versija spausdinimui
(0)
Stokojant gerų naujienų, JAV akcijų rinka trečiadienį pasiekė penkerių metų žemumas, fiksuodama didesnį nei 5 proc. nuosmukį. Augant nerimui dėl finansinio sektoriaus būklės bei automobilių pramonės perspektyvų, rinkos dalyviai toliau valėsi savo investicinius portfelius. „Dow Jones Industrial Average“ indeksas vakar fiksavo 427,47 punktų arba 5,1 proc. nuosmukį iki 7997,28 punktų. paskutinį kartą indeksas buvo kirtęs 8000 punktų ribą tik 2003 metų kovo mėnesį. „Standart & Poor 500“ indeksas krito 6,1 proc., o „Nasdaq Composite“ fiksavo net 6,5 proc. nuosmukį.
Pirmąją prekybos valandą indeksai dar judėjo teigiamoje ir neigiamoje teritorijoje, tai vėliau indeksai pardėjo garmėti žemyn, o paskutiniąją valandą kritimas dar labiau suintensyvėjo.
Vakar krito visos 12 ekonominių industrijų. Didžiausią nuosmukį demonstravo fiksavo finansinis sektorius, kuris sudarė net 8,56 procento. Žaliavų sektorius leidosi 7,25 proc., o transporto – 7,18 procento. Net 20 „Standart & Poor 500” indekso kompanijų pigo daugiau kaip 20 procentų.
Banko „Citigroup“ akcijos vakar fiksavo net 23 proc. nuosmukį iki 6,4 dolerio ir pasiekė 13 metų žemumas. Jis vakar paskelbė planuojantis supirkti probleminio investicinių fondų turto už 17,4 mlrd. dolerių. „Bank of America“ akcijos vakar fiksavo 14 proc. nuosmukį iki 13,06 dolerių, o „Goldman Sachs“ pigo 11 proc. iki 55,18 dolerių. Ši kaina yra mažiausia nuo tada kai bankas pradėjo kotiruotis biržoje 1999 metais.
Automobilių pramonės gigantai, nesulaukę paramos iš Senato, taip pat leidosi žemyn. „General Motors“ pigo 9,7 proc., o „Ford“ – 25 procentais.
Didžiausią kritimą nuo 1985 metų patyrė ir investuotojo Warreno Buffeto kompanija „Berkshire Hathaway“. Jos akcijos atpigo 12 proc. iki 84 tūkst. dolerių.
Viena iš septynių „S&P500“ indekso kompanijų pademonstravusių kilimą buvo programinės įrangos gamintoja „CA“. Jos akcijos pabrango 3 centais iki 15,3 dolerio. Viena iš JAV finansinių institucijų padidino akcijos rekomendaciją iki „stron buy“.
JAV darbo departamentas vakar paskelbė ir šalies vartotojų kainų indekso pokyčius. Per mėnesį jis sumažėjo 1 procentu. Tai didžiausias kritimas per 61 metus. Metinė šalies infliacija sumažėjo nuo rugsėjo mėnesio 4,9 iki 3,7 procento. Pasak ekonomikos analitikų, nepaisant kainų augimo sulėtėjimo, šalies žmonės neskubės apsipirkinėti šventėms, kadangi įtampa darbo rinkoje auga, o būsto kainos toliau smunka žemyn.
Tačiau rinkoje daug negatyviau sureaguota į vakar taip pat paskelbtus naujų namų statybų duomenis. Naujų namų statybos bei išduoti leidimai statyboms spalio mėnesį pasiekė rekordines žemumas. Per spalio mėnesį lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu naujų namų statybos nusmuko 4,5 proc. iki 791 tūkst. per metus, tai yra mažiausio 1959 metų lygio. Tuo tarpu leidimų naujiems namams statyti per spalio mėnesį išduota 708 tūkst. arba 12 proc. mažiau nei praėjusiais metais. Toks leidimų skaičius buvo pasiektas 1960 metais.
Šiandien JAV rinkos kryptį turėtų nulemti skelbiami savaitiniai darbo rinkos duomenys, naftos atsargos bei „Gamestop“, „Dell“ ir „Gap“ veiklos rezultatų skelbimas.
Pirmąją prekybos valandą indeksai dar judėjo teigiamoje ir neigiamoje teritorijoje, tai vėliau indeksai pardėjo garmėti žemyn, o paskutiniąją valandą kritimas dar labiau suintensyvėjo.
Vakar krito visos 12 ekonominių industrijų. Didžiausią nuosmukį demonstravo fiksavo finansinis sektorius, kuris sudarė net 8,56 procento. Žaliavų sektorius leidosi 7,25 proc., o transporto – 7,18 procento. Net 20 „Standart & Poor 500” indekso kompanijų pigo daugiau kaip 20 procentų.
Banko „Citigroup“ akcijos vakar fiksavo net 23 proc. nuosmukį iki 6,4 dolerio ir pasiekė 13 metų žemumas. Jis vakar paskelbė planuojantis supirkti probleminio investicinių fondų turto už 17,4 mlrd. dolerių. „Bank of America“ akcijos vakar fiksavo 14 proc. nuosmukį iki 13,06 dolerių, o „Goldman Sachs“ pigo 11 proc. iki 55,18 dolerių. Ši kaina yra mažiausia nuo tada kai bankas pradėjo kotiruotis biržoje 1999 metais.
Automobilių pramonės gigantai, nesulaukę paramos iš Senato, taip pat leidosi žemyn. „General Motors“ pigo 9,7 proc., o „Ford“ – 25 procentais.
Didžiausią kritimą nuo 1985 metų patyrė ir investuotojo Warreno Buffeto kompanija „Berkshire Hathaway“. Jos akcijos atpigo 12 proc. iki 84 tūkst. dolerių.
Viena iš septynių „S&P500“ indekso kompanijų pademonstravusių kilimą buvo programinės įrangos gamintoja „CA“. Jos akcijos pabrango 3 centais iki 15,3 dolerio. Viena iš JAV finansinių institucijų padidino akcijos rekomendaciją iki „stron buy“.
JAV darbo departamentas vakar paskelbė ir šalies vartotojų kainų indekso pokyčius. Per mėnesį jis sumažėjo 1 procentu. Tai didžiausias kritimas per 61 metus. Metinė šalies infliacija sumažėjo nuo rugsėjo mėnesio 4,9 iki 3,7 procento. Pasak ekonomikos analitikų, nepaisant kainų augimo sulėtėjimo, šalies žmonės neskubės apsipirkinėti šventėms, kadangi įtampa darbo rinkoje auga, o būsto kainos toliau smunka žemyn.
Tačiau rinkoje daug negatyviau sureaguota į vakar taip pat paskelbtus naujų namų statybų duomenis. Naujų namų statybos bei išduoti leidimai statyboms spalio mėnesį pasiekė rekordines žemumas. Per spalio mėnesį lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu naujų namų statybos nusmuko 4,5 proc. iki 791 tūkst. per metus, tai yra mažiausio 1959 metų lygio. Tuo tarpu leidimų naujiems namams statyti per spalio mėnesį išduota 708 tūkst. arba 12 proc. mažiau nei praėjusiais metais. Toks leidimų skaičius buvo pasiektas 1960 metais.
Šiandien JAV rinkos kryptį turėtų nulemti skelbiami savaitiniai darbo rinkos duomenys, naftos atsargos bei „Gamestop“, „Dell“ ir „Gap“ veiklos rezultatų skelbimas.