versija spausdinimui
(0)
Esant žemoms prekių kainoms, pvz., naftos kainai nukritus iki 50 dolerių už barelį, Rusijos eksporto apimtys sumažės per pusę, o kapitalo srautai taps neigiami, rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Tokiu atveju 2009 metų šalies einamosios sąskaitos deficitas būtų 60 mlrd. dolerių, o kapitalo ir iždo sąskaitų deficitai – atitinkamai 50 mlrd. ir 30 mlrd. dolerių. Naftos kainai esant 50 dolerių už barelį (gruodžio mėn. ateities sandoriams „Ural“ nafta kainuoja 54 dolerių už barelį), rublis būtų brangi valiuta.
Vyriausybė turi pakankamai lėšų tam tikrą laiką išlaikyti rublio kursą (27 rubliai už 1 dolerį). „Troika Dialog“ analitikų skaičiavimai rodo, kad net po 280 mlrd. dolerių paramos šalies finansų sistemai vyriausybė dar turi 395 mlrd. dolerių užsienio valiutos rezervų, kurie gali būti panaudoti arba rubliui palaikyti, arba valiutos silpnėjimui valdyti.
Jeigu prekių kainos išliks nedidelės mažiau negu metus, vyriausybė gali palaikyti rublio kursą ūkio augimo sąskaita. Tačiau jeigu tai yra ilgalaikės pasaulinės recesijos pradžia, tikėtina, kad vyriausybė leis rubliui kristi. Anot analitikų, jei vyriausybė nuspręs leisti rubliui kristi, tai jis kristų apie 30 proc., iki 35 rublių už 1 dolerį. Esant tokiam santykiui, einamoji ir iždo sąskaitos išlaikytų pusiausvyrą, o ūkio augimas būtų skatinamas importo pakeitimu vietine produkcija.
Apskaičiuota, kad esant žemoms prekių kainoms ir silpnesnei valiutai, 2009 metais RTS indeksą sudarančių bendrovių pelnai nukristų 37 procentais. Taip pat manoma, kad, pvz., trąšų ir aukso pramonė yra atsparesnė, negu plieno ir bazinių metalų pramonė.
Kaip ir 1998 metais, po susilpnėjusio rublio kurso, rinka turėtų netrukus atsimušti į dugną. Silpnesnis rublis skatintų vidaus gamintojus ir padidintų eksportuotojų pelną. Skaičiuojama, kad rubliui susilpnėjus 30 proc. RTS indekso 2009 metais P/E (akcijos kainos ir pelno santykis) bus 5,4 o P/BV (akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis) – mažiau nei 1. O RTS indeksas išliks pažeidžiamas tol, kol nepaaiškės padėtis dėl pasaulio ūkio augimo.
Tokiu atveju 2009 metų šalies einamosios sąskaitos deficitas būtų 60 mlrd. dolerių, o kapitalo ir iždo sąskaitų deficitai – atitinkamai 50 mlrd. ir 30 mlrd. dolerių. Naftos kainai esant 50 dolerių už barelį (gruodžio mėn. ateities sandoriams „Ural“ nafta kainuoja 54 dolerių už barelį), rublis būtų brangi valiuta.
Vyriausybė turi pakankamai lėšų tam tikrą laiką išlaikyti rublio kursą (27 rubliai už 1 dolerį). „Troika Dialog“ analitikų skaičiavimai rodo, kad net po 280 mlrd. dolerių paramos šalies finansų sistemai vyriausybė dar turi 395 mlrd. dolerių užsienio valiutos rezervų, kurie gali būti panaudoti arba rubliui palaikyti, arba valiutos silpnėjimui valdyti.
Jeigu prekių kainos išliks nedidelės mažiau negu metus, vyriausybė gali palaikyti rublio kursą ūkio augimo sąskaita. Tačiau jeigu tai yra ilgalaikės pasaulinės recesijos pradžia, tikėtina, kad vyriausybė leis rubliui kristi. Anot analitikų, jei vyriausybė nuspręs leisti rubliui kristi, tai jis kristų apie 30 proc., iki 35 rublių už 1 dolerį. Esant tokiam santykiui, einamoji ir iždo sąskaitos išlaikytų pusiausvyrą, o ūkio augimas būtų skatinamas importo pakeitimu vietine produkcija.
Apskaičiuota, kad esant žemoms prekių kainoms ir silpnesnei valiutai, 2009 metais RTS indeksą sudarančių bendrovių pelnai nukristų 37 procentais. Taip pat manoma, kad, pvz., trąšų ir aukso pramonė yra atsparesnė, negu plieno ir bazinių metalų pramonė.
Kaip ir 1998 metais, po susilpnėjusio rublio kurso, rinka turėtų netrukus atsimušti į dugną. Silpnesnis rublis skatintų vidaus gamintojus ir padidintų eksportuotojų pelną. Skaičiuojama, kad rubliui susilpnėjus 30 proc. RTS indekso 2009 metais P/E (akcijos kainos ir pelno santykis) bus 5,4 o P/BV (akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis) – mažiau nei 1. O RTS indeksas išliks pažeidžiamas tol, kol nepaaiškės padėtis dėl pasaulio ūkio augimo.