versija spausdinimui
(0)
„OREM“ Investicijų valdymo departamento projektų vadovas Romualdas Trumpa teigia, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos paveiks ne tiek nekilnojamojo turto rinką, kiek gali turėti įtakos kitoms verslo šakoms.
Vyriausybės Seimui kartu su ateinančiųjų metų biudžeto projektu teikiamose pataisose siūloma atsisakyti pajamų mokesčių lengvatos naujai išduodamų būsto paskolų palūkanoms bei keisti parduodamo turto pardavimo apmokestinimo tvarką.
„Pajamų mokesčio lengvatos panaikinimas kažin ar įtakos žmonių apsisprendimą pirkti būstą“ – įsitikinęs R.Trumpa.
R. Trumpos teigimu, kasmet grąžinama mokesčio permoka, palyginus su pradinėmis išlaidomis būsto įsigijimui ir įrengimui, nėra didelė. Bankai įvertina kliento galimybes būsto kredito įsigijimui, neatsižvelgdami į mokesčių lengvatą.
„Būsto įsigijimas – ne investicinis gyvybės draudimas: vienas iš pagrindinių argumentų siūlant draudimą yra būtent mokesčių lengvata,“ – teigia ekspertas.
Nors pajamų mokesčio lengvata sumažėjo, mokesčio tarifui sumažėjus nuo 33 proc. iki 24 proc., tačiau ji yra pakankamai ženkli. Pavyzdžiui, žmogus, pasiėmęs 200 tūkst. litų paskolą su 7 proc. palūkanomis, praėjus pirmiesiems paskolos grąžinimo metams, gali atgauti 3340 litų.
Tačiau dauguma gyventojų, pavasarį gavę kelis šimtus ar kelis tūkstančius mokesčio permokos, anksčiau tuos pinigus išleisdavo kelionėms ar stambesnių pirkinių įsigijimui. Priėmus šias įstatymo pataisas, labiau nukentės ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų pardavėjai.
Nusistebėjimą kelia būsto įsigijimo lengvatos panaikinimo laikas - sparčiai augant ekonomikai, buvo įvedamos lengvatos būsto įsigijimui, o ekonomikai susidūrus su sunkumais, būsto lengvatos naikinamos.
Įvedus lengvatą, palūkanos eurais siekė 4-5 proc., dabar - 6-8 proc. Be to, ilgėjant paskolų terminui (ypač anuiteto metodu), palūkanų suma dar labiau padidėja.
Komentuodamas kitą siūlomą įstatymo pataisą - gyventojų turimo nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimo pakeitimus, R. Trumpa teigia, kad priėmus siūlomas pataisas, rinkai tai galėtų turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių.
Vyriausybė siūlo kito nei gyvenamasis būstas nekilnojamojo turto perleidimo atvejais minimalų laikotarpį, kurį išlaikius turtą nuosavybės teise pajamos neapmokestinamos, pailginti nuo 3 iki 5 metų, kartu sudarant palankesnes sąlygas gyventojams, keičiantiems ar tiesiog perleidžiantiems gyvenamąjį būstą.
R. Trumpa patikslina, kad pajamų mokestis skaičiuojamas nuo kainų skirtumo, neviršijant 24 neapmokestinamųjų pajamų dydžio sumos (7680 litų). Atimamos ir kitos su sandorio sudarymu susijusios tiesioginės išlaidos. Pataisos įsigalios skaičiuojant 2009 metų pajamų mokestį - deklaruojant pajamas 2010 m. pradžioje.
Parduodamo nekilnojamojo turto įsigijimo terminas svarbus tada, kai kainos kyla. Įvedamas skirtumas dėl būsto, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta (trumpėja nuo 3 iki 2 metų) ir kito nekilnojamojo turto (ilgėja nuo 3 iki 5 metų).
„Jei gyvenau parduodamame bute, tai 2009 metais reikės mokėti mokesčius už parduotą būstą, kurį įsigijau po 2007- ųjų gruodžio 31- osios (anksčiau būtų buvę po 2006-ųjų gruodžio 31- osios). Kadangi 2007 m. pabaigoje buvo pats kainų "pikas", tai mokesčius mokėsim tik tada, jei iki 2009 m. pabaigos kainos pasieks 2007 m. lygį.
Kaip kis rinka 2009 metais, sunku pasakyti, bet kad nereikės mokėti už kainų prieaugį 2007-aisiais, yra teigiamas dalykas“, - konstatuoja ekspertas.
