versija spausdinimui
(0)
Filipas Artūras Fišeris (Philip Arthur Fisher) (1907–2004 m.) žinomas kaip investavimo į augimo akcijas pradininkas. Jis siūlė prieš perkant akcijas apie įmonę išsiaiškinti viską, kas įmanoma, o jo metodus šiandien galima suvokti kaip „pramoninį šnipinėjimą“.
Žymusis investuotojas gimė 1907 m. San Franciske (JAV) ir jau būdamas penkiolikos pradėjo lankyti koledžą. Baigė Stanfordo universitetą ir gavo ekonomikos bakalauro laipsnį. Po universiteto jo pirmasis darbas buvo vertybinių popierių analitiko pareigos viename iš San Francisko bankų. Vėliau jis perėjo dirbti į firmą, kuri prekiavo akcijų rinkoje, tačiau 1929 m. akcijų rinkos krizės metu šio darbo neteko. Tai išėjo jam į naudą ir 1931 m. F. Fišeris įkūrė savo investicinę kompaniją “Fisher ir Co”. Metas buvo labai palankus dėl dviejų priežasčių: daugelis profesionalių fondų valdytojų nebuvo labai užimti ir noriai pasakodavo apie įmones, kurių akcijas laikė savo fonduose, o būsimieji klientai tuo pat metu buvo nepatenkinti savo finansiniais patarėjas.
Pagrindinė strategija, kurios jis išmoko Didžiosio depresijos metu, – tai ilgalaikės perspektyvos ieškojimas. „Kompanijos, į kurias aš investuoju savo kapitalą, turi pakankamai didelį augimo ir vystymosi potencialą mažiausiai 3–5 metams“, – aiškino savo pasirinkimą žymusis investuotojas. Tačiau iš tikrųjų F. Fišeris perspektyvių kompanijų akcijas laikė mažiausiai dešimtmetį, o parduodavo tik tų kompanijų akcijas, kurių augimas neatitiko jo numatytų perspektyvų.
7400 proc. pelno
Vienas pirmųjų 1931 m. įsigytas Food Machinery Corporation akcijas F. Fišeris laikė iki 1960 m. ir tik tuomet dalį jų pardavė. Ieškojo kompanijų, kurios savo srityje buvo inovatyvios ir gebėjo stipriai atitrūkti nuo konkurentų. Taip F. Fišeris atrado DuPont kompaniją (ji pradėjo gaminti produkciją iš nailono, laikros ir celofano), kompiuterių gamintoją IBM, chemijos pramonės milžinę Dow Chemical. 1955 m. jis įsigijo kompanijos Motorola, kuri tuo metu buvo paprasta radijo imtuvų gamintoja, akcijas. Motorola F. Fišerį patraukė, kai ji pradėjo gaminti dviejų dažnių racijas ir tiekti jas visos šalies policijos, taksi automobiliams bei sunkvežimių vairuotojams. Kompanijos Motorola akcijas Fišeris laikė beveik penkiasdešimt metų iki pat savo mirties 2004 m. 1956 m. jis investavo į Texas Instruments, nors ši kompanija pradėjo kotiruotis biržoje tik 1970 m. ir oficialaus pasiūlymo metu kainavo po 2,7 JAV dolerio už akciją. Texas Instruments akcijų kaina 2000 m. buvo pasiekusi beveik 200 JAV dolerių už akciją ir tai leido F. Fišeriui susižerti daugiau kaip 7400 proc. pelno, neskaitant pajamingumo iš dividendų. Be to istoriniai šaltiniai nutyli, už kokią pradinę kainą jų buvo įsigijęs žymusis investuotojas.
Net ir būdamas 89 metų F. Fišeris vis dar valdė kai kurių savo klientų investicinius portfelius.
Kaip vertinti kompanijas?
