versija spausdinimui
(0)
Praeitą savaitę akcijų rinkos neįgavo teigiamos krypties ir žemyn keliavo bene visi akcijų indeksai. Tiesa, išsiskyrė Kinijos akcijų rinka, kurios indeksas per savaitę pakilo apie 16 proc. Tam pagrindo suteikė Kinijos vyriausybės ketinimas ekonomikai skirti apie 600 mlrd. JAV dolerių. O pati naujiena praėjusios savaitės pradžioje sulaukė teigiamo atgarsio daugelyje rinkų. Deja, daugiau palankių ekonominių naujienų investuotojai nesulaukė.
Atvirkščiai, pasitvirtino nuogąstavimai dėl recesijos euro zonoje bei Japonijoje, kur buvo paskelbtas ekonomikos smukimas trečiąjį šių metų ketvirtį. Nedžiugino ir JAV mažmeninės prekybos statistika, kuri parodė silpstantį JAV vartotojų pajėgumą. Šį savaitgalį susitikę 20 didžiausių ekonomikų lyderių pasisakė už bendradarbiavimą kovojant su pasaulio finansų krize.
Praėjusią savaitę, išskyrus dešimtadalio savo vertės netekusią naftą, žaliavų rinka drastiškais svyravimais nepasižymėjo. Bendriausias Reuters/Jefferies žaliavų kainų indeksas per penkias dienas smuko 3,61 proc., prie tokio nuosaikaus pokyčio nemaža dalimi prisidėjo gan stabiliai laikęsis JAV dolerio kursas kitų svarbiausių valiutų atžvilgiu.
Europos valiuta praėjusią savaitę turėjo gana nemažai pagrindo silpnėti. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko dėl lūkesčių, kad Europos centrinis bankas toliau ryžtingai karpys bazines palūkanų normas siekdamas sušvelninti recesiją. Pastarąją patvirtino trečiojo ketvirčio euro zonos BVP statistika, pagal kurią regiono ekonomika per ketvirtį susitraukė 0,2 proc.
JAV akcijų indeksai per savaitę nukrito: S&P 500 smuko 6,2 proc., Dow Jones Industrial Average – 4,99 proc., o Nasdaq – 7,92 proc.
Praėjusią savaitę JAV rinka taip ir nepajuto savaitės pradžioje nuvilnijusio optimizmo dėl Kinijos ekonomikos paramos plano, kurį nustelbė pesimistinės ekonomistų prognozės dėl JAV įmonių, pradedant „Goldman Sachs“ ir baigiant „General Motors“, perspektyvų. Pinganti nafta tik patvirtino šiuos nuogąstavimus ir, nors ji ir sudaro prielaidas infliacijai mažėti, tačiau vartotojų išlaidos veikiausiai ir toliau silpnės finansų krizės padariniams reiškiantis ir darbo rinkoje. Vartotojų išlaidų silpnėjimą tik patvirtino JAV mažmeninės prekybos pardavimai, kurie krito ketvirtą mėnesį iš eilės.
JAV akcijų rinka krito jau dvi savaites iš eilės, tačiau greičiausiai JAV bus nelengva ir ši savaitė. Šį savaitgalį vykęs G-20 susitikimas rinkoms optimizmo neįkvėpė, taip pat bus paskelbti gamintojų ir vartotojų kainų indeksai. Prognozuojama, kad infliacija turi mažėti pagal abu šiuos rodiklius. Tai leis įvertinti, kaip reiškiasi ekonomikos sulėtėjimas. Be šių rodiklių, rinkos dar turėtų atkreipti dėmesį į pramonės gamybos statistiką, naujų namų statybą ir kas savaitę paskelbiamą naujai užsiregistravusių bedarbių skaičių. Įmonių naujienos greičiausiai irgi nepadės kilti akcijų indeksams, ypač kai blėsta viltys dėl finansinės paramos „General Motors“ kompanijai.
Naujai užsiregistruojančių bedarbių skaičius JAV toliau auga. Praėjusią savaitę pranešta, kad kreipėsi 32 tūkst. daugiau bedarbių nei prieš savaitę. Iš viso naujai užsiregistravo 516 tūkst. amerikiečių. Tai didžiausias skaičius nuo 2001 metų, kai ekonomikos situacija irgi buvo prasta. Panašu, kad darbo rinkai vis labiau atsiliepia JAV ekonominės būklės blogėjimas, kurį lėmė finansų sektoriaus smukimas ir kredito rinkos krizė.
JAV prekybos deficitas rugsėjo mėnesį sumažėjo 4,4 proc. iki 56,5 mlrd. JAV dolerių. Deficitas krito daugiau nei prognozavo rinkos, kurios tikėjosi deficitą sieksiant 57 mlrd. JAV dolerių. Nepaisant sustiprėjusio JAV dolerio, JAV prekybos balansui atsiliepia krintantis importas, kuris nukrito 5,6 proc. Lėtėjantis ekonomikos augimas lėmė mažesnę naftos produktų paklausą, o sumažėję vartotojų lūkesčiai lemia mažesnes užsienio automobilių ir televizorių pardavimo apimtis. Veikiausiai vartotojų išlaidos JAV mažės ir toliau, tad galima tikėtis ir tolesnio prekybos deficito mažėjimo.
Mažmeninė prekyba JAV mažėjo jau ketvirtą mėnesį iš eilės ir spalį krito 2,8 proc., kai buvo prognozuota 2,1 proc., o dar praėjusios savaitės pradžioje rinkos prognozavo mažmeninę prekybą krisiant 1,4 proc. Tai didžiausias kritimas nuo 1992 metų ir panašu, kad gerų laikų greitai dar nesulauksime. Turint omenyje didėjantį nedarbą, kritusias akcijų kainas ir atpigusius būstus, gyventojų išlaidos turėtų ir toliau mažėti, o didieji JAV prekybininkai jau mažina šio sezono pajamų prognozes.
Vakarų Europos akcijų indeksai praėjusią savaitę laikėsi ne ką geriau nei JAV. Eurostoxx 50 indeksas nukrito 5,54 proc., Vokietijos DAX – 4,62 proc., Prancūzijos CAC 40 – 5,12 proc., D. Britanijos FTSE 100 – 3,02 proc., o Švedijos OMXS – 6,84 proc.
Praėjusi savaitė Europai buvo gana nesėkminga – buvo paskelbti bene visų pagrindinių ekonomikų BVP rodikliai, pagal kuriuos pasitvirtino ankstesni ekonomistų nuogąstavimai – recesijoje atsidūrė tiek Vokietijos, tiek visos euro zonos ekonomika. Akcijų indeksus savaitės pradžioje kiek kilstelėjo naujienos apie Kinijos vyriausybės planuojamą beveik 600 mlrd. JAV dolerių paramos planą, tačiau teigiamos nuotaikos ilgai neišsilaikė. Krito Europos finansų sektoriaus akcijos, pesimistinės ekonomikos augimo prognozės smukdė žaliavų kompanijas ir vis plačiau skamba nuomonė, kad krizė ima reikštis ir realiame ekonomikos sektoriuje.
Šią savaitę Vakarų Europoje nebus skelbiama daug makroekonominių rodiklių, tačiau verta atkreipti dėmesį į Vokietijos gamintojų kainų indeksą, kuris, prognozuojama, augs 7,2 proc., lyginant su praėjusio mėnesio 8,3 proc. reikšme. Didžiojoje Britanijoje bus paskelbta vartotojų kainų infliacija ir mažmeninės prekybos pardavimų statistika. Nors šalyje ir prognozuojama disinfliacija, tačiau prekybos rezultatai nebus džiuginantys.
Euro zona
Trečiąjį šių metų ketvirtį euro zonos BVP sumažėjo 0,2 proc., o metinis augimo tempas siekė 0,7 proc. Euro zonos valstybės pirmą kartą nuo bendro valiutos įvedimo įžengė į recesiją. Europos ūkiui pakenkė buvusios aukštos naftos kainos, didžiausia per pastaruosius šešiolika metų infliacija ir stiprus euras. Iš JAV atvilnijusi finansų sektoriaus krizė lėmė tarpbankinių palūkanų normų šuolį. Šiuo metu pinga tiek nafta, tiek euras, o tai gali reikšti šiokį tokį atokvėpį euro zonos ekonomikai, tačiau tikėtina, kad recesija Europoje užsibus ilgiau nei JAV, nes pastarosios šalies vyriausybės veiksmai ryžtingesni. Prognozuojama, kad siekdamas suteikti stimulą euro zonos ūkiui Europos centrinis bankas dar kartą mažins bazinę palūkanų normą 50 bazinių punktų.
