versija spausdinimui
(0)
Nors praėjusios dvi laisvos dienos, palyginus su pirmaisiais spalio mėnesio savaitgaliais, nebuvo tokios gausios reikšmingais įvykiais, nemažo rinkos dalyvių dėmesio sulaukė JAV ir Prancūzijos prezidentų D. Bušo bei N. Sarkozy ir Europos Komisijos pirmininko J. Barroso susitikimas. Jame šalių lyderiai, siekdami rasti tinkamiausias priemones, padėsiančias užkirsti kelią panašioms finansų krizėms ateityje, nusprendė ateityje organizuoti papildomų analogiškų didžiausių pasaulio valstybių atstovų susitikimų seriją.
Nors Prancūzijos, JAV ir Europos komisijos atstovai sutaria, kad siekiant užtikrinti pasaulinės finansų sistemos stabilumą ateityje, yra būtina nustatyti griežtesnes bankų sektoriaus priežiūros taisykles, aptarti naujas rizikos draudimo fondų, taip pat kredito reitingų agentūrų veiklos reguliavimo nuostatas. Si planuojama didžiausių pasaulio valstybių susitikimų serija turėtų prasidėti dar šį lapkritį.
Paskutinę praėjusios savaitės dieną JAV ir Europos akcijų biržos pasuko priešingomis kryptimis. Bendrovių akcijų kainoms besistiebus Europoje ir Londono FTSE 100 indeksui į viršų šoktelėjus net 5,2 proc. punkto, JAV akcijų biržos penktadienį vis dėlto fiksavo apie 0,5 - 1 proc. neigiamą pokytį. Kiek aprimus naujienoms apie pasaulio valstybių skiriamą paramą didžiausioms finansų bendrovėms, šią savaitę investuotojų dėmesys rinkose koncentruosis ties bendrovių skelbiamais trečiojo ketvirčio veiklos rezultatais, iš kurių rinkos dalyviai bent iš dalies galės spręsti apie dabartinės finansų krizės ir pasaulio ūkio recesijos mastą. Dėmesio sulauks nors ir ne itin gausios, tačiau reikšmingos makroekonomikos naujienos - savaitės antroje pusėje skelbiami JAV bedarbių paraiškų ir namų pardavimų duomenys bei euro zonos gamybos ir paslaugų sektorių PMI rodiklių pokyčiai.
Su skaudžiomis pasaulio finansų krizės problemomis susiduria vis naujos stambiausios Europos finansų bendrovės. ING Groep - didžiausia Nyderlandų finansų bendrovė, dar praėjusią savaitę pranešusi apie planuojamus 500 mln. eurų trečiojo ketvirčio nuostolius - gaus 10 mlrd. eurų šalies vyriausybės paramą. Po pranešimų apie pirmąkart bendrovės gyvavimo istorijoje ketinamus patirti nuostolius, ING Groep akcijų kaina penktadienį rinkoje smuko 28 proc. ir pasiekė žemiausią lygį per paskutinius trylika metų. Nyderlandų vyriausybė, dar anksčiau iš dalies nacionalizavusi ir Fortis finansų bendrovę, finansų sektoriaus gelbėjimui jau yra skyrusi beveik 5 proc. viso bendro šalies vidaus produkto.
Prie valstybių, skiriančių paramą nuo krizės nukentėjusioms finansų bendrovėms, savaitgalį prisidėjo ir P. Korėja. Dar praėjusią savaitę Standard & Poor's agentūrai pranešus apie ketinimus sumažinti šalies bankų reitingus, P. Korėjos vyriausybė, siekdama suteikti garantijas šalies bankų skolinimuisi užsienyje, tam skirs 100 mlrd. JAV dolerių. Be to, ketinant papildomai užtikrinti likvidumą P. Korėjos bankinėje sistemoje, bus skiriama dar 30 mlrd. JAV dolerių. Šios naujienos Azijoje šiandien stiprina rinkos dalyvių optimizmą, kuris prekybos sesijos pradžioje kilstels ir Vakarų Europos akcijų indeksus.
Prasidedant dar vienai spalio mėnesio prekybos savaitei Vilniaus vertybinių popierių biržoje investuotojų nuotaikas ir toliau ženkliausiai lems įvykių užsienyje kaita. Vis dėlto vis daugiau rinkos dalyvių dėmesio sulauks ir bendrovių skelbiami trečiojo ketvirčio veiklos rezultatai.
Nepalanki situacija užsienio, o kartu ir Lietuvos finansų rinkose negatyviai veikia šalies bankų veiklos rezultatus. Snoro bankas per devynis šių metų mėnesius uždirbo 18,36 mln. litų grynojo pelno - 1,9 karto mažiau negu per tą patį laikotarpį pernai. Banko atstovų teigimu, banko veiklos sąnaudos, kurių didžiąją dalį sudarė išlaidos darbuotojų užmokesčiui, šiemet padidėjo 38 proc. iki 29,4 mln. litų. Į šias Snoro banko naujienas, paskelbtas dar penktadienį jau pasibaigus prekybos sesijai biržoje, bus sureaguota jau artimiausių prekybos sesijų metu.