F. Fišeris pasiūlė akcijas vertinti atsižvelgiant į kompanijų augimo perspektyvą. Anot jo, pagrindinis investuotojo reikalavimas kompanijai – tai jos gebėjimas ilgu laikotarpiu didinti pardavimus ir didinti pelną. Atskiri metų ketvirčiai čia nebuvo svarbūs, nes laikas buvo skaičiuojamas dešimtmečiais. Tačiau Fišeris teigė, kad didesnį nei vidutinį augimą gali parodyti tik „sėkmingai dirbančios ir gabios kompanijos“ ir vertindavo jas pagal 15 kriterijų:
1. Ar dėl kompanijos gaminamos produkcijos (teikiamų paslaugų) turi galimybių smarkiai pagerinti pardavimus per ateinančius kelerius metus?
2. Ar kompanijos vadovybė yra numačiusi, kaip toliau vystys gaminamos produkcijos (teikiamų paslaugų) plėtrą ir gerins pardavimą, kai dabar gaminamų produktų plėtra bus išnaudota? Tai reiškia, kad kompanija turi skirti pakankamai lėšų naujiems produktams kurti arba su esamais produktais siekti įsitvirtinti naujose rinkose.
3. Kiek efektyvios yra kompanijos vystymosi pastangos priklausomai nuo jų dydžio?
4. Ar kompanija turi gerai organizuotą pardavimo tinklą?
5. Ar kompanija turi pakankamą pelno maržą?
6. Ką kompanija daro, kad pasiektų ar padidintų pelno maržą?
7. Ar kompanijoje yra geri darbiniai ir asmeniniai santykiai tarp darbuotojų?
8. Ar kompanijos vadovybės santykiai yra geri?
9. Ar kompanijos vadovybė suteikia pakankamai atsakomybės savo pavaldiniams?
10. Ar kompanija gerai atlieka savo veiklos kaštų analizę ir teisingai tvarko buhalteriją?
11. Kokia yra kompanijos veiklos specifika priklausomai nuo srities, kurioje ji veikia, ir kuo ji išsiskiria iš savo konkurentų?
12. Kompanija daro trumpalaikes ar ilgalaikes pelno prognozes? Fišeris pataria investuotojams atsižvelgti į ilgalaikių pelno prognozių laikymąsi, nes trumpalaikės prognozės dažnai neatspindi realios kompanijos padėties.
13. Ar ateityje kompanijos plėtrai gali reikėti gerokai padidinti esamų akcijų skaičių, taip sumažinant esamiems akcininkams tenkančią pelno dalį?
14. Ar kompanijos vadovybė pakankamai atvirai bendrauja su akcininkais ne tik tuomet, kai reikalai klostosi puikiai, bet ir kompanijai nepalankiu metu?
15. Ar kompanijos vadovybė yra pakankamai patikima? „Su apskaitos vedimu susiję skandalai privedė prie bankroto tokias kompanijas kaip Enron ir WorldCom, todėl jei į visus aukščiau išvardintus 14 klausimų jūs atsakėte teigiamai, tačiau į šį negalite atsakyti, patarčiau jums į tokią kompaniją neinvestuoti“, – dalijasi savo patirtimi F. Fišeris.
„Kompanijos, į kurias investuojate, turi būti valdomos profesionalių ir sąžiningų vadovų, gaminti kokybišką produkciją, pasižymėti mažais kaštais ir didele pelno marža“, – teigė F. Fišeris. Pasak Fišerio, bet kokia sėkminga veikla priklauso nuo trijų pagrindinių dalykų: sąžiningumo, inovatyvumo ir kasdieninio darbo. Todėl investuotojai, norėdami, kad jiems sektųsi ilgą laiką, turi tam skirti pakankamai laiko, domėtis, mokytis ir nuolat tobulėti.
Kokių klaidų vengti?
