmesio susilaukė ir informacinių technologijų sektoriaus atstovės „Microsoft“ akcijos, kurios pabrango pirmadienio sesijos metu 0.95%. Kompanija paskelbė, kad planuoja supirkt dalį nuosavų akcijų rinkoje, bei padidinti mokėtinus dividendus.
Kaip minėta, prie JAV biržos kritimo prisidėjo ir smarkiai brangusi nafta. „Crude“ rūšies naftos ateities sandorių kaina spalio mėnesiui šoktelėjo net daugiau nei šešiolika dolerių iki 120.92 dolerių už barelį Niujorko žaliavų biržoje, o sesijos metu naftos kontraktų kaina buvo pasiekusi netgi 130 dolerių. Naftai brangti padėjo ir stipriai pirmadienį kritusi dolerio vertė euro atžvilgiu. Už vieną eurą sesijos metu buvo mokėtą net po 1,48 dolerius, t.y. 2,3% daugiau nei penktadienio prekybos pabaigoje.
Tiesa, tokiu dideliu naftos kainos pokyčiu per vieną dieną jau susidomėjo šalies žaliavų prekybos ateities sandoriais taryba, kuri teigė mananti, kad tai gali būti ir manipuliavimo atvejis, norint sukelti panika rinkoje. Konkrečios detalės paaiškės pabaigus tyrimą.
Stipriai pirmadienį brango ir kitos žaliavos pasaulinėse rinkose. Auksas pakilo virš psichologiškai svarbios 900 dolerių už unciją vertės, arba 3.88% per dieną, kitų metalų kainos taip pat šoktelėjo aukštyn. Sidabro ateities sandorių kontraktai pabrango net 8.04%, platinos - 8.57%, vario kaina pakilo vos per vieną dieną 2.51%.
Investuotojai aktyviai pirko ir žemės ūkio produkcijos ateities sandorius. Javų kaina pakilo 2.49%, cukrus pabrango 4.24%, sojos - 5.09%.