„Iš tiesų nusipirktame būste deklaravusiems savo gyvenamąją vietą padėtis aiškiai pagerėja - galima lanksčiau priimti sprendimą dėl būsto pardavimo ar keitimo. Be to, tokiems gyventojams į neapmokestinamas išlaidas įtraukiamos išlaidos naujo būsto (kuriame deklaruojama gyvenamoji vieta) įsigijimui per vienerius metus
Tačiau jei parduodamame bute nebuvo deklaruota gyvenamoji vieta, tai 2009 metais reikės mokėti mokesčius už parduotą nekilnojamąjį turtą, įsigytą po 2004-ųjų gruodžio 31-osios (anksčiau būtų buvę po 2006-ųjų gruodžio 31-osios).
Realiai gali tekti reikės mokėti mokesčius už kainų augimą per 2005-2006 metus. Per tą laiką būstų kainos didžiuosiuose miestuose išaugo 2,0-2,4 karto“ - toliau dėsto ekspertas. Jo teigimu, kol kas reikia palaukti oficialių išaiškinimų dėl terminų taikymo.
Tiems, kurie deklaravę gyvenamąją vietą įsigytame būste, įstatymo pataisos bus naudingos, tačiau tiems, kurie to nepadarė – nebus naudingos. Taigi norintys 2009 –ais metais parduoti vasarnamius, sodybas, antruosius namus prie jūros turi įvertinti ir atsirandančius mokesčius. Tiems, kas nori parduoti 2005 m. įsigytą antrąjį būstą, geriau tą padaryti iki 2008 m. pabaigos.
R. Trumpa įsitikinęs, kad jei dėl lengvatos bus parduota kiek daugiau būstų, kuriuose žmonės deklaruoja savo gyvenamąją vietą, bus surinkta daugiau mokesčių. Tačiau žmogus savo gyvenamąjį būstą keičia gana retai. Vargu ar bus surenkama daugiau mokesčių dėl to, kad bus apmokestinamas turtas, kuriame nebuvo deklaruota gyvenamoji vieta – turbūt bus bandoma apeiti įstatymą, deklaruojant šeimos narių gyvenamąją vietą.
„OREM“ patenka į didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto bendrovių trejetuką. Pernai įmonės sandorių apimtys pasiekė 300 mln. eurų ir buvo 10 kartų didesnės nei 2005 m. Ji aptarnauja per 17 tūkst. juridinių bei fizinių asmenų. Įmonėje šiuo metu dirba per 100 specialistų. „OREM“ biurai Lietuvoje veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Bendrovė priklauso tarptautinei investicijų valdymo grupei „OREM Holding“.
Vyriausybės Seimui kartu su ateinančiųjų metų biudžeto projektu teikiamose pataisose siūloma atsisakyti pajamų mokesčių lengvatos naujai išduodamų būsto paskolų palūkanoms bei keisti parduodamo turto pardavimo apmokestinimo tvarką.
„Pajamų mokesčio lengvatos panaikinimas kažin ar įtakos žmonių apsisprendimą pirkti būstą“ – įsitikinęs R.Trumpa.
R. Trumpos teigimu, kasmet grąžinama mokesčio permoka, palyginus su pradinėmis išlaidomis būsto įsigijimui ir įrengimui, nėra didelė. Bankai įvertina kliento galimybes būsto kredito įsigijimui, neatsižvelgdami į mokesčių lengvatą.
„Būsto įsigijimas – ne investicinis gyvybės draudimas: vienas iš pagrindinių argumentų siūlant draudimą yra būtent mokesčių lengvata,“ – teigia ekspertas.
Nors pajamų mokesčio lengvata sumažėjo, mokesčio tarifui sumažėjus nuo 33 proc. iki 24 proc., tačiau ji yra pakankamai ženkli. Pavyzdžiui, žmogus, pasiėmęs 200 tūkst. litų paskolą su 7 proc. palūkanomis, praėjus pirmiesiems paskolos grąžinimo metams, gali atgauti 3340 litų.
Tačiau dauguma gyventojų, pavasarį gavę kelis šimtus ar kelis tūkstančius mokesčio permokos, anksčiau tuos pinigus išleisdavo kelionėms ar stambesnių pirkinių įsigijimui. Priėmus šias įstatymo pataisas, labiau nukentės ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų pardavėjai.
Nusistebėjimą kelia būsto įsigijimo lengvatos panaikinimo laikas - sparčiai augant ekonomikai, buvo įvedamos lengvatos būsto įsigijimui, o ekonomikai susidūrus su sunkumais, būsto lengvatos naikinamos.
Įvedus lengvatą, palūkanos eurais siekė 4-5 proc., dabar - 6-8 proc. Be to, ilgėjant paskolų terminui (ypač anuiteto metodu), palūkanų suma dar labiau padidėja.
Komentuodamas kitą siūlomą įstatymo pataisą - gyventojų turimo nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimo pakeitimus, R. Trumpa teigia, kad priėmus siūlomas pataisas, rinkai tai galėtų turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių.
Vyriausybė siūlo kito nei gyvenamasis būstas nekilnojamojo turto perleidimo atvejais minimalų laikotarpį, kurį išlaikius turtą nuosavybės teise pajamos neapmokestinamos, pailginti nuo 3 iki 5 metų, kartu sudarant palankesnes sąlygas gyventojams, keičiantiems ar tiesiog perleidžiantiems gyvenamąjį būstą.
R. Trumpa patikslina, kad pajamų mokestis skaičiuojamas nuo kainų skirtumo, neviršijant 24 neapmokestinamųjų pajamų dydžio sumos (7680 litų). Atimamos ir kitos su sandorio sudarymu susijusios tiesioginės išlaidos. Pataisos įsigalios skaičiuojant 2009 metų pajamų mokestį - deklaruojant pajamas 2010 m. pradžioje.
Parduodamo nekilnojamojo turto įsigijimo terminas svarbus tada, kai kainos kyla. Įvedamas skirtumas dėl būsto, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta (trumpėja nuo 3 iki 2 metų) ir kito nekilnojamojo turto (ilgėja nuo 3 iki 5 metų).
„Jei gyvenau parduodamame bute, tai 2009 metais reikės mokėti mokesčius už parduotą būstą, kurį įsigijau po 2007- ųjų gruodžio 31- osios (anksčiau būtų buvę po 2006-ųjų gruodžio 31- osios). Kadangi 2007 m. pabaigoje buvo pats kainų "pikas", tai mokesčius mokėsim tik tada, jei iki 2009 m. pabaigos kainos pasieks 2007 m. lygį.
Kaip kis rinka 2009 metais, sunku pasakyti, bet kad nereikės mokėti už kainų prieaugį 2007-aisiais, yra teigiamas dalykas“, - konstatuoja ekspertas.
„Iš tiesų nusipirktame būste deklaravusiems savo gyvenamąją vietą padėtis aiškiai pagerėja - galima lanksčiau priimti sprendimą dėl būsto pardavimo ar keitimo. Be to, tokiems gyventojams į neapmokestinamas išlaidas įtraukiamos išlaidos naujo būsto (kuriame deklaruojama gyvenamoji vieta) įsigijimui per vienerius metus
Tačiau jei parduodamame bute nebuvo deklaruota gyvenamoji vieta, tai 2009 metais reikės mokėti mokesčius už parduotą nekilnojamąjį turtą, įsigytą po 2004-ųjų gruodžio 31-osios (anksčiau būtų buvę po 2006-ųjų gruodžio 31-osios).
Realiai gali tekti reikės mokėti mokesčius už kainų augimą per 2005-2006 metus. Per tą laiką būstų kainos didžiuosiuose miestuose išaugo 2,0-2,4 karto“ - toliau dėsto ekspertas. Jo teigimu, kol kas reikia palaukti oficialių išaiškinimų dėl terminų taikymo.
Tiems, kurie deklaravę gyvenamąją vietą įsigytame būste, įstatymo pataisos bus naudingos, tačiau tiems, kurie to nepadarė – nebus naudingos. Taigi norintys 2009 –ais metais parduoti vasarnamius, sodybas, antruosius namus prie jūros turi įvertinti ir atsirandančius mokesčius. Tiems, kas nori parduoti 2005 m. įsigytą antrąjį būstą, geriau tą padaryti iki 2008 m. pabaigos.
R. Trumpa įsitikinęs, kad jei dėl lengvatos bus parduota kiek daugiau būstų, kuriuose žmonės deklaruoja savo gyvenamąją vietą, bus surinkta daugiau mokesčių. Tačiau žmogus savo gyvenamąjį būstą keičia gana retai. Vargu ar bus surenkama daugiau mokesčių dėl to, kad bus apmokestinamas turtas, kuriame nebuvo deklaruota gyvenamoji vieta – turbūt bus bandoma apeiti įstatymą, deklaruojant šeimos narių gyvenamąją vietą.
„OREM“ patenka į didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto bendrovių trejetuką. Pernai įmonės sandorių apimtys pasiekė 300 mln. eurų ir buvo 10 kartų didesnės nei 2005 m. Ji aptarnauja per 17 tūkst. juridinių bei fizinių asmenų. Įmonėje šiuo metu dirba per 100 specialistų. „OREM“ biurai Lietuvoje veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Bendrovė priklauso tarptautinei investicijų valdymo grupei „OREM Holding“.