1. Pernelyg nesusižavėkite portfelio išskaidymu. Daugelis finansų patarėjų pabrėžia skaidymo svarbą, teigdami, kad „nereikia sudėti visų kiaušinių į vieną krepšį“. Bet F. Fišeris teigia, kad jei pradėsite kiaušinius dėti į daugelį skirtingų krepšių, ne visi jie atsiras patraukliose vietose ir bus sunku sužiūrėt visus savo kiaušinius. Pats F. Fišeris paprastai vienu metu būdavo susikoncentravęs į ne daugiau kaip dešimt gerų bei perspektyvių investicijų ir tik retais atvejais turimų investicijų skaičius padidėdavo iki trisdešimties. Fišeris, analizuodamas turimas kompanijas, padarė išvadą: „Jei jūs išsirinkote kompaniją, atitinkančią visus penkiolika kriterijų, tuomet „sudėkite visus kiaušinius į vieną krepšį ir jįstebėkite “.“
2. Nesekite paskui minią. „Jei jūs vadovausitės daugumos nuomone, tai gali neigiamai atsiliepti jūsų finansams“, – teigė F. Fišeris. Stenkitės pastebėti tas akcijas, į kurias daugelis net nekreipia dėmesio, ir būtinai atrasite patrauklų variantą investuoti.
3. Nelaukite pačios palankiausios akcijų kainos. Jei išanalizavote būsimą investiciją ir kaina jums yra priimtina, tuomet investuokite ir nesistenkite „pagauti kainos dugno“. Fišeris pateikia puikų pavyzdį, kai investuotojas norėjo įsigyti konkrečios įmonės akcijas, tačiau buvo nusprendęs nemokėti daugiau kaip 35 JAV dolerių už akciją, o tos dienos kaina nenukrito žemiau 35,5 JAV dolerio už akciją. Investuotojas nusprendė palaukti, kol kaina nukris, tačiau per ateinančius 25 metus akcijos kaina pasiekė 500 JAV dolerių už akciją, taip ir nenukritusi iki norėtos sumos. Investuotojas prarado puikią galimybę uždirbti, nes norėjo sutaupyti 0,5 JAV dolerio už akciją.
Fišerio investavimo filosofija
F. Fišeris vengė žurnalistų, paprastai neduodavo interviu, o plačiai visuomenei tapo žinomas, kai 1958 m. išleido knygą „Paprastosios akcijos ir nepaprasti pelnai“ (Common Stocks and Uncommon Profits), kuri tapo bestseleriu ir kelrode žvaigžde investavimo pasaulyje. Fišerio investavimo filosofija remiasi prielaida, kad investuoti reikia retai ir tik į tas kompanijas, kurios yra perspektyvios ir turi minimalią veiklos riziką. Jis pataria susikoncentruoti ir investuoti pinigus tik į naujas augančias įmones, kurios ilgu laikotarpiu pasižymės didesniu nei rinkos vidurkis augimu. Fišeris laikėsi taisyklės neinvestuoti į plačiai reklamuojamas kompanijas ir taip pat labai skeptiškai vertindavo kompanijų skelbiamus viešuosius pirminius akcijų platinimus – IPO (angl. Initial Public Offering). „Jei kompanija ir jos verslas yra labai perspektyvūs, tai kodėl jie staiga parduodami?“ – retoriškai samprotavo F. Fišeris.
Taigi, kaip atskirti, kurios akcijos ilguoju laikotarpiu bus pelningesnės nei kitos? Investavimo „guru“ pateikia keletą paprastų patarimų:
1. Domėkitės ir kuo daugiau sužinokite apie būsimą investavimo objektą, perskaitykite visą jums prieinamą medžiagą: nuo kompanijos balanso iki biržos analitikų ataskaitų.
2. Pabendraukite ne tik su kompanijos vadovais, darbuotojais, bet ir su tiekėjais bei konkurentais. Jūs galite gauti daug naudingos informacijos.
3. Apsilankykite ne tik kompanijos centrinėje būstinėje, bet ir jos padaliniuose ar gamybinėse patalpose.
F. Fišerio pasiūlytu metodu, kad būtina analizuoti ne tik įmonės finansines ataskaitas, bet ir bendrauti su įmonės vadovais, tiekėjais ir net konkurentais, pasinaudojo jo pasekėjas, žymiausias šių dienų investuotojas ir turtingiausias planetos žmogus Vorenas Bafetas (Warren Buffet). „F. Fišeris mane išmokė žiūrėti į kompaniją globaliai, nes tik žinant visą informaciją, kokioje aplinkoje ir industrijos šakoje veikia įmonė, galima susidaryti visą vaizdą apie vieną ar kitą kompaniją“, – teigė V. Bafetas viename iš žurnalo Forbes straipsnių.
Kada verta parduoti kompanijos akcijas?
„Jei jūs kruopščiai atsirinkote tinkamą kompaniją ir investavote į jos akcijas, patarčiau jums tokios kompanijos akcijų niekada neparduoti“, – teigia žymusis Volstrito „guru“. Fišeris nurodo tik tris atvejus, kada reikėtų parduoti akcijas:
1. Jei jūs padarėte rimtą klaidą rinkdamasis kompaniją.
2. Jei jūsų pasirinkta kompanija nebeatitinka visų 15 kriterijų, kaip kad ji atitiko anksčiau.
3. Jei jūs galite gautus pinigus investuoti į kitą, patrauklesnę kompaniją. Tačiau prieš tai jūs turite būti tikri dėl savo pasirinkimo.
Rūta Beresnevičienė
Žurnalas „Investuok“
Žymusis investuotojas gimė 1907 m. San Franciske (JAV) ir jau būdamas penkiolikos pradėjo lankyti koledžą. Baigė Stanfordo universitetą ir gavo ekonomikos bakalauro laipsnį. Po universiteto jo pirmasis darbas buvo vertybinių popierių analitiko pareigos viename iš San Francisko bankų. Vėliau jis perėjo dirbti į firmą, kuri prekiavo akcijų rinkoje, tačiau 1929 m. akcijų rinkos krizės metu šio darbo neteko. Tai išėjo jam į naudą ir 1931 m. F. Fišeris įkūrė savo investicinę kompaniją “Fisher ir Co”. Metas buvo labai palankus dėl dviejų priežasčių: daugelis profesionalių fondų valdytojų nebuvo labai užimti ir noriai pasakodavo apie įmones, kurių akcijas laikė savo fonduose, o būsimieji klientai tuo pat metu buvo nepatenkinti savo finansiniais patarėjas.
Pagrindinė strategija, kurios jis išmoko Didžiosio depresijos metu, – tai ilgalaikės perspektyvos ieškojimas. „Kompanijos, į kurias aš investuoju savo kapitalą, turi pakankamai didelį augimo ir vystymosi potencialą mažiausiai 3–5 metams“, – aiškino savo pasirinkimą žymusis investuotojas. Tačiau iš tikrųjų F. Fišeris perspektyvių kompanijų akcijas laikė mažiausiai dešimtmetį, o parduodavo tik tų kompanijų akcijas, kurių augimas neatitiko jo numatytų perspektyvų.
7400 proc. pelno
Net ir būdamas 89 metų F. Fišeris vis dar valdė kai kurių savo klientų investicinius portfelius.
Kaip vertinti kompanijas?
F. Fišeris pasiūlė akcijas vertinti atsižvelgiant į kompanijų augimo perspektyvą. Anot jo, pagrindinis investuotojo reikalavimas kompanijai – tai jos gebėjimas ilgu laikotarpiu didinti pardavimus ir didinti pelną. Atskiri metų ketvirčiai čia nebuvo svarbūs, nes laikas buvo skaičiuojamas dešimtmečiais. Tačiau Fišeris teigė, kad didesnį nei vidutinį augimą gali parodyti tik „sėkmingai dirbančios ir gabios kompanijos“ ir vertindavo jas pagal 15 kriterijų:
1. Ar dėl kompanijos gaminamos produkcijos (teikiamų paslaugų) turi galimybių smarkiai pagerinti pardavimus per ateinančius kelerius metus?
2. Ar kompanijos vadovybė yra numačiusi, kaip toliau vystys gaminamos produkcijos (teikiamų paslaugų) plėtrą ir gerins pardavimą, kai dabar gaminamų produktų plėtra bus išnaudota? Tai reiškia, kad kompanija turi skirti pakankamai lėšų naujiems produktams kurti arba su esamais produktais siekti įsitvirtinti naujose rinkose.
