versija spausdinimui
(0)| Po gegužę ir birželį nugriaudėjusios korekcijos akcijų rinkos apmirė iki rudens, leisdamos rinkos dalyviams ramiai atostogauti. Pasinaudodami vasaros atokvėpiu, šioje apžvalgoje norėtume šiek tiek atitolti nuo rinkos kasdienybės ir pasidalinti bendraisiais principais ir investavimo filosofija, kuria mes vadovaujamės valdydami Jūsų lėšas. Visus investuotojus pagal jų investavimo stilių sąlyginai galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: “momento” (angl. momentum) ir “priešingumo”, arba “ėjimo prieš srovę” (angl. contrarian). Momento investuotojai renkasi tokias akcijas ar investavimo kryptis, kurios tuo metu yra populiarios, “ant bangos”, o priimdami sprendimus vadovaujasi tuo metu vyraujančia rinkos tendenciją. Neretai šie investuotojai perka akcijas, kurios pastaruoju metu kilo, ir parduoda tas, kurių kaina judėjo žemyn. Labai dažnai momento investuotojai naudoja techninės analizės metodus, bandydami pagal istorinius kainos grafikus nuspėti ateities tendencijas. Tuo tarpu “einantieji prieš srovę”, remiasi visai kita sprendimų priėmimo koncepcija. Šios mokyklos šalininkai pirmiausia stengiasi įvertinti bendrovę kaip fizinį turtą ir verslą, o akcijas vertina kaip mažą to turto ir verslo dalį. Po to investuotojas palygina savo nustatytą bendrovės vertę su rinkos kaina, ir pagal tai priima sprendimą pirkti ar parduoti tos bendrovės akcijas. Būtent tokia metodika sąlygoja tai, kad šie investuotojai parduoda “madingas” akcijas, kadangi jų kaina būna pakilusi, o perka nemėgstamas ir užmirštas (o tai reiškia pigias) bendroves, kurios, nepaisant to, turi gerą verslą arba vertingą turtą. Jau turbūt supratote, kad pastarosios koncepcijos šalininkai esame ir mes. Savo investicinius sprendimus mes grindžiame keletu pamatinių principų. Pirmiausia, kaip jau minėta, akcija mums nėra vien tik skaičius biržos prekybos suvestinėje. Akcija yra dalis bendrovės, su jos turtu, verslo rezultatais, perspektyvomis ir rizikomis, kurių visuma turi savo vertę. Būtent čia ir glūdi pagrindinė mūsų užduotis – įvertinti visus šiuos faktorius (iš kurių būtent perspektyvos ir rizikos yra sunkiausiai įvertinamos ir labiausiai įtakojančios galutinį rezultatą) ir išreikšti juos akcijos vertės intervalu. Atkreipkite dėmesį, kad akcijos rinkos kaina, o juo labiau jos kryptis, vertinime neturi jokios reikšmės. Vadovaujantis šiais principais galima vertinti bet kokį verslą ar bendrovę, net jeigu jos akcijomis neprekiaujama biržoje. Dabar apie rinką. Vienas iš didžiausių “investavimo prieš srovę” korifėjų Benjaminas Grahamas yra puikiai apibūdinęs Ponią Rinką, kaip maniakinę-depresinę asmenybę. Jos nuotaikos svyruoja nuo euforijos apimto optimizmo iki juodžiausios nevilties. Čia ji susižavėjimo apimta siurbia vis naujus pinigus ir kelia kainas į vis naujas aukštumas, kasdien piešdama rožines prognozes, čia staiga be jokios rimtesnės priežasties puola į paniką ir pardavinėja viską už bet kokią kainą. Jei tai būtų žmogus, ar patikėtumėte jam valdyti Jūsų investicijas? Ar leisite tokiai asmenybei diktuoti jūsų sprendimus? Todėl mūsų nuomone racionalus investuotojas turėtų turėti savo nuomonę apie bendrovės ir jos akcijų vertę ir pasinaudoti Ponios Rinkos depresija akcijoms įsigyti pigiau nei įprasta, o euforija tam, kad jas parduotų už išpūstą kainą. B.Grahamas siūlo priimant sprendimą pirkti akcijas pagalvoti, ar pirktumėte jas už pasiūlytą kainą net jeigu neturėtumėte galimybės kasdien stebėti kainos kitimo. Tokia investavimo filosofija suponuoja ir atitinkamą mūsų, kaip investicijų valdytojų, elgseną. | Visų pirma, į investavimą mes žiūrime kaip į ilgalaikį procesą, trunkantį mažiausiai keletą metų. Taip