Tuo tarpu Londono „FTSE 100“ su Frankfurto „DAX“ indeksu leidosi virš 2 proc., kai Paryžiaus „CAC 40“ smuko 2 procentais.
Naftos kainai vėl atsistačius ties 64 dolerių už barelį riba, neigiamai reagavo naftos bei dujų sektoriai, „BP“, „Royal Dutch Shell“, „BG Group“, „Cairn Energy“, „Tullow Oil“ bendrovių akcijos prarado ne mažiau nei 2 proc. vertės.
Finansų sektoriaus bendrovių „Standard Chartered“ bei „UBS“ akcijos leidosi atitinkamai 4,3 ir 2 proc., kai tuo tarpu, didžiausiam Prancūzijos bankui „BNP Paribas“ pranešus apie daugiau nei dvigubai sumažėjusį pelną, akcijos kaina krito 1,5 procento.
Antradienį, išrinkus naująjį šalies prezidentą Baraką Obamą, investuotojai su polėkiu brangino akcijų kainas, tačiau vakar JAV akcijų rinkų dalyvių optimizmas išblėso ir pagrindiniai indeksai staigiai krito žemyn.
Pagrindinis „Dow Jones Industrial Average“ indeksas nusirito 5,1 proc., kai „Standard & Poor's 500“ ir „Nasdaq“ prarado atitinkamai 5,3 ir 5,5 proc. vertės.
Didžiausią nuosmukį demonstravo finansų sektorius, didžiausių šalies bankų „Citigroup“ ir „Bank of America“ ketinimai sumažinti darbuotojų skaičių 15 proc. nusmukdė bankų akcijas atitinkamai 14 ir 11 procentų. „JPMorgan Chase“ banko akcijos krito 7 procentais.
Blogos naujienos pasiekė ir automobilių gamintojus. Vienam didžiausių automobilių gamintojui pasaulyje „General Motors“ („GM“) reikalinga skubi JAV vyriausybės pagalba. Didžiausias per pastaruosius 25 metų automobilių rinkos nuosmukis greituoju metu galėtų sudaužyti kompaniją į šipulius, paskelbė „Evercore Partners“ vadovas Roger Altman, konsultuojantis „GM“ ir „Chrysler“ susijungimą. Niujorko biržoje bendrovės akcijos nusmuko beveik 3 proc. iki 5,56 dolerio.