Vartotojų kainų statistika parodė, kad spalio mėnesį toliau buvo stebima disinfliacija ir kainų augimas sulėtėjo nuo 3,6 proc. rugsėjį iki 3,2 proc. spalį.
Euro zonos pramonės gamyba rugsėjo mėnesį smuko 2,4 proc. metiniu tempu. Tai didžiausias kritimas nuo 2002 metų. Lyginant su praėjusiu mėnesiu rodiklis sumažėjo 1,6 proc. Vis daugiau įmonių susiduria su recesijos padariniais ir yra priverstos mažinti ar net stabdyti gamybą, uždaryti dalį fabrikų. Kol kas Europos ekonomika yra pakankamai komplikuotoje padėtyje ir greitas atsigavimas nenusimato. Šią savaitę pramonės rodiklius paskelbė ir kitos euro zonos šalys: Prancūzijoje pramonės gamyba per mėnesį krito 0,5 proc., Italijoje – 2,1 proc.
Didžioji Britanija
Gaunančiųjų nedarbo išmokas D. Britanijoje spalio mėnesį išaugo 36,5 tūkst. iki 980,9 tūkst. – didžiausio skaičiaus nuo 2001 metų. Šalies ekonomikai žengiant į recesiją, tikėtina, kad darbo rinkos dugnas dar nėra pasiektas. Bedarbių skaičius trečiąjį šių metų ketvirtį išaugo iki 5,8 proc., lyginant su 5,4 proc. praėjusį laikotarpį.
D. Britanijos gamintojų kainos spalio mėnesį krito 1 proc. – daugiausia per pastaruosius 22 metus. Ekonomistai prognozavo 0,2 proc. kritimą rugsėjo mėnesį, o spalį ekonomistai tikėjosi kiek mažesnio – 0,5 proc. gamintojų kainų kritimo. Silpstanti paklausa apribojo gamintojų galimybę branginti produkciją, o atpigusi nafta savo ruožtu panaikino spaudimą dėl sąnaudų.
Prancūzija
Vėstant pasaulio ekonomikai vis plačiau Europoje stebima disinfliacija – Prancūzijos vartotojų kainos spalio mėnesį augo 3 proc. metiniu augimo tempu. Rugsėjo mėnesio kainų augimas siekė 3,3 proc., o dabartinis kainų augimas yra mažiausias nuo 2007 metų gruodžio. Mažėjančią infliaciją, kaip ir daugelyje kitų šalių lemia nukritusios naftos kainos ir nebe taip brangstantys maisto produktai.
Vokietija
Vokietijos investuotojų pasitikėjimas lapkričio mėnesį netikėtai išaugo – investuotojų lūkesčių indeksas pakilo iki –53,5, lyginant su –63 punktų reikšme spalio mėnesį. Ekonomistai prognozavo indekso reikšmę išliksiant nepakitusią. Tam veikiausiai įtakos turėjo centrinių bankų ir vyriausybių veiksmai, skirti spręsti finansų sektoriaus problemoms. Nors vėliausia indekso reikšmė ir rodo lūkesčių pagerėjimą, tačiau ilgalaikės krypties tikėtis, ko gero, dar anksti, o Vokietijos ekonomikos perspektyvos, žvelgiant į ateinančius metus, atrodo gana miglotos.
Vokietijos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo 0,8 proc. metiniu augimo tempu ir –0,5 proc. lyginant su antru šių metų ketvirčiu. Tai prastesnis rodiklis nei tikėtasi, ekonomistai prognozavo Vokietijos ekonomiką smuksiant 0,2 proc. Šaliai kenkia tiek prastėjančios eksporto perspektyvos, tiek savo vartojimą linkę riboti namų ūkiai. Vokietijos ekonomika įžengė į recesijos laikotarpį ir geresnių ekonomikos rodiklių, ko gero, teks laukti iki 2009 metų antros pusės.
Azijos akcijų indeksai praėjusią savaitę taip pat pasidavė toms pat tendencijoms: Japonijos Nikkei 225 nukrito 1,41 proc., MSCI Hong Kong – 9,98 proc., Indijos Sensex – 5,81 proc., Pietų Korėjos Kospi – 4,07 proc., MSCI Taiwan – 6,07 proc. Tiesa, iš bendrų tendencijų išsiskyrė Kinija, kurios akcijų indeksas CSI 300 pakilo dėl naujienų apie 586 mlrd. JAV dolerių vertės paramą ir pašoko net 15,84 proc.
Kaip ir kitose rinkose, savaitės pradžioje daugeliui investuotojų optimizmo įkvėpė Kinijos vyriausybės parama, tačiau vėliau geros nuotaikos vis dėlto išblėso. Kai kurios įmonės į neigiamą pusę peržiūrėjo savo pelnų prognozes. Šį pirmadienį buvo paskelbtas Japonijos trečiojo ketvirčio BVP, jis patvirtino nuogąstavimus dėl recesijos.
Tiesa, nepaisant BVP statistikos, Japonijos akcijų indeksas per šio pirmadienio prekybą kilo aukštyn. Vis dėlto, turint omenyje pasaulio ekonomikos lėtėjimo mastą, nepanašu, kad toks optimizmas rinkoje ilgai išsilaikys. Šią savaitę vyks Japonijos centrinio banko posėdis, kuriame bus sprendžiama bazinė palūkanų norma. Pastaroji šiuo metu siekia 0,3 proc. ir yra mažiausia iš išsivysčiusių šalių. Kaip rodo rinkos dalyvių apklausa, tikimasi, kad Centrinis bankas išlaikys tokią pat palūkanų normą.
Turkija
Turkijos pramonės gamyba rugsėjo mėnesį nukrito 5,5 proc. metiniu tempu, o trečią ketvirtį gamyba krito 2,1 proc. metiniu tempu. Tai pirmas ketvirčio kritimas nuo 2001 metų ketvirto ketvirčio, kuris nedžiugiai nuteikia laukiant trečiojo ketvirčio BVP rezultatų. Prastėjant ekonominei situacijai pasaulio rinkose, nukentės ir Turkijos gamintojų prekių išorės paklausa, tad ketvirtojo ketvirčio rezultatai taip pat gali būti nepalankūs.
Turkijos einamosios sąskaitos deficitas rugsėjo mėnesį nukrito iki 914 mln. JAV dolerių, kai rugpjūtį siekė 3,05 mlrd. JAV dolerių. Einamosios sąskaitos deficito sumažėjimą lėmė netikėtas vyriausybės pervedimas ir santykinai nedidelis išeinančių tiesioginių užsienio investicijų lėšų srautas. Lėtesnis ekonomikos augimas ir pinganti nafta leidžia tikėtis ir tolesnio einamosios sąskaitos deficito mažėjimo (gal ir ne tokio masto, koks buvo rugsėjį). Tiesa, šalies mokėjimų balanso stabilumui papildomą grėsmę kelia pinigų srautai, susiję tiek su tiesioginėmis užsienio investicijoms, tiek su lengviau atšaukiamais kapitalo srautais.
Japonija
Japonijos prekybininkų lūkesčiai spalio mėnesį buvo vieni prasčiausių per visą apklausos istoriją. Indeksas, kuris apskaičiuojamas apklausiant dirbančiuosius paslaugų sektoriuje, per mėnesį nukrito 22,6 proc. Veikiausiai tai dar ne pabaiga ir tikimasi, kad vartotojų išlaidos Japonijoje ir toliau turėtų prarasti pagreitį.
Japonijos einamosios sąskaitos perteklius rugsėjo mėnesį toliau mažėjo. Lyginant su praėjusiais metais, einamosios sąskaitos perteklius sumažėjo 48,8 proc. iki 1,49 trln. jenų. Ekonomistai prognozavo ,kad perteklius turėtų mažėti iki 1,39 trln. jenų. Japoniją veikia silpstanti išorės paklausa, dėl kurios kenčia ir šalies automobilių gamintojai. Prognozuojama, kad vidutiniu laikotarpiu Japonijos einamosios sąskaitos perteklius ir toliau mažės dėl prastėjančių eksporto perspektyvų.
Japonijos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį susitraukė 0,4 proc. metiniu tempu, kai ekonomistai prognozavo 0,1 proc. kritimą. Japonijos ekonomika yra antra pagal dydį pasaulio ekonomika ir lėtėja silpstant eksporto rinkoms. Tokiems Japonijos gamintojams, kaip „Toyota“ ar „Canon“, jau teko sumažinti savo ankstesnes pajamų prognozes. Viešojo sektoriaus skola Japonijoje siekia 180 proc. BVP, tad vyriausybės galimybės padėti šalies ekonomikai yra ribotos. Japonija per praeitą centrinio banko susitikimą sumažino bazines palūkanų normas nuo 0,5 proc. iki 0,3 proc. Tai mažiausia bazinė palūkanų norma iš visų didžiųjų pasaulio ekonomikų.
Kinija
Kinijos vyriausybė paskelbė skirsianti 586 mlrd. JAV dolerių šalies ekonomikai skatinti. Lyginant su BVP ši suma siekia apie 16 proc. arba 80 proc. Kinijos vyriausybės praėjusių metų išlaidų. Pinigai bus skirti skatinti realiai ekonomikai investuojant į namų statybą ir infrastruktūrą. Kinijos ekonomika praėjusiais metais sudarė 27 proc. viso pasaulio ekonomikos augimo, tad tokia parama šalies ūkiui turėtų sudaryti nemažą postūmį ir globaliai ekonomikai augti. Į šią naujieną optimistiškai sureagavo ir Azijos akcijų rinkos, kurių indeksai kilo savaitės pradžioje.
Pramonės gamyba Kinijoje spalio mėnesį augo 8,2 proc. metiniu augimo tempu, kai rugpjūtį šis augimas siekė 11,4 proc. Pramonės gamybos rodikliai rodo, kad didžiausią indėlį pasaulio ūkiui augti turinti ekonomika praranda savo pagreitį. Tai leidžia tikėtis, kad Kinijos centrinis bankas gali dar kartą sumažinti bazinę palūkanų normą siekdamas papildyti Kinijos vyriausybės 586 mlrd. JAV dolerių dydžio paramos poveikį.
Mažmeninė prekyba spalio mėnesį augo 22 proc. – vienu didžiausių augimo tempų per pastaruosius devynerius metus. Rugsėjo mėnesį pardavimai augo 23,2 proc. Stipri mažmeninės prekybos raida suteikia vilties, kad Kinijos ekonomikos vidaus vartojimas tebėra stiprus ir atsižvelgiant į esamas vyriausybės priemones (t. y. paramą, palūkanų normų mažinimą) gali sušvelnint globalios recesijos padarinius.
Indija
Indijos pramonės produkcija rugsėjo mėnesį augo 4,8 proc. metiniu augimo tempu, prieš mėnesį pramonės gamyba augo 1,4 proc. Augimo tempas buvo didesnis, nei prognozuota (4,1 proc.), ir jam įtakos turėjo vykęs religinis festivalis, dėl kurio gamintojai padidino automobilių gamybą. Nepaisant pakylėjimo rugsėjo mėnesį, prognozuojama, kad gamyba likusią metų dalį taip greitai nebesiplės. Tebetvyrant įtampai pasaulio rinkose ir silpstant užsienio paklausai finansavimo sąnaudos Indijoje tebėra didelės, o eksporto paklausos perspektyvos taip pat gana miglotos.
Lotynų Amerikos akcijų indeksų pokyčiai ir mastas praėjusią savaitę išsiskyrė iš viso pasaulio. Tarp kritusių buvo Argentinos Merval, kuris smuko 6,73 proc., Brazilijos Bovespa – 2,39 proc., Čilės IPSA – 0,91 proc., Meksikos Bolsa – 1,53 proc. Per savaitę atsigavo tik Kolumbijos IGBC – 0,38 proc. ir Venesuelos IBVC – 2,41 proc.
Savaitės pradžioje Brazilijos rinkoje buvo jaučiamas optimizmas dėl Kinijos vyriausybės politikos, tačiau vėliau nuotaikas nusmukdė avialinijos ir būstų statytojų akcijos, kai vėl pasigirdo nuogąstavimai dėl ekonomikos lėtėjimo. Ketvirtadienį Brazilijos akcijų rinka atsigavo po to, kai didžiausias šalies valstybės kontroliuojamas bankas paskelbė geresnius, nei tikėtasi, rezultatus. Deja, penktadienį akcijų rinka neatsilaikė prieš prastas ekonomikos augimo perspektyvas.
Peru
Peru centrinis bankas nepakeitė bazinės palūkanų normos, kuri šiuo metu siekia 6,5 proc. Centrinis bankas jau kurį laiką didino bazinę palūkanų normą, kovodamas su infliacija, kurią skatino brangusios žaliavos ir vidaus kredito plėtra. Dabartinis pasaulio ekonomikos sulėtėjimas ir nustojusios brangti žaliavos atsiliepia ir Peru ekonomikai, tad buvo nuspręsta nebegriežtinti pinigų politikos.
Meksika
„Fitch“ reitingų agentūra peržiūrėjo Meksikos reitingo perspektyvą ir pakeitė ją iš stabilios į neigiamą. Agentūros nuomone, Meksikai pakenks ekonominės padėties prastėjimas JAV, kuri yra pagrindinė šalies eksporto partnerė. Taip pat šalies biudžetui atsilieps pinganti nafta, kurios pajamos sudaro apie trečdalį Meksikos biudžeto pajamų. Dabartinis šalies reitingas yra BBB+, t. y. trečia pagal žemumą investicinė kategorija.
Kolumbija
Kolumbijos centrinio banko teigimu, šalies ekonomika šiemet turėtų augti 3,5 proc., kai dar praėjusiais metais augo 8 proc. Ateinantys metai taip pat neturėtų būti lengvi ir Centrinis bankas prognozuoja ekonomiką augsiant 1–4 proc. tempu. Prognozuojama, kad silpstant paklausai ir atpigus žaliavoms infliacija turėtų mažėti. Kolumbijos centrinis bankas kol kas laiko 10 proc. bazinę palūkanų normą, kurią nuo 2006 metų pakėlė 4 proc. punktais, siekdamas valdyti infliaciją.
Akcijų indeksų kryptis Vidurio Rytų Europos rinkoje investuotojų nenudžiugino. Tarp rekordininkų buvo Rusija, kurios akcijų indeksas RTS smuko 15,33 proc., o Micex – 18,44 proc. Baltijos šalių OMXBGI nukrito 9,20 proc., Bulgarijos Sofix – 16,32 proc., Čekijos PX – 9,34 proc., Lenkijos WIG – 4,63 proc., Ukrainos PFTS – 4,27 proc., Serbijos BELEX 15 – 3,31 proc., Vengrijos BUX – 8,64 proc., o Kroatijos Crobex – 6,69 proc.
Praėjusią savaitę didžiausios regione Varšuvos biržos plataus indekso WIG kryptis nesugebėjo atsispirti vyravusioms neigiamoms užsienio rinkų tendencijoms. Per penkias dienas, daugiausia baiminantis bendros pasaulinės recesijos poveikio, daugiausia atpigo nekilnojamojo turto ir energetikos kompanijų akcijos. Rusijos akcijų kainos krito pingant žaliavoms, valiutų rinkoje besitęsiant spekuliacinėms atakoms rublio atžvilgiu ir užsienio kapitalui traukiantis iš šios rinkos. Rusijos centrinio banko sprendimas palaipsniui devalvuoti rublį skatina spekuliantų atakas prieš šalies valiutą. Lapkričio 11 dieną Rusijos centrinis bankas devalvavo rublį 1 proc. po to, kai per spalio mėnesį išnaudojo 16 proc. savo tarptautinių atsargų rezervo, kad palaikytų rublio kursą dviejų valiutų krepšelio atžvilgiu.
Vengrijos akcijų indeksui nepadėjo „Fitch“ reitingų agentūros paskelbta žinia, kad šaliai, kaip ir Kazachstanui, Bulgarijai ir Rumunijai, buvo sumažintas kredito reitingas. Savaitės viduryje Vengrijos rinka keliavo žemyn, kaip ir viso regiono akcijų kainos, kurios krito dėl prastų ekonomikos augimo lūkesčių. Ateinanti savaitė Vengrijos rinkai taip pat gali būti gana nepalanki, nes laukiama paskelbiant trečiojo ketvirčio naftos bendrovės „MOL“ rezultatus, kurie veikiausiai nebus džiuginantys. Ukrainoje užpraeitos savaitės kilimas buvo paskatintas trumpalaikio optimizmo dėl Ukrainos gautos paramos, ir praėjusią savaitę šalies akcijų rinka smuko. Prekyba vyko gana pasyviai, spaudimą jautė Ukrainos metalurgijos sektoriaus įmonės. Neramumai politinėje arenoje taip pat nesuteikė daug pagrindo geroms nuotaikoms. Ketvirtadienį buvo paskelbta ypač nedžiuginanti Ukrainos pramonės gamybos statistika.