yra todėl, kad orientuodamiesi į nuvertintas akcijas už kurių slypi perspektyvios gerai dirbančios bendrovės, mes nesitikime, kad rinka pastebės jų vertę labai greitai. Dažnai tam prireikia daug daugiau nei kelių mėnesių. Todėl mes negalime tiksliai pasakyti, kada mūsų investicijų vertė pakils. Tam, kad ši investavimo strategija duotų vaisių, reikia laiko. Tačiau mūsų nuomone tai vienintelis patikimas būdas nuolat ir ilgą laiką pasiekti teigiamų rezultatų. Investicijų grąža atsiskleidžia tik per ilgą laiką, o trumpuoju laikotarpiu gaunami tik neprognozuojami svyravimai. Kaip mes pasirenkame bendroves į kurias investuojame? Tai tam tikra prasme panašu į aukso paieškas upės smėlyje. Kiekvieną dieną tenka “perkošti” didelį kiekį informacijos: naujienų agentūrų pranešimus, analitikų tyrimus ir rekomendacijas, maklerių nuomones, gandus ir t.t. Didelė dalis šios informacijos tėra “smėlis”, o “grynuoliai” pasitaiko tikrai retai. Be to, dažnai tenka prisiminti patarlę “Ne viskas auksas, kas auksu žiba”. Jei kokia nors akcija kainuoja gerokai pigiau negu mūsų nuomone ji turėtų, pirmas kylantis klausimas – gal mes ko nors nežinome? Todėl tenka visapusiškai patikrinti visus prieinamus informacijos šaltinius ir su gana didele skepticizmo priemaiša. Todėl nenuostabu, kad didžiąją darbo laiko dalį mes praleidžiame skaitydami ir diskutuodami. Kaip mes reaguojame į Ponios Rinkos nuotaikas? Būtent taip kaip pataria B.Grahamas. Mes siekiame ne atspėti jas, o jomis oportunistiškai pasinaudoti. Turbūt todėl daugelis pašnekovų nustemba, jei mes negalime tiksliai atsakyti į klausimą “Kur link judės rinka artimiausiu metu?” Paprasčiausiai, naudojantis mūsų investavimo metodais šis klausimas netenka aktualumo. Svarbi bendrovės vertė, o ne Ponios Rinkos nuotaikos. Tik rinkos nuosmukio metu daug daugiau galimybių rasti neįvertintas geras bendroves, nei visuotinės euforijos metu. O kada gi reikia parduoti turimas akcijas? Legendinis JAV investuotojas Warrenas Buffetas (to paties Grahamo mokinys), paklaustas ką jis daro, kai anksčiau nuvertintų akcijų kaina pagaliau pasiekia jo įsivaizduojamą “tikrąją” vertę, atsakė: “Nieko. Aš perku akcijas tam, kad laikyčiau jas amžinai”. Mes nesame tokie radikalūs ir kartais akcijas visgi parduodame. Vis dėlto, kad priimtume tokį sprendimą, turi įvykti bent vienas iš dviejų įvykių: kaina pakilti iki tokių aukštumų, kuri būtų nepateisinama bendrovės veiklos rezultatais ir prognozėmis, arba atsitikti įvykiai, kurių mes nesitikėjome ir kurie reikšmingai sumažina bendrovės vertę. Dažniausiai, jei bendrovė buvo pasirinkta teisingai ir jos verslas puikiai sekasi, kaina nors ir pakyla, bet kartu pakyla ir bendrovės “tikslinė” vertė, o tai dar nėra pakankama priežastis akcijas parduoti. Visa tai sąlygoja tai, kad portfelio sudėtis gali nekisti gana ilgą laiką. Tuo pačiu sutaupomi ir komisiniai makleriams bei skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainų. Galima diskutuoti ir ginčytis, kuris investavimo stilius atneša geresnius rezultatus. Kiekvienam metodui pagrįsti galima rasti daug argumentų. Mes neteigiame, kad “ėjimo prieš srovę” filosofija yra vienintelė teisinga. Vis dėlto manome, kad yra labai svarbu tikėti tuo, ką darai, ir tobulinti savo įgūdžius. Tuo tarpu tikimės, kad Jūsų požiūris į investavimą bent didžiąja dalimi sutampa su mūsų filosofija, nes tik tai leis mums pateisinti Jūsų lūkesčius. |
Trumpai apie "Fiansta IV":
UAB "Finasta investicijų valdymas" – pensijų ir investicinių fondų valdymo bendrovė, valdanti 4 antros pakopos pensijų, 2 trečios pakopos savanoriškuosius pensijų ir 4 įvairaus rizikingumo investicinius fondus. Daugiau informacijos: http://www.finasta.lt