3. Kiek efektyvios yra kompanijos vystymosi pastangos priklausomai nuo jų dydžio?
4. Ar kompanija turi gerai organizuotą pardavimo tinklą?
5. Ar kompanija turi pakankamą pelno maržą?
6. Ką kompanija daro, kad pasiektų ar padidintų pelno maržą?
7. Ar kompanijoje yra geri darbiniai ir asmeniniai santykiai tarp darbuotojų?
8. Ar kompanijos vadovybės santykiai yra geri?
9. Ar kompanijos vadovybė suteikia pakankamai atsakomybės savo pavaldiniams?
10. Ar kompanija gerai atlieka savo veiklos kaštų analizę ir teisingai tvarko buhalteriją?
11. Kokia yra kompanijos veiklos specifika priklausomai nuo srities, kurioje ji veikia, ir kuo ji išsiskiria iš savo konkurentų?
12. Kompanija daro trumpalaikes ar ilgalaikes pelno prognozes? Fišeris pataria investuotojams atsižvelgti į ilgalaikių pelno prognozių laikymąsi, nes trumpalaikės prognozės dažnai neatspindi realios kompanijos padėties.
13. Ar ateityje kompanijos plėtrai gali reikėti gerokai padidinti esamų akcijų skaičių, taip sumažinant esamiems akcininkams tenkančią pelno dalį?
14. Ar kompanijos vadovybė pakankamai atvirai bendrauja su akcininkais ne tik tuomet, kai reikalai klostosi puikiai, bet ir kompanijai nepalankiu metu?
15. Ar kompanijos vadovybė yra pakankamai patikima? „Su apskaitos vedimu susiję skandalai privedė prie bankroto tokias kompanijas kaip Enron ir WorldCom, todėl jei į visus aukščiau išvardintus 14 klausimų jūs atsakėte teigiamai, tačiau į šį negalite atsakyti, patarčiau jums į tokią kompaniją neinvestuoti“, – dalijasi savo patirtimi F. Fišeris.
„Kompanijos, į kurias investuojate, turi būti valdomos profesionalių ir sąžiningų vadovų, gaminti kokybišką produkciją, pasižymėti mažais kaštais ir didele pelno marža“, – teigė F. Fišeris. Pasak Fišerio, bet kokia sėkminga veikla priklauso nuo trijų pagrindinių dalykų: sąžiningumo, inovatyvumo ir kasdieninio darbo. Todėl investuotojai, norėdami, kad jiems sektųsi ilgą laiką, turi tam skirti pakankamai laiko, domėtis, mokytis ir nuolat tobulėti.
Kokių klaidų vengti?
1. Pernelyg nesusižavėkite portfelio išskaidymu. Daugelis finansų patarėjų pabrėžia skaidymo svarbą, teigdami, kad „nereikia sudėti visų kiaušinių į vieną krepšį“. Bet F. Fišeris teigia, kad jei pradėsite kiaušinius dėti į daugelį skirtingų krepšių, ne visi jie atsiras patraukliose vietose ir bus sunku sužiūrėt visus savo kiaušinius. Pats F. Fišeris paprastai vienu metu būdavo susikoncentravęs į ne daugiau kaip dešimt gerų bei perspektyvių investicijų ir tik retais atvejais turimų investicijų skaičius padidėdavo iki trisdešimties. Fišeris, analizuodamas turimas kompanijas, padarė išvadą: „Jei jūs išsirinkote kompaniją, atitinkančią visus penkiolika kriterijų, tuomet „sudėkite visus kiaušinius į vieną krepšį ir jįstebėkite “.“
2. Nesekite paskui minią. „Jei jūs vadovausitės daugumos nuomone, tai gali neigiamai atsiliepti jūsų finansams“, – teigė F. Fišeris. Stenkitės pastebėti tas akcijas, į kurias daugelis net nekreipia dėmesio, ir būtinai atrasite patrauklų variantą investuoti.
3. Nelaukite pačios palankiausios akcijų kainos. Jei išanalizavote būsimą investiciją ir kaina jums yra priimtina, tuomet investuokite ir nesistenkite „pagauti kainos dugno“. Fišeris pateikia puikų pavyzdį, kai investuotojas norėjo įsigyti konkrečios įmonės akcijas, tačiau buvo nusprendęs nemokėti daugiau kaip 35 JAV dolerių už akciją, o tos dienos kaina nenukrito žemiau 35,5 JAV dolerio už akciją. Investuotojas nusprendė palaukti, kol kaina nukris, tačiau per ateinančius 25 metus akcijos kaina pasiekė 500 JAV dolerių už akciją, taip ir nenukritusi iki norėtos sumos. Investuotojas prarado puikią galimybę uždirbti, nes norėjo sutaupyti 0,5 JAV dolerio už akciją.
Fišerio investavimo filosofija
F. Fišeris vengė žurnalistų, paprastai neduodavo interviu, o plačiai visuomenei tapo žinomas, kai 1958 m. išleido knygą „Paprastosios akcijos ir nepaprasti pelnai“ (Common Stocks and Uncommon Profits), kuri tapo bestseleriu ir kelrode žvaigžde investavimo pasaulyje. Fišerio investavimo filosofija remiasi prielaida, kad investuoti reikia retai ir tik į tas kompanijas, kurios yra perspektyvios ir turi minimalią veiklos riziką. Jis pataria susikoncentruoti ir investuoti pinigus tik į naujas augančias įmones, kurios ilgu laikotarpiu pasižymės didesniu nei rinkos vidurkis augimu. Fišeris laikėsi taisyklės neinvestuoti į plačiai reklamuojamas kompanijas ir taip pat labai skeptiškai vertindavo kompanijų skelbiamus viešuosius pirminius akcijų platinimus – IPO (angl. Initial Public Offering). „Jei kompanija ir jos verslas yra labai perspektyvūs, tai kodėl jie staiga parduodami?“ – retoriškai samprotavo F. Fišeris.
Taigi, kaip atskirti, kurios akcijos ilguoju laikotarpiu bus pelningesnės nei kitos? Investavimo „guru“ pateikia keletą paprastų patarimų:
1. Domėkitės ir kuo daugiau sužinokite apie būsimą investavimo objektą, perskaitykite visą jums prieinamą medžiagą: nuo kompanijos balanso iki biržos analitikų ataskaitų.
2. Pabendraukite ne tik su kompanijos vadovais, darbuotojais, bet ir su tiekėjais bei konkurentais. Jūs galite gauti daug naudingos informacijos.
3. Apsilankykite ne tik kompanijos centrinėje būstinėje, bet ir jos padaliniuose ar gamybinėse patalpose.
F. Fišerio pasiūlytu metodu, kad būtina analizuoti ne tik įmonės finansines ataskaitas, bet ir bendrauti su įmonės vadovais, tiekėjais ir net konkurentais, pasinaudojo jo pasekėjas, žymiausias šių dienų investuotojas ir turtingiausias planetos žmogus Vorenas Bafetas (Warren Buffet). „F. Fišeris mane išmokė žiūrėti į kompaniją globaliai, nes tik žinant visą informaciją, kokioje aplinkoje ir industrijos šakoje veikia įmonė, galima susidaryti visą vaizdą apie vieną ar kitą kompaniją“, – teigė V. Bafetas viename iš žurnalo Forbes straipsnių.
Kada verta parduoti kompanijos akcijas?
„Jei jūs kruopščiai atsirinkote tinkamą kompaniją ir investavote į jos akcijas, patarčiau jums tokios kompanijos akcijų niekada neparduoti“, – teigia žymusis Volstrito „guru“. Fišeris nurodo tik tris atvejus, kada reikėtų parduoti akcijas:
1. Jei jūs padarėte rimtą klaidą rinkdamasis kompaniją.
2. Jei jūsų pasirinkta kompanija nebeatitinka visų 15 kriterijų, kaip kad ji atitiko anksčiau.
3. Jei jūs galite gautus pinigus investuoti į kitą, patrauklesnę kompaniją. Tačiau prieš tai jūs turite būti tikri dėl savo pasirinkimo.
Rūta Beresnevičienė
Žurnalas „Investuok“