„Fitch“ reitingų agentūra pablogino kai kurių Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regiono šalių reitingus. Pasak reitingų agentūros atstovų, šio regiono šalių ekonomikos yra labiausiai pažeidžiamos blogėjant pasaulio ekonominiam klimatui, nes turi didelių įsiskolinimų ir gana didelių išorės disbalansų. Be to, prastėjanti padėtis Europos išsivysčiusiose šalyse žada ir mažesnius kapitalo srautus į VRE regioną. Vengrijos reitingas buvo sumažintas viena pakopa iki BBB, Bulgarijos – iki BBB-, o Rusijos reitingo perspektyva pakeista į neigiamą. Pasak „Fitch“, Rusijos reitingas nebuvo pablogintas, nes šalis turi pakankamai stiprias balanso pozicijas, tačiau nerimą kelia kapitalo išėjimas iš šalies, bankų sistemos pažeidžiamumas ir sąlyginai didelė infliacija. Tiesa, iš VRE šalių „Fitch“ patvirtino esamą Lenkijos reitingą.
Estija
Estijos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį krito 3,3 proc. metiniu tempu. Tai gerokai daugiau, nei prognozavo ekonomistai, kurie tikėjosi Estijos ekonomiką smuksiant 1,9 proc. Praėjusį ketvirtį Estijos BVP smuko 1,1 proc. tempu – tai didžiausias Estijos ekonomikos smukimas nuo 1994 metų. Paminėtina, kad Baltijos regionas 2006 metais buvo sparčiausiai augantis Europos Sąjungoje. Dabartinis BVP smukimas patvirtino analitikų nuogąstavimus dėl ekonomikos „kieto nusileidimo” scenarijaus, o trečiojo ketvirčio BVP rezultatai buvo prastesni tik Latvijoje, kur BVP smuko 4,2 proc. Lietuvos BVP kol kas išlaikė teigiamą augimo tempą (3,1 proc.). Silpstančios eksporto rinkos ir augusi infliacija silpnina išorės ir vidaus paklausą, taigi Baltijos šalių ekonomikų taip pat laukia gana sunkūs laikai.
Latvija
Infliacija Latvijoje spalio mėnesį sulėtėjo iki 13,8 proc., kai rugsėjį siekė 14,9 proc. Kainų augimą šalyje skatino šildymo ir dujų kainos, tačiau paklausos lėtėjimas ir pinganti nafta vis tiek sudaro prielaidas reikštis disinfliacijai. Turint omenyje dabartinę globalią ir šalies vidaus situaciją, tikimasi, kad kainų augimas ir toliau turėtų lėtėti.
Ukraina
Ukrainos pramonės produkcija spalio mėnesį krito 20 proc. metiniu tempu ir 6,7 proc. per mėnesį. Šalies pramonei atsiliepė sumažėjusi pasaulinė paklausa, dėl kurios krito žaliavų kainos, o tai skaudžiai pakirto Ukrainos metalurgijos sektorių. Be to, Ukrainos įmonės spalio mėnesį pajuto ir sumažėjusias kreditavimo galimybes, dėl kurių nukentėjo ir kiti pramonės sektoriai.
Slovakija
Slovakijos centrinis bankas netikėtai 50 bazinių punktų sumažino bazinę palūkanų normą ir ji šiuo metu siekia 3,25 proc. Slovakija nuo kitų metų sausio 1 dienos įsives eurą, tad toks Centrinio banko žingsnis, nors ir buvo netikėtas, tačiau analitikų pernelyg nenustebino. Tokiais savo veiksmais Slovakijos centrinis bankas tik parodė norą panaikinti palūkanų normų atotrūkį tarp šalies ir euro zonos. Slovakija yra antra pokomunistinė šalis (be Slovėnijos), kurioje bus įvestas euras.
Vengrija
Trečiąjį šių metų ketvirtį Vengrijos BVP krito 0,1 proc., lyginant su antru ketvirčiu, o metinis augimas siekė 0,8 proc. Ekonomistai prognozavo 1,2 proc. metinį augimo tempą. Vengrijai greičiausiai nepavyks išvengti recesijos ir ji paseks euro zonos, kuri yra pagrindinė šalies eksporto partnerė, pavyzdžiu.
Rusija
Rusijos centrinis bankas praėjusią savaitę pakėlė bazinę palūkanų normą nuo 11 iki 12 proc. Rusijos finansų rinka pastaruoju metu kenčia tiek nuo pingančių naftos kainų, tiek dėl bendrai kritusio investuotojų pasitikėjimo šalies politiniu ir ekonominiu stabilumu. Rusijai jau teko išeikvoti gana didelę rezervų dalį siekiant palaikyti stabilų rublio kursą ir apsisaugoti nuo infliacijos. Taip pat šalies užsienio valiutos rezervo mažėjimą lėmė ir portfelinių investicijų ištekėjimas. Pastarasis Centrinio banko žingsnis yra vertinamas kaip dar vienas bandymas stabilizuoti užsienio kapitalo srautus ir palaikyti stiprią šalies valiutą. Tačiau Rusijos finansų sistema nėra tiek išsivysčiusi ir pinigų politikos transmisijos mechanizmai neveikia taip efektyviai, kaip gerai išplėtotose rinkose. Be to, šaliai ne į naudą klostosi naftos kainos ir, nors Rusija turi sukaupusi gana daug lėšų dėl anksčiau buvusių didelių energetinių išteklių kainų, tačiau vis dėlto pernelyg ilgą laiką dirbtinėmis priemonėmis jai gali nepavykti išlaikyti esamo rublio kurso.
JAV dolerio ir euro kurso santykis praėjusią savaitę krypo JAV dolerio naudai – Europos valiuta susilpnėjo 0,27 proc. Praėjusią savaitę susiklostė nemažai aplinkybių, palankių euro kursui smukti. Tai trečiojo ketvirčio BVP rodikliai, kurie patvirtino, kad euro zonos ekonomika atsidūrė recesijoje. Be to, euro pigimą skatino ir rinkų lūkesčiai, kad Europos centrinis bankas dar kartą mažins bazines palūkanų normas siekdamas sušvelninti recesijos mastą regione.
Žaliavos. Naftos kainos praėjusią savaitę toliau su pagreičiu riedėjo žemyn. Per penkias dienas WTI rūšies nafta atpigo 6,55 proc., „Brent“ – 11,01 proc., o „Urals“ – 15,9 proc. Tarptautinė energetikos agentūra sumažino 2009 metų pasaulinę naftos paklausos prognozę 670 tūkst. barelių per dieną ir pranešė, kad naftos vartojimas besivystančiose rinkose augs 0,4 proc. iki 86,5 mln. barelių per dieną ir tik iš dalies atsvers paklausos mažėjimą 1,6 proc. išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Be to, stambiausia Kinijos naftos perdirbimo įmonė pirmadienį pranešė, kad naftos produktų paklausa smarkiai sumažėjo ir dešimtadaliu sumažino gamybos apimtis, o spekuliantai Niujorko prekių biržoje padidino naftos ateities sandorių „trumpų“ pozicijų skaičių daugiau nei 5 kartus. Naftos kainų nuosmukį šiek tiek prilaikė mažiau, nei tikėtasi, per savaitę išaugusios naftos atsargos.
Tikėtina, kad ir šią savaitę vyraus neigiamos tendencijų žaliavinės naftos rinkoje po to, kai buvo oficialiai paskelbta, kad trečiąjį šių metų ketvirtį Japonijos ekonomiką apėmė recesija, o G-20 bloko šalių, kurioms tenka 95 proc. pasaulio ekonomikos, susitikime politiniai lyderiai nesugebėjo konkrečiau susitarti dėl bendrų pasaulinės ekonomikos gaivinimo priemonių. Gali būti, kad ore tvyrant pasaulinės paklausos mažėjimo lūkesčiams, niūrios nuotaikos naftos rinkoje išliks bent jau iki gruodžio mėnesį numatomo surengti OPEC susirinkimo, kuriame 40 proc. pasaulio naftos eksportuojančių šalių atstovai ketina mažinti gavybą.
Aukso kaina praėjusią savaitę ūgtelėjo 0,74 proc., rinkose pamažu atgimstant infliaciniams lūkesčiams dėl centrinių bankų į finansų rinkas „pumpuojamų“ likvidžių lėšų.
Rami savaitė buvo ir pramoninių metalų rinkoje. Šiek tiek pakilo vario ir cinko kainos. Didžiausią postūmį tam suteikė paskelbtas Kinijos 586 mlrd. JAV dolerių ekonomikos gaivinimo planas, kuriuo siekiama užtikrinti stabilius šalies ekonomikos augimo tempus ir ketinama per dvejus metus 16 proc. Kinijos BVP savo dydžiu prilygstančias lėšas nukreipti investicijoms ir vartojimui skatinti.
Atvirkščiai, pasitvirtino nuogąstavimai dėl recesijos euro zonoje bei Japonijoje, kur buvo paskelbtas ekonomikos smukimas trečiąjį šių metų ketvirtį. Nedžiugino ir JAV mažmeninės prekybos statistika, kuri parodė silpstantį JAV vartotojų pajėgumą. Šį savaitgalį susitikę 20 didžiausių ekonomikų lyderių pasisakė už bendradarbiavimą kovojant su pasaulio finansų krize.
Praėjusią savaitę, išskyrus dešimtadalio savo vertės netekusią naftą, žaliavų rinka drastiškais svyravimais nepasižymėjo. Bendriausias Reuters/Jefferies žaliavų kainų indeksas per penkias dienas smuko 3,61 proc., prie tokio nuosaikaus pokyčio nemaža dalimi prisidėjo gan stabiliai laikęsis JAV dolerio kursas kitų svarbiausių valiutų atžvilgiu.
Europos valiuta praėjusią savaitę turėjo gana nemažai pagrindo silpnėti. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko dėl lūkesčių, kad Europos centrinis bankas toliau ryžtingai karpys bazines palūkanų normas siekdamas sušvelninti recesiją. Pastarąją patvirtino trečiojo ketvirčio euro zonos BVP statistika, pagal kurią regiono ekonomika per ketvirtį susitraukė 0,2 proc.
JAV akcijų indeksai per savaitę nukrito: S&P 500 smuko 6,2 proc., Dow Jones Industrial Average – 4,99 proc., o Nasdaq – 7,92 proc.
Praėjusią savaitę JAV rinka taip ir nepajuto savaitės pradžioje nuvilnijusio optimizmo dėl Kinijos ekonomikos paramos plano, kurį nustelbė pesimistinės ekonomistų prognozės dėl JAV įmonių, pradedant „Goldman Sachs“ ir baigiant „General Motors“, perspektyvų. Pinganti nafta tik patvirtino šiuos nuogąstavimus ir, nors ji ir sudaro prielaidas infliacijai mažėti, tačiau vartotojų išlaidos veikiausiai ir toliau silpnės finansų krizės padariniams reiškiantis ir darbo rinkoje. Vartotojų išlaidų silpnėjimą tik patvirtino JAV mažmeninės prekybos pardavimai, kurie krito ketvirtą mėnesį iš eilės.
JAV akcijų rinka krito jau dvi savaites iš eilės, tačiau greičiausiai JAV bus nelengva ir ši savaitė. Šį savaitgalį vykęs G-20 susitikimas rinkoms optimizmo neįkvėpė, taip pat bus paskelbti gamintojų ir vartotojų kainų indeksai. Prognozuojama, kad infliacija turi mažėti pagal abu šiuos rodiklius. Tai leis įvertinti, kaip reiškiasi ekonomikos sulėtėjimas. Be šių rodiklių, rinkos dar turėtų atkreipti dėmesį į pramonės gamybos statistiką, naujų namų statybą ir kas savaitę paskelbiamą naujai užsiregistravusių bedarbių skaičių. Įmonių naujienos greičiausiai irgi nepadės kilti akcijų indeksams, ypač kai blėsta viltys dėl finansinės paramos „General Motors“ kompanijai.
Naujai užsiregistruojančių bedarbių skaičius JAV toliau auga. Praėjusią savaitę pranešta, kad kreipėsi 32 tūkst. daugiau bedarbių nei prieš savaitę. Iš viso naujai užsiregistravo 516 tūkst. amerikiečių. Tai didžiausias skaičius nuo 2001 metų, kai ekonomikos situacija irgi buvo prasta. Panašu, kad darbo rinkai vis labiau atsiliepia JAV ekonominės būklės blogėjimas, kurį lėmė finansų sektoriaus smukimas ir kredito rinkos krizė.
JAV prekybos deficitas rugsėjo mėnesį sumažėjo 4,4 proc. iki 56,5 mlrd. JAV dolerių. Deficitas krito daugiau nei prognozavo rinkos, kurios tikėjosi deficitą sieksiant 57 mlrd. JAV dolerių. Nepaisant sustiprėjusio JAV dolerio, JAV prekybos balansui atsiliepia krintantis importas, kuris nukrito 5,6 proc. Lėtėjantis ekonomikos augimas lėmė mažesnę naftos produktų paklausą, o sumažėję vartotojų lūkesčiai lemia mažesnes užsienio automobilių ir televizorių pardavimo apimtis. Veikiausiai vartotojų išlaidos JAV mažės ir toliau, tad galima tikėtis ir tolesnio prekybos deficito mažėjimo.
Mažmeninė prekyba JAV mažėjo jau ketvirtą mėnesį iš eilės ir spalį krito 2,8 proc., kai buvo prognozuota 2,1 proc., o dar praėjusios savaitės pradžioje rinkos prognozavo mažmeninę prekybą krisiant 1,4 proc. Tai didžiausias kritimas nuo 1992 metų ir panašu, kad gerų laikų greitai dar nesulauksime. Turint omenyje didėjantį nedarbą, kritusias akcijų kainas ir atpigusius būstus, gyventojų išlaidos turėtų ir toliau mažėti, o didieji JAV prekybininkai jau mažina šio sezono pajamų prognozes.
Vakarų Europos akcijų indeksai praėjusią savaitę laikėsi ne ką geriau nei JAV. Eurostoxx 50 indeksas nukrito 5,54 proc., Vokietijos DAX – 4,62 proc., Prancūzijos CAC 40 – 5,12 proc., D. Britanijos FTSE 100 – 3,02 proc., o Švedijos OMXS – 6,84 proc.
Praėjusi savaitė Europai buvo gana nesėkminga – buvo paskelbti bene visų pagrindinių ekonomikų BVP rodikliai, pagal kuriuos pasitvirtino ankstesni ekonomistų nuogąstavimai – recesijoje atsidūrė tiek Vokietijos, tiek visos euro zonos ekonomika. Akcijų indeksus savaitės pradžioje kiek kilstelėjo naujienos apie Kinijos vyriausybės planuojamą beveik 600 mlrd. JAV dolerių paramos planą, tačiau teigiamos nuotaikos ilgai neišsilaikė. Krito Europos finansų sektoriaus akcijos, pesimistinės ekonomikos augimo prognozės smukdė žaliavų kompanijas ir vis plačiau skamba nuomonė, kad krizė ima reikštis ir realiame ekonomikos sektoriuje.
Šią savaitę Vakarų Europoje nebus skelbiama daug makroekonominių rodiklių, tačiau verta atkreipti dėmesį į Vokietijos gamintojų kainų indeksą, kuris, prognozuojama, augs 7,2 proc., lyginant su praėjusio mėnesio 8,3 proc. reikšme. Didžiojoje Britanijoje bus paskelbta vartotojų kainų infliacija ir mažmeninės prekybos pardavimų statistika. Nors šalyje ir prognozuojama disinfliacija, tačiau prekybos rezultatai nebus džiuginantys.
Euro zona
Trečiąjį šių metų ketvirtį euro zonos BVP sumažėjo 0,2 proc., o metinis augimo tempas siekė 0,7 proc. Euro zonos valstybės pirmą kartą nuo bendro valiutos įvedimo įžengė į recesiją. Europos ūkiui pakenkė buvusios aukštos naftos kainos, didžiausia per pastaruosius šešiolika metų infliacija ir stiprus euras. Iš JAV atvilnijusi finansų sektoriaus krizė lėmė tarpbankinių palūkanų normų šuolį. Šiuo metu pinga tiek nafta, tiek euras, o tai gali reikšti šiokį tokį atokvėpį euro zonos ekonomikai, tačiau tikėtina, kad recesija Europoje užsibus ilgiau nei JAV, nes pastarosios šalies vyriausybės veiksmai ryžtingesni. Prognozuojama, kad siekdamas suteikti stimulą euro zonos ūkiui Europos centrinis bankas dar kartą mažins bazinę palūkanų normą 50 bazinių punktų.
Vartotojų kainų statistika parodė, kad spalio mėnesį toliau buvo stebima disinfliacija ir kainų augimas sulėtėjo nuo 3,6 proc. rugsėjį iki 3,2 proc. spalį.
Euro zonos pramonės gamyba rugsėjo mėnesį smuko 2,4 proc. metiniu tempu. Tai didžiausias kritimas nuo 2002 metų. Lyginant su praėjusiu mėnesiu rodiklis sumažėjo 1,6 proc. Vis daugiau įmonių susiduria su recesijos padariniais ir yra priverstos mažinti ar net stabdyti gamybą, uždaryti dalį fabrikų. Kol kas Europos ekonomika yra pakankamai komplikuotoje padėtyje ir greitas atsigavimas nenusimato. Šią savaitę pramonės rodiklius paskelbė ir kitos euro zonos šalys: Prancūzijoje pramonės gamyba per mėnesį krito 0,5 proc., Italijoje – 2,1 proc.
Didžioji Britanija
Gaunančiųjų nedarbo išmokas D. Britanijoje spalio mėnesį išaugo 36,5 tūkst. iki 980,9 tūkst. – didžiausio skaičiaus nuo 2001 metų. Šalies ekonomikai žengiant į recesiją, tikėtina, kad darbo rinkos dugnas dar nėra pasiektas. Bedarbių skaičius trečiąjį šių metų ketvirtį išaugo iki 5,8 proc., lyginant su 5,4 proc. praėjusį laikotarpį.
D. Britanijos gamintojų kainos spalio mėnesį krito 1 proc. – daugiausia per pastaruosius 22 metus. Ekonomistai prognozavo 0,2 proc. kritimą rugsėjo mėnesį, o spalį ekonomistai tikėjosi kiek mažesnio – 0,5 proc. gamintojų kainų kritimo. Silpstanti paklausa apribojo gamintojų galimybę branginti produkciją, o atpigusi nafta savo ruožtu panaikino spaudimą dėl sąnaudų.
Prancūzija
Vėstant pasaulio ekonomikai vis plačiau Europoje stebima disinfliacija – Prancūzijos vartotojų kainos spalio mėnesį augo 3 proc. metiniu augimo tempu. Rugsėjo mėnesio kainų augimas siekė 3,3 proc., o dabartinis kainų augimas yra mažiausias nuo 2007 metų gruodžio. Mažėjančią infliaciją, kaip ir daugelyje kitų šalių lemia nukritusios naftos kainos ir nebe taip brangstantys maisto produktai.
Vokietija
Vokietijos investuotojų pasitikėjimas lapkričio mėnesį netikėtai išaugo – investuotojų lūkesčių indeksas pakilo iki –53,5, lyginant su –63 punktų reikšme spalio mėnesį. Ekonomistai prognozavo indekso reikšmę išliksiant nepakitusią. Tam veikiausiai įtakos turėjo centrinių bankų ir vyriausybių veiksmai, skirti spręsti finansų sektoriaus problemoms. Nors vėliausia indekso reikšmė ir rodo lūkesčių pagerėjimą, tačiau ilgalaikės krypties tikėtis, ko gero, dar anksti, o Vokietijos ekonomikos perspektyvos, žvelgiant į ateinančius metus, atrodo gana miglotos.
Vokietijos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo 0,8 proc. metiniu augimo tempu ir –0,5 proc. lyginant su antru šių metų ketvirčiu. Tai prastesnis rodiklis nei tikėtasi, ekonomistai prognozavo Vokietijos ekonomiką smuksiant 0,2 proc. Šaliai kenkia tiek prastėjančios eksporto perspektyvos, tiek savo vartojimą linkę riboti namų ūkiai. Vokietijos ekonomika įžengė į recesijos laikotarpį ir geresnių ekonomikos rodiklių, ko gero, teks laukti iki 2009 metų antros pusės.
Azijos akcijų indeksai praėjusią savaitę taip pat pasidavė toms pat tendencijoms: Japonijos Nikkei 225 nukrito 1,41 proc., MSCI Hong Kong – 9,98 proc., Indijos Sensex – 5,81 proc., Pietų Korėjos Kospi – 4,07 proc., MSCI Taiwan – 6,07 proc. Tiesa, iš bendrų tendencijų išsiskyrė Kinija, kurios akcijų indeksas CSI 300 pakilo dėl naujienų apie 586 mlrd. JAV dolerių vertės paramą ir pašoko net 15,84 proc.
Kaip ir kitose rinkose, savaitės pradžioje daugeliui investuotojų optimizmo įkvėpė Kinijos vyriausybės parama, tačiau vėliau geros nuotaikos vis dėlto išblėso. Kai kurios įmonės į neigiamą pusę peržiūrėjo savo pelnų prognozes. Šį pirmadienį buvo paskelbtas Japonijos trečiojo ketvirčio BVP, jis patvirtino nuogąstavimus dėl recesijos.
Tiesa, nepaisant BVP statistikos, Japonijos akcijų indeksas per šio pirmadienio prekybą kilo aukštyn. Vis dėlto, turint omenyje pasaulio ekonomikos lėtėjimo mastą, nepanašu, kad toks optimizmas rinkoje ilgai išsilaikys. Šią savaitę vyks Japonijos centrinio banko posėdis, kuriame bus sprendžiama bazinė palūkanų norma. Pastaroji šiuo metu siekia 0,3 proc. ir yra mažiausia iš išsivysčiusių šalių. Kaip rodo rinkos dalyvių apklausa, tikimasi, kad Centrinis bankas išlaikys tokią pat palūkanų normą.
Turkija
Turkijos pramonės gamyba rugsėjo mėnesį nukrito 5,5 proc. metiniu tempu, o trečią ketvirtį gamyba krito 2,1 proc. metiniu tempu. Tai pirmas ketvirčio kritimas nuo 2001 metų ketvirto ketvirčio, kuris nedžiugiai nuteikia laukiant trečiojo ketvirčio BVP rezultatų. Prastėjant ekonominei situacijai pasaulio rinkose, nukentės ir Turkijos gamintojų prekių išorės paklausa, tad ketvirtojo ketvirčio rezultatai taip pat gali būti nepalankūs.
Turkijos einamosios sąskaitos deficitas rugsėjo mėnesį nukrito iki 914 mln. JAV dolerių, kai rugpjūtį siekė 3,05 mlrd. JAV dolerių. Einamosios sąskaitos deficito sumažėjimą lėmė netikėtas vyriausybės pervedimas ir santykinai nedidelis išeinančių tiesioginių užsienio investicijų lėšų srautas. Lėtesnis ekonomikos augimas ir pinganti nafta leidžia tikėtis ir tolesnio einamosios sąskaitos deficito mažėjimo (gal ir ne tokio masto, koks buvo rugsėjį). Tiesa, šalies mokėjimų balanso stabilumui papildomą grėsmę kelia pinigų srautai, susiję tiek su tiesioginėmis užsienio investicijoms, tiek su lengviau atšaukiamais kapitalo srautais.
Japonija
Japonijos prekybininkų lūkesčiai spalio mėnesį buvo vieni prasčiausių per visą apklausos istoriją. Indeksas, kuris apskaičiuojamas apklausiant dirbančiuosius paslaugų sektoriuje, per mėnesį nukrito 22,6 proc. Veikiausiai tai dar ne pabaiga ir tikimasi, kad vartotojų išlaidos Japonijoje ir toliau turėtų prarasti pagreitį.
Japonijos einamosios sąskaitos perteklius rugsėjo mėnesį toliau mažėjo. Lyginant su praėjusiais metais, einamosios sąskaitos perteklius sumažėjo 48,8 proc. iki 1,49 trln. jenų. Ekonomistai prognozavo ,kad perteklius turėtų mažėti iki 1,39 trln. jenų. Japoniją veikia silpstanti išorės paklausa, dėl kurios kenčia ir šalies automobilių gamintojai. Prognozuojama, kad vidutiniu laikotarpiu Japonijos einamosios sąskaitos perteklius ir toliau mažės dėl prastėjančių eksporto perspektyvų.
Japonijos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį susitraukė 0,4 proc. metiniu tempu, kai ekonomistai prognozavo 0,1 proc. kritimą. Japonijos ekonomika yra antra pagal dydį pasaulio ekonomika ir lėtėja silpstant eksporto rinkoms. Tokiems Japonijos gamintojams, kaip „Toyota“ ar „Canon“, jau teko sumažinti savo ankstesnes pajamų prognozes. Viešojo sektoriaus skola Japonijoje siekia 180 proc. BVP, tad vyriausybės galimybės padėti šalies ekonomikai yra ribotos. Japonija per praeitą centrinio banko susitikimą sumažino bazines palūkanų normas nuo 0,5 proc. iki 0,3 proc. Tai mažiausia bazinė palūkanų norma iš visų didžiųjų pasaulio ekonomikų.
Kinija
Kinijos vyriausybė paskelbė skirsianti 586 mlrd. JAV dolerių šalies ekonomikai skatinti. Lyginant su BVP ši suma siekia apie 16 proc. arba 80 proc. Kinijos vyriausybės praėjusių metų išlaidų. Pinigai bus skirti skatinti realiai ekonomikai investuojant į namų statybą ir infrastruktūrą. Kinijos ekonomika praėjusiais metais sudarė 27 proc. viso pasaulio ekonomikos augimo, tad tokia parama šalies ūkiui turėtų sudaryti nemažą postūmį ir globaliai ekonomikai augti. Į šią naujieną optimistiškai sureagavo ir Azijos akcijų rinkos, kurių indeksai kilo savaitės pradžioje.
Pramonės gamyba Kinijoje spalio mėnesį augo 8,2 proc. metiniu augimo tempu, kai rugpjūtį šis augimas siekė 11,4 proc. Pramonės gamybos rodikliai rodo, kad didžiausią indėlį pasaulio ūkiui augti turinti ekonomika praranda savo pagreitį. Tai leidžia tikėtis, kad Kinijos centrinis bankas gali dar kartą sumažinti bazinę palūkanų normą siekdamas papildyti Kinijos vyriausybės 586 mlrd. JAV dolerių dydžio paramos poveikį.
Mažmeninė prekyba spalio mėnesį augo 22 proc. – vienu didžiausių augimo tempų per pastaruosius devynerius metus. Rugsėjo mėnesį pardavimai augo 23,2 proc. Stipri mažmeninės prekybos raida suteikia vilties, kad Kinijos ekonomikos vidaus vartojimas tebėra stiprus ir atsižvelgiant į esamas vyriausybės priemones (t. y. paramą, palūkanų normų mažinimą) gali sušvelnint globalios recesijos padarinius.
Indija
Indijos pramonės produkcija rugsėjo mėnesį augo 4,8 proc. metiniu augimo tempu, prieš mėnesį pramonės gamyba augo 1,4 proc. Augimo tempas buvo didesnis, nei prognozuota (4,1 proc.), ir jam įtakos turėjo vykęs religinis festivalis, dėl kurio gamintojai padidino automobilių gamybą. Nepaisant pakylėjimo rugsėjo mėnesį, prognozuojama, kad gamyba likusią metų dalį taip greitai nebesiplės. Tebetvyrant įtampai pasaulio rinkose ir silpstant užsienio paklausai finansavimo sąnaudos Indijoje tebėra didelės, o eksporto paklausos perspektyvos taip pat gana miglotos.
Lotynų Amerikos akcijų indeksų pokyčiai ir mastas praėjusią savaitę išsiskyrė iš viso pasaulio. Tarp kritusių buvo Argentinos Merval, kuris smuko 6,73 proc., Brazilijos Bovespa – 2,39 proc., Čilės IPSA – 0,91 proc., Meksikos Bolsa – 1,53 proc. Per savaitę atsigavo tik Kolumbijos IGBC – 0,38 proc. ir Venesuelos IBVC – 2,41 proc.
Savaitės pradžioje Brazilijos rinkoje buvo jaučiamas optimizmas dėl Kinijos vyriausybės politikos, tačiau vėliau nuotaikas nusmukdė avialinijos ir būstų statytojų akcijos, kai vėl pasigirdo nuogąstavimai dėl ekonomikos lėtėjimo. Ketvirtadienį Brazilijos akcijų rinka atsigavo po to, kai didžiausias šalies valstybės kontroliuojamas bankas paskelbė geresnius, nei tikėtasi, rezultatus. Deja, penktadienį akcijų rinka neatsilaikė prieš prastas ekonomikos augimo perspektyvas.
Peru
Peru centrinis bankas nepakeitė bazinės palūkanų normos, kuri šiuo metu siekia 6,5 proc. Centrinis bankas jau kurį laiką didino bazinę palūkanų normą, kovodamas su infliacija, kurią skatino brangusios žaliavos ir vidaus kredito plėtra. Dabartinis pasaulio ekonomikos sulėtėjimas ir nustojusios brangti žaliavos atsiliepia ir Peru ekonomikai, tad buvo nuspręsta nebegriežtinti pinigų politikos.
Meksika
„Fitch“ reitingų agentūra peržiūrėjo Meksikos reitingo perspektyvą ir pakeitė ją iš stabilios į neigiamą. Agentūros nuomone, Meksikai pakenks ekonominės padėties prastėjimas JAV, kuri yra pagrindinė šalies eksporto partnerė. Taip pat šalies biudžetui atsilieps pinganti nafta, kurios pajamos sudaro apie trečdalį Meksikos biudžeto pajamų. Dabartinis šalies reitingas yra BBB+, t. y. trečia pagal žemumą investicinė kategorija.
Kolumbija
Kolumbijos centrinio banko teigimu, šalies ekonomika šiemet turėtų augti 3,5 proc., kai dar praėjusiais metais augo 8 proc. Ateinantys metai taip pat neturėtų būti lengvi ir Centrinis bankas prognozuoja ekonomiką augsiant 1–4 proc. tempu. Prognozuojama, kad silpstant paklausai ir atpigus žaliavoms infliacija turėtų mažėti. Kolumbijos centrinis bankas kol kas laiko 10 proc. bazinę palūkanų normą, kurią nuo 2006 metų pakėlė 4 proc. punktais, siekdamas valdyti infliaciją.
Akcijų indeksų kryptis Vidurio Rytų Europos rinkoje investuotojų nenudžiugino. Tarp rekordininkų buvo Rusija, kurios akcijų indeksas RTS smuko 15,33 proc., o Micex – 18,44 proc. Baltijos šalių OMXBGI nukrito 9,20 proc., Bulgarijos Sofix – 16,32 proc., Čekijos PX – 9,34 proc., Lenkijos WIG – 4,63 proc., Ukrainos PFTS – 4,27 proc., Serbijos BELEX 15 – 3,31 proc., Vengrijos BUX – 8,64 proc., o Kroatijos Crobex – 6,69 proc.
Praėjusią savaitę didžiausios regione Varšuvos biržos plataus indekso WIG kryptis nesugebėjo atsispirti vyravusioms neigiamoms užsienio rinkų tendencijoms. Per penkias dienas, daugiausia baiminantis bendros pasaulinės recesijos poveikio, daugiausia atpigo nekilnojamojo turto ir energetikos kompanijų akcijos. Rusijos akcijų kainos krito pingant žaliavoms, valiutų rinkoje besitęsiant spekuliacinėms atakoms rublio atžvilgiu ir užsienio kapitalui traukiantis iš šios rinkos. Rusijos centrinio banko sprendimas palaipsniui devalvuoti rublį skatina spekuliantų atakas prieš šalies valiutą. Lapkričio 11 dieną Rusijos centrinis bankas devalvavo rublį 1 proc. po to, kai per spalio mėnesį išnaudojo 16 proc. savo tarptautinių atsargų rezervo, kad palaikytų rublio kursą dviejų valiutų krepšelio atžvilgiu.
Vengrijos akcijų indeksui nepadėjo „Fitch“ reitingų agentūros paskelbta žinia, kad šaliai, kaip ir Kazachstanui, Bulgarijai ir Rumunijai, buvo sumažintas kredito reitingas. Savaitės viduryje Vengrijos rinka keliavo žemyn, kaip ir viso regiono akcijų kainos, kurios krito dėl prastų ekonomikos augimo lūkesčių. Ateinanti savaitė Vengrijos rinkai taip pat gali būti gana nepalanki, nes laukiama paskelbiant trečiojo ketvirčio naftos bendrovės „MOL“ rezultatus, kurie veikiausiai nebus džiuginantys. Ukrainoje užpraeitos savaitės kilimas buvo paskatintas trumpalaikio optimizmo dėl Ukrainos gautos paramos, ir praėjusią savaitę šalies akcijų rinka smuko. Prekyba vyko gana pasyviai, spaudimą jautė Ukrainos metalurgijos sektoriaus įmonės. Neramumai politinėje arenoje taip pat nesuteikė daug pagrindo geroms nuotaikoms. Ketvirtadienį buvo paskelbta ypač nedžiuginanti Ukrainos pramonės gamybos statistika.
„Fitch“ reitingų agentūra pablogino kai kurių Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regiono šalių reitingus. Pasak reitingų agentūros atstovų, šio regiono šalių ekonomikos yra labiausiai pažeidžiamos blogėjant pasaulio ekonominiam klimatui, nes turi didelių įsiskolinimų ir gana didelių išorės disbalansų. Be to, prastėjanti padėtis Europos išsivysčiusiose šalyse žada ir mažesnius kapitalo srautus į VRE regioną. Vengrijos reitingas buvo sumažintas viena pakopa iki BBB, Bulgarijos – iki BBB-, o Rusijos reitingo perspektyva pakeista į neigiamą. Pasak „Fitch“, Rusijos reitingas nebuvo pablogintas, nes šalis turi pakankamai stiprias balanso pozicijas, tačiau nerimą kelia kapitalo išėjimas iš šalies, bankų sistemos pažeidžiamumas ir sąlyginai didelė infliacija. Tiesa, iš VRE šalių „Fitch“ patvirtino esamą Lenkijos reitingą.
Estija
Estijos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį krito 3,3 proc. metiniu tempu. Tai gerokai daugiau, nei prognozavo ekonomistai, kurie tikėjosi Estijos ekonomiką smuksiant 1,9 proc. Praėjusį ketvirtį Estijos BVP smuko 1,1 proc. tempu – tai didžiausias Estijos ekonomikos smukimas nuo 1994 metų. Paminėtina, kad Baltijos regionas 2006 metais buvo sparčiausiai augantis Europos Sąjungoje. Dabartinis BVP smukimas patvirtino analitikų nuogąstavimus dėl ekonomikos „kieto nusileidimo” scenarijaus, o trečiojo ketvirčio BVP rezultatai buvo prastesni tik Latvijoje, kur BVP smuko 4,2 proc. Lietuvos BVP kol kas išlaikė teigiamą augimo tempą (3,1 proc.). Silpstančios eksporto rinkos ir augusi infliacija silpnina išorės ir vidaus paklausą, taigi Baltijos šalių ekonomikų taip pat laukia gana sunkūs laikai.
Latvija
Infliacija Latvijoje spalio mėnesį sulėtėjo iki 13,8 proc., kai rugsėjį siekė 14,9 proc. Kainų augimą šalyje skatino šildymo ir dujų kainos, tačiau paklausos lėtėjimas ir pinganti nafta vis tiek sudaro prielaidas reikštis disinfliacijai. Turint omenyje dabartinę globalią ir šalies vidaus situaciją, tikimasi, kad kainų augimas ir toliau turėtų lėtėti.
Ukraina
Ukrainos pramonės produkcija spalio mėnesį krito 20 proc. metiniu tempu ir 6,7 proc. per mėnesį. Šalies pramonei atsiliepė sumažėjusi pasaulinė paklausa, dėl kurios krito žaliavų kainos, o tai skaudžiai pakirto Ukrainos metalurgijos sektorių. Be to, Ukrainos įmonės spalio mėnesį pajuto ir sumažėjusias kreditavimo galimybes, dėl kurių nukentėjo ir kiti pramonės sektoriai.
Slovakija
Slovakijos centrinis bankas netikėtai 50 bazinių punktų sumažino bazinę palūkanų normą ir ji šiuo metu siekia 3,25 proc. Slovakija nuo kitų metų sausio 1 dienos įsives eurą, tad toks Centrinio banko žingsnis, nors ir buvo netikėtas, tačiau analitikų pernelyg nenustebino. Tokiais savo veiksmais Slovakijos centrinis bankas tik parodė norą panaikinti palūkanų normų atotrūkį tarp šalies ir euro zonos. Slovakija yra antra pokomunistinė šalis (be Slovėnijos), kurioje bus įvestas euras.
Vengrija
Trečiąjį šių metų ketvirtį Vengrijos BVP krito 0,1 proc., lyginant su antru ketvirčiu, o metinis augimas siekė 0,8 proc. Ekonomistai prognozavo 1,2 proc. metinį augimo tempą. Vengrijai greičiausiai nepavyks išvengti recesijos ir ji paseks euro zonos, kuri yra pagrindinė šalies eksporto partnerė, pavyzdžiu.
Rusija
Rusijos centrinis bankas praėjusią savaitę pakėlė bazinę palūkanų normą nuo 11 iki 12 proc. Rusijos finansų rinka pastaruoju metu kenčia tiek nuo pingančių naftos kainų, tiek dėl bendrai kritusio investuotojų pasitikėjimo šalies politiniu ir ekonominiu stabilumu. Rusijai jau teko išeikvoti gana didelę rezervų dalį siekiant palaikyti stabilų rublio kursą ir apsisaugoti nuo infliacijos. Taip pat šalies užsienio valiutos rezervo mažėjimą lėmė ir portfelinių investicijų ištekėjimas. Pastarasis Centrinio banko žingsnis yra vertinamas kaip dar vienas bandymas stabilizuoti užsienio kapitalo srautus ir palaikyti stiprią šalies valiutą. Tačiau Rusijos finansų sistema nėra tiek išsivysčiusi ir pinigų politikos transmisijos mechanizmai neveikia taip efektyviai, kaip gerai išplėtotose rinkose. Be to, šaliai ne į naudą klostosi naftos kainos ir, nors Rusija turi sukaupusi gana daug lėšų dėl anksčiau buvusių didelių energetinių išteklių kainų, tačiau vis dėlto pernelyg ilgą laiką dirbtinėmis priemonėmis jai gali nepavykti išlaikyti esamo rublio kurso.
JAV dolerio ir euro kurso santykis praėjusią savaitę krypo JAV dolerio naudai – Europos valiuta susilpnėjo 0,27 proc. Praėjusią savaitę susiklostė nemažai aplinkybių, palankių euro kursui smukti. Tai trečiojo ketvirčio BVP rodikliai, kurie patvirtino, kad euro zonos ekonomika atsidūrė recesijoje. Be to, euro pigimą skatino ir rinkų lūkesčiai, kad Europos centrinis bankas dar kartą mažins bazines palūkanų normas siekdamas sušvelninti recesijos mastą regione.
Žaliavos. Naftos kainos praėjusią savaitę toliau su pagreičiu riedėjo žemyn. Per penkias dienas WTI rūšies nafta atpigo 6,55 proc., „Brent“ – 11,01 proc., o „Urals“ – 15,9 proc. Tarptautinė energetikos agentūra sumažino 2009 metų pasaulinę naftos paklausos prognozę 670 tūkst. barelių per dieną ir pranešė, kad naftos vartojimas besivystančiose rinkose augs 0,4 proc. iki 86,5 mln. barelių per dieną ir tik iš dalies atsvers paklausos mažėjimą 1,6 proc. išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Be to, stambiausia Kinijos naftos perdirbimo įmonė pirmadienį pranešė, kad naftos produktų paklausa smarkiai sumažėjo ir dešimtadaliu sumažino gamybos apimtis, o spekuliantai Niujorko prekių biržoje padidino naftos ateities sandorių „trumpų“ pozicijų skaičių daugiau nei 5 kartus. Naftos kainų nuosmukį šiek tiek prilaikė mažiau, nei tikėtasi, per savaitę išaugusios naftos atsargos.
Tikėtina, kad ir šią savaitę vyraus neigiamos tendencijų žaliavinės naftos rinkoje po to, kai buvo oficialiai paskelbta, kad trečiąjį šių metų ketvirtį Japonijos ekonomiką apėmė recesija, o G-20 bloko šalių, kurioms tenka 95 proc. pasaulio ekonomikos, susitikime politiniai lyderiai nesugebėjo konkrečiau susitarti dėl bendrų pasaulinės ekonomikos gaivinimo priemonių. Gali būti, kad ore tvyrant pasaulinės paklausos mažėjimo lūkesčiams, niūrios nuotaikos naftos rinkoje išliks bent jau iki gruodžio mėnesį numatomo surengti OPEC susirinkimo, kuriame 40 proc. pasaulio naftos eksportuojančių šalių atstovai ketina mažinti gavybą.
Aukso kaina praėjusią savaitę ūgtelėjo 0,74 proc., rinkose pamažu atgimstant infliaciniams lūkesčiams dėl centrinių bankų į finansų rinkas „pumpuojamų“ likvidžių lėšų.
Rami savaitė buvo ir pramoninių metalų rinkoje. Šiek tiek pakilo vario ir cinko kainos. Didžiausią postūmį tam suteikė paskelbtas Kinijos 586 mlrd. JAV dolerių ekonomikos gaivinimo planas, kuriuo siekiama užtikrinti stabilius šalies ekonomikos augimo tempus ir ketinama per dvejus metus 16 proc. Kinijos BVP savo dydžiu prilygstančias lėšas nukreipti investicijoms ir vartojimui skatinti.