Nors Prancūzijos, JAV ir Europos komisijos atstovai sutaria, kad siekiant užtikrinti pasaulinės finansų sistemos stabilumą ateityje, yra būtina nustatyti griežtesnes bankų sektoriaus priežiūros taisykles, aptarti naujas rizikos draudimo fondų, taip pat kredito reitingų agentūrų veiklos reguliavimo nuostatas. Si planuojama didžiausių pasaulio valstybių susitikimų serija turėtų prasidėti dar šį lapkritį.
Paskutinę praėjusios savaitės dieną JAV ir Europos akcijų biržos pasuko priešingomis kryptimis. Bendrovių akcijų kainoms besistiebus Europoje ir Londono FTSE 100 indeksui į viršų šoktelėjus net 5,2 proc. punkto, JAV akcijų biržos penktadienį vis dėlto fiksavo apie 0,5 - 1 proc. neigiamą pokytį. Kiek aprimus naujienoms apie pasaulio valstybių skiriamą paramą didžiausioms finansų bendrovėms, šią savaitę investuotojų dėmesys rinkose koncentruosis ties bendrovių skelbiamais trečiojo ketvirčio veiklos rezultatais, iš kurių rinkos dalyviai bent iš dalies galės spręsti apie dabartinės finansų krizės ir pasaulio ūkio recesijos mastą. Dėmesio sulauks nors ir ne itin gausios, tačiau reikšmingos makroekonomikos naujienos - savaitės antroje pusėje skelbiami JAV bedarbių paraiškų ir namų pardavimų duomenys bei euro zonos gamybos ir paslaugų sektorių PMI rodiklių pokyčiai.
Su skaudžiomis pasaulio finansų krizės problemomis susiduria vis naujos stambiausios Europos finansų bendrovės. ING Groep - didžiausia Nyderlandų finansų bendrovė, dar praėjusią savaitę pranešusi apie planuojamus 500 mln. eurų trečiojo ketvirčio nuostolius - gaus 10 mlrd. eurų šalies vyriausybės paramą. Po pranešimų apie pirmąkart bendrovės gyvavimo istorijoje ketinamus patirti nuostolius, ING Groep akcijų kaina penktadienį rinkoje smuko 28 proc. ir pasiekė žemiausią lygį per paskutinius trylika metų. Nyderlandų vyriausybė, dar anksčiau iš dalies nacionalizavusi ir Fortis finansų bendrovę, finansų sektoriaus gelbėjimui jau yra skyrusi beveik 5 proc. viso bendro šalies vidaus produkto.
Prie valstybių, skiriančių paramą nuo krizės nukentėjusioms finansų bendrovėms, savaitgalį prisidėjo ir P. Korėja. Dar praėjusią savaitę Standard & Poor's agentūrai pranešus apie ketinimus sumažinti šalies bankų reitingus, P. Korėjos vyriausybė, siekdama suteikti garantijas šalies bankų skolinimuisi užsienyje, tam skirs 100 mlrd. JAV dolerių. Be to, ketinant papildomai užtikrinti likvidumą P. Korėjos bankinėje sistemoje, bus skiriama dar 30 mlrd. JAV dolerių. Šios naujienos Azijoje šiandien stiprina rinkos dalyvių optimizmą, kuris prekybos sesijos pradžioje kilstels ir Vakarų Europos akcijų indeksus.
Prasidedant dar vienai spalio mėnesio prekybos savaitei Vilniaus vertybinių popierių biržoje investuotojų nuotaikas ir toliau ženkliausiai lems įvykių užsienyje kaita. Vis dėlto vis daugiau rinkos dalyvių dėmesio sulauks ir bendrovių skelbiami trečiojo ketvirčio veiklos rezultatai.
Nepalanki situacija užsienio, o kartu ir Lietuvos finansų rinkose negatyviai veikia šalies bankų veiklos rezultatus. Snoro bankas per devynis šių metų mėnesius uždirbo 18,36 mln. litų grynojo pelno - 1,9 karto mažiau negu per tą patį laikotarpį pernai. Banko atstovų teigimu, banko veiklos sąnaudos, kurių didžiąją dalį sudarė išlaidos darbuotojų užmokesčiui, šiemet padidėjo 38 proc. iki 29,4 mln. litų. Į šias Snoro banko naujienas, paskelbtas dar penktadienį jau pasibaigus prekybos sesijai biržoje, bus sureaguota jau artimiausių prekybos sesijų metu.