versija spausdinimui
(0)
JAV. Vakar tapome naujos JAV istorijos liudininkais - pirmą kartą prie valstybės vairo stos juodaodis prezidentas Barackas Obama. Demokratų atstovas pakeis dabartinį respublikonų atstovą G. W. Bushą ir taps 44-tu šalies prezidentu. Pergalei pasiekti kandidatas turėjo surinkti bent 270 iš 538 rinkiminės kolegijos balsų. B. Obama per rinkimus surinko 338, o jo konkurentas Johnas McCainas surinko 155 balsus. Visas pasaulis teigiamai priima naująjį prezidentą, kurio rinkiminis šūkis buvo pokyčiai.
Dauguma apžvalgininkų pažymi, jog pergalę lėmė sėkminga B. Obamos rinkimų kampanija, kurios kertiniai akmenys buvo finansų ir nekilnojamojo turto krizės įveikimas, mokesčių reforma, sveikatos apsauga ir energetikos pertvarka. Tikimasi, kad naujasis vadovas sugebės padėti JAV ekonomikai atsigauti nuo besitęsiančios nekilnojamojo turto krizės, taip pat ir nuo sunkiausios finansų krizės per paskutinius 70 metų.
Komercijos Departamentas raportavo, jog gamyklų užsakymai rugsėjo mėnesį krito 2,5 proc. Rezultatas nepateisino ekonomistų ūkesčių, kurie prognozavo 0,7 proc. užsakymų sumažėjimą. Iš kitos pusės, rinka, tikėtina, jau susitaikiusi, kad makroekonominiai rodikliai nuo rugsėjo iki lapkričio bus daug prastesni nei tikimasi, mat nuo rugsėjo vidurio kreditų rinka buvo visiškai įšalusi ir tik šiomis dienomis stebime šios rinkos stabilizavimąsi iki normalaus lygio.
Kreditų rinka grįžo į buvusį lygį prieš tai, kai bankrutavo "Lehman Brothers" bankas: Overnight palūkanų norma nukrito iki 0,38 proc. nuo 0,39 proc. 3 mėnesių Libor palūkanos sumažėjo iki 2,71 proc. nuo 2,86 proc. TEDspread sumenko iki 2,22 proc. nuo 2,42 proc. 3 mėnesių Iždo vekselių pajamingumas pakilo iki 0,49 proc. nuo 0,47 proc.
Vakarų Europa. Europa kilo dėl keleto priežasčių: pagrindinė, be abejo, JAV prezidento rinkimų diena, o tai istoriškai visuomet gera diena akcijų biržoms, antra, paskutiniu metu atsigavusi žaliavų rinka kėlė šio sektoriaus akcijas, ir trečia, viltys, jog tiek Anglijos bankas, tiek Europos centrinis bankas netrukus sumažins bazines palūkanų normas.
Eurozonos metinis gamintojų kainų indeksas (PPI) rugsėjo mėnesį nukrito iki 7,9 proc. nuo prieš tai buvusių 8,5 proc. Rezultatas praktiškai atitiko analitikų prognozes, kurie numatė 8 proc. metinį kainų augimą. Pagrindinis faktorius, leidžiantis gamintojams mažinti kainas yra nukritusi žaliavų rinka, o ypač naftos kaina, kuri dar liepos viduryje buvo 147 dolerių už barelį, o šiuo metu kaina sumažėjusi iki 70 dolerių už barelį.
Azija. Azijos akcijų rinkos šiandien kyla po JAV rinkimų rezultatų, kuriuose demokratų kandidatas Barackas Obama nugalėjo respublikoną Johną McCainą. Teigiamą investuotojų sentimentą lemia lūkesčiai, kad naujai išrinktas prezidentas B. Obama pakeis JAV ekonomikos kryptį iš nuosmukio į augimą. Žinoma, tai neįvyks akimirksniu, tačiau akcijų rinkos paprastai vertina ateitiesperspektyvas. Labiausiai kyla Japonijos automobilių gamintojų akcijos, nes tikimasi, kad gerėjant ekonominėms sąlygoms atsigaus ir japoniškų automobilių eksportas į JAV. Japonijos indeksas Nikkei 225 nuo savo žemiausio taško spalio 27 dieną pakilo jau daugiau kaip 30 proc.
Lotynų Amerika. Brazilijos akcijų rinkos kilimą vakar sąlygojo žaliavų brangimas, kas kilstelėjo žaliavines bendroves, ir lūkesčiai dėl JAV prezidento rinkimų rezultato. Finansų sektoriaus ralis tęsėsi antrą dieną iš eilės dėl spekuliacijų, kad nuostoliai iš prekybos išvestinėmis priemonėmis ir kreditų krizė nepakirs Brazilijos finansų sistemos stabilumo.
Čilės prezidentas Michelle Banchelet vakar pranešė, kad vyriausybė skirs papildomus 1,15 milijardo JAV dolerių ekonomikai stimuliuoti. Primename, kad praeitą mėnesį vyriausybė paskelbė 850 milijonų JAV dolerių šalies ekonomikos rėmimo planą. Minėti planai numato platesnį kreditų suteikimą smulkiajam ir vidutiniam verslui, taip pat gyvenamojo būsto įsigijimo skatinimą. Čilės vyriausybė ekonomikos stimuliavimo planus vykdo iš 28 milijardų JAV dolerių vertės rezervo, kurį sukaupė iš vario pardavimų beveik aukščiausiomis kainomis. Čilės ekonomika net per patį kreditų krizės įkarštį buvo vertinama gana stabiliai, būtent dėl didelių valiutos atsargų.
Vidurio ir Rytų Europa. Pagal Londono „CMA Datavision" kompanijos skaičiavimus, Kazachstano skolos draudimas nuo įsipareigojimų nevykdymo (angl. credit-default svvaps) nukrito net 280 bazinių punktų iki 4,9 proc, Tai - rekordinis vienkartinis rizikos laipsnio sumažėjimas Kazachstano skolai. Šalies rizika sumažėjo dėl vyriausybės plano nacionalizuoti dalį bankų, tokiu būdu išgelbėjant Kazachstano finansų sistemą. Kazachstano sentimentą gerino ir tarpbankinių palūkanų normų kritimas visame pasaulyje paskutines kelias savaites. Tai didina tikimybę, kad po kurio laiko Kazachstano bankai vėl galės laisviau skolintis tarptautinėse kapitalo rinkose. Dar prieš mėnesį Kazachstano skolos draudimo kaina siekė net 12 proc.
Slovakijos vyriausybė pasiūlė įstatymo projektą, kurio pagalba administracija turėtų teisę vetuoti dominuojančios dujų kompanijos ketinimus kelti dujų kainas namų ūkiams. Šis projektas - atsakas bendrovei „Slovensky Plynarensky Priemysel", kuri norėtų nuo 2009 m. sausio pakelti dujų kainas mažiausiai 13 proc. Vokietijos „E.ON Ruhrgas" ir Prancūzijos „GDF Suez" drauge turi 49 proc. kompanijos akcijų ir narių daugumą bendrovės valdyboje. Jei įstatymo projektas bus priimtas, kainų keitimą turės patvirtinti akcininkai, tačiau Slovakijos vyriausybei priklauso likę 51 proc. akcijų, o tai suteiks teisę vetuoti bet kokį nutarimą, priimtą bendrovės valdyboje.
Žaliavos. Lūkesčiai dėl JAV ekonomikos atsigavimo, išrinkus Baracką Obamą, vakar iššaukė žaliavų rinkos ralį. Reuters/Jefferies CRB 19-os pagrindinių žaliavų indeksas vakar šoktelėjo net 5,3 proc, naftos kaina pakilo daugiau kaip 10 proc, auksas brango daugiau kaip 4 proc. Žaliavų kilimui pagelbėjo ir vakar atpigęs JAV doleris, kuris nukrito daugiau kaip 2 proc. euro atžvilgiu. Tačiau Singapūre esančios „Hudson Capital Energy" pasirinkimo kontraktų (angl. options) treideris vadina dabartinę žaliavų rinką neracionalia. Jo nuomone, investuotojai pamiršo apie fundamentalius veiksnius ir žvelgia tik į akcijų rinką, kaip ateities ekonomikos būklės nustatymo rodiklį.
Dauguma apžvalgininkų pažymi, jog pergalę lėmė sėkminga B. Obamos rinkimų kampanija, kurios kertiniai akmenys buvo finansų ir nekilnojamojo turto krizės įveikimas, mokesčių reforma, sveikatos apsauga ir energetikos pertvarka. Tikimasi, kad naujasis vadovas sugebės padėti JAV ekonomikai atsigauti nuo besitęsiančios nekilnojamojo turto krizės, taip pat ir nuo sunkiausios finansų krizės per paskutinius 70 metų.
Komercijos Departamentas raportavo, jog gamyklų užsakymai rugsėjo mėnesį krito 2,5 proc. Rezultatas nepateisino ekonomistų ūkesčių, kurie prognozavo 0,7 proc. užsakymų sumažėjimą. Iš kitos pusės, rinka, tikėtina, jau susitaikiusi, kad makroekonominiai rodikliai nuo rugsėjo iki lapkričio bus daug prastesni nei tikimasi, mat nuo rugsėjo vidurio kreditų rinka buvo visiškai įšalusi ir tik šiomis dienomis stebime šios rinkos stabilizavimąsi iki normalaus lygio.
Kreditų rinka grįžo į buvusį lygį prieš tai, kai bankrutavo "Lehman Brothers" bankas: Overnight palūkanų norma nukrito iki 0,38 proc. nuo 0,39 proc. 3 mėnesių Libor palūkanos sumažėjo iki 2,71 proc. nuo 2,86 proc. TEDspread sumenko iki 2,22 proc. nuo 2,42 proc. 3 mėnesių Iždo vekselių pajamingumas pakilo iki 0,49 proc. nuo 0,47 proc.
Vakarų Europa. Europa kilo dėl keleto priežasčių: pagrindinė, be abejo, JAV prezidento rinkimų diena, o tai istoriškai visuomet gera diena akcijų biržoms, antra, paskutiniu metu atsigavusi žaliavų rinka kėlė šio sektoriaus akcijas, ir trečia, viltys, jog tiek Anglijos bankas, tiek Europos centrinis bankas netrukus sumažins bazines palūkanų normas.
Eurozonos metinis gamintojų kainų indeksas (PPI) rugsėjo mėnesį nukrito iki 7,9 proc. nuo prieš tai buvusių 8,5 proc. Rezultatas praktiškai atitiko analitikų prognozes, kurie numatė 8 proc. metinį kainų augimą. Pagrindinis faktorius, leidžiantis gamintojams mažinti kainas yra nukritusi žaliavų rinka, o ypač naftos kaina, kuri dar liepos viduryje buvo 147 dolerių už barelį, o šiuo metu kaina sumažėjusi iki 70 dolerių už barelį.
Azija. Azijos akcijų rinkos šiandien kyla po JAV rinkimų rezultatų, kuriuose demokratų kandidatas Barackas Obama nugalėjo respublikoną Johną McCainą. Teigiamą investuotojų sentimentą lemia lūkesčiai, kad naujai išrinktas prezidentas B. Obama pakeis JAV ekonomikos kryptį iš nuosmukio į augimą. Žinoma, tai neįvyks akimirksniu, tačiau akcijų rinkos paprastai vertina ateitiesperspektyvas. Labiausiai kyla Japonijos automobilių gamintojų akcijos, nes tikimasi, kad gerėjant ekonominėms sąlygoms atsigaus ir japoniškų automobilių eksportas į JAV. Japonijos indeksas Nikkei 225 nuo savo žemiausio taško spalio 27 dieną pakilo jau daugiau kaip 30 proc.
Lotynų Amerika. Brazilijos akcijų rinkos kilimą vakar sąlygojo žaliavų brangimas, kas kilstelėjo žaliavines bendroves, ir lūkesčiai dėl JAV prezidento rinkimų rezultato. Finansų sektoriaus ralis tęsėsi antrą dieną iš eilės dėl spekuliacijų, kad nuostoliai iš prekybos išvestinėmis priemonėmis ir kreditų krizė nepakirs Brazilijos finansų sistemos stabilumo.
Čilės prezidentas Michelle Banchelet vakar pranešė, kad vyriausybė skirs papildomus 1,15 milijardo JAV dolerių ekonomikai stimuliuoti. Primename, kad praeitą mėnesį vyriausybė paskelbė 850 milijonų JAV dolerių šalies ekonomikos rėmimo planą. Minėti planai numato platesnį kreditų suteikimą smulkiajam ir vidutiniam verslui, taip pat gyvenamojo būsto įsigijimo skatinimą. Čilės vyriausybė ekonomikos stimuliavimo planus vykdo iš 28 milijardų JAV dolerių vertės rezervo, kurį sukaupė iš vario pardavimų beveik aukščiausiomis kainomis. Čilės ekonomika net per patį kreditų krizės įkarštį buvo vertinama gana stabiliai, būtent dėl didelių valiutos atsargų.
Vidurio ir Rytų Europa. Pagal Londono „CMA Datavision" kompanijos skaičiavimus, Kazachstano skolos draudimas nuo įsipareigojimų nevykdymo (angl. credit-default svvaps) nukrito net 280 bazinių punktų iki 4,9 proc, Tai - rekordinis vienkartinis rizikos laipsnio sumažėjimas Kazachstano skolai. Šalies rizika sumažėjo dėl vyriausybės plano nacionalizuoti dalį bankų, tokiu būdu išgelbėjant Kazachstano finansų sistemą. Kazachstano sentimentą gerino ir tarpbankinių palūkanų normų kritimas visame pasaulyje paskutines kelias savaites. Tai didina tikimybę, kad po kurio laiko Kazachstano bankai vėl galės laisviau skolintis tarptautinėse kapitalo rinkose. Dar prieš mėnesį Kazachstano skolos draudimo kaina siekė net 12 proc.
Slovakijos vyriausybė pasiūlė įstatymo projektą, kurio pagalba administracija turėtų teisę vetuoti dominuojančios dujų kompanijos ketinimus kelti dujų kainas namų ūkiams. Šis projektas - atsakas bendrovei „Slovensky Plynarensky Priemysel", kuri norėtų nuo 2009 m. sausio pakelti dujų kainas mažiausiai 13 proc. Vokietijos „E.ON Ruhrgas" ir Prancūzijos „GDF Suez" drauge turi 49 proc. kompanijos akcijų ir narių daugumą bendrovės valdyboje. Jei įstatymo projektas bus priimtas, kainų keitimą turės patvirtinti akcininkai, tačiau Slovakijos vyriausybei priklauso likę 51 proc. akcijų, o tai suteiks teisę vetuoti bet kokį nutarimą, priimtą bendrovės valdyboje.
Žaliavos. Lūkesčiai dėl JAV ekonomikos atsigavimo, išrinkus Baracką Obamą, vakar iššaukė žaliavų rinkos ralį. Reuters/Jefferies CRB 19-os pagrindinių žaliavų indeksas vakar šoktelėjo net 5,3 proc, naftos kaina pakilo daugiau kaip 10 proc, auksas brango daugiau kaip 4 proc. Žaliavų kilimui pagelbėjo ir vakar atpigęs JAV doleris, kuris nukrito daugiau kaip 2 proc. euro atžvilgiu. Tačiau Singapūre esančios „Hudson Capital Energy" pasirinkimo kontraktų (angl. options) treideris vadina dabartinę žaliavų rinką neracionalia. Jo nuomone, investuotojai pamiršo apie fundamentalius veiksnius ir žvelgia tik į akcijų rinką, kaip ateities ekonomikos būklės nustatymo rodiklį.