versija spausdinimui
(0)
JAV akcijų rinkoje vakar nusirito dar viena neigiamų emocijų banga. Pagrindiniai indeksai smigo daugiau kaip 5 proc. žemyn, o „Standard & Poor's 500“ indeksas jau pasiekė 11 metų žemumas. Nuo metų pradžios indeksas jau yra nukritęs per 49 procentus.
JAV Senatas vakar nusprendė kol kas negelbėti JAV automobilių pramonės milžinų „General Motors“, „Ford“ ir „Chrysler“ ir šį klausimą svarstyti gruodžio mėnesį. Be to kompanijos turės parengti aiškesnį lėšų panaudojimo planą bei galimybes gražinti paskolas. Dar prieš paskelbiant Senato verdiktą pirmųjų dviejų kompanijų akcijos buvo pašokusios net 40 proc. į viršų, tačiau ir po viešo pranešimo abi kompanijos sugebėjo išsaugoti atitinkamai 3,2 proc. ir 10 proc. prieaugį.
Naftos kompanijų „Chesapeake Energy Corp.“ ir „National-Oilwell Varco Inc“ akcijos atpigo po daugiau kaip 21 procentą, kadangi naftos kaina ketvirtadienį toliau judėjo į pietus ir jau pramušė 50 dolerių už barelį ribą. Tokios kainos rinkos dalyviai nematė jau gerus tris metus.
„S&P 500“ indeksas vakar nusirito 6,7 proc. žemyn, „Dow Jones Industrial Average“ fiksavo 5,6 proc. nuosmukį, o „Nasdaq Composite“ ritosi 5,1 procentu. Net 17 „S&P 500“ indekso kompanijų vakar prarado daugiau kaip penktadalį savo vertės. Per dieną Niujorko vertybinių popierių biržoje buvo perleista 2,2 mlrd. akcijų, o tai yra daugiausiai nuo šių metų spalio mėnesio.
Žemyn judėjo visi 12 ekonominių sektorių. Net 10,67 proc. atpigo energetikos kompanijos. 8,01 proc. žemyn nusirito žaliavų sektorius, o finansinis sektorius fiksavo 7,51 proc. nuosmukį. Mažiausiai nuo vakarykščio kritimo nukentėjo komunalinių paslaugų sektorius, kuris nusileido „vos“ 3,84 procento.
Ketvirtasis pagal dydį JAV bankas „Citigroup“ po itin spartaus kelių dienų kritimo paskelbė pradedantis galvoti apie susijungimą su kuria nors kita finansų institucija arba dar vieną kapitalo pritraukimo planą. Tarp galimų kandidatų yra „Goldman Sachs“, „Morgan Stanley“ bei „State Street Bank“. Tačiau galimas susijungimas šiuo metu yra pakankamai abejotinas, kadangi visos finansų institucijos šiuo metu susiduria su kredito krize ir turi savų rūpesčių. „Citigroup“ akcijos vakar atpigo dar 26 procentais iki 4,71 dolerio. Tiesa Saudo Arabijos princas Alwaleed bin Talal vakar pranešė ketinantis padidinti kontroliuojamą „Citigroup“ akcijų paketą iki 5 procentų.
„JP Morgan Chase“ akcijos vakar atpigo 17,88 proc. iki 23,38 dolerio po banko planų paskelbimo atleisti per 10 proc. savo investicinės bankininkystės padalinio darbuotojų.
JAV obligacijų pelningumas toliau ritosi žemyn. Dviejų metų iždo obligacijų kaina pakilo iki tiek, kad pelningumas tesiekia 1 procentą.
JAV Senatas vakar nusprendė kol kas negelbėti JAV automobilių pramonės milžinų „General Motors“, „Ford“ ir „Chrysler“ ir šį klausimą svarstyti gruodžio mėnesį. Be to kompanijos turės parengti aiškesnį lėšų panaudojimo planą bei galimybes gražinti paskolas. Dar prieš paskelbiant Senato verdiktą pirmųjų dviejų kompanijų akcijos buvo pašokusios net 40 proc. į viršų, tačiau ir po viešo pranešimo abi kompanijos sugebėjo išsaugoti atitinkamai 3,2 proc. ir 10 proc. prieaugį.
Naftos kompanijų „Chesapeake Energy Corp.“ ir „National-Oilwell Varco Inc“ akcijos atpigo po daugiau kaip 21 procentą, kadangi naftos kaina ketvirtadienį toliau judėjo į pietus ir jau pramušė 50 dolerių už barelį ribą. Tokios kainos rinkos dalyviai nematė jau gerus tris metus.
„S&P 500“ indeksas vakar nusirito 6,7 proc. žemyn, „Dow Jones Industrial Average“ fiksavo 5,6 proc. nuosmukį, o „Nasdaq Composite“ ritosi 5,1 procentu. Net 17 „S&P 500“ indekso kompanijų vakar prarado daugiau kaip penktadalį savo vertės. Per dieną Niujorko vertybinių popierių biržoje buvo perleista 2,2 mlrd. akcijų, o tai yra daugiausiai nuo šių metų spalio mėnesio.
Žemyn judėjo visi 12 ekonominių sektorių. Net 10,67 proc. atpigo energetikos kompanijos. 8,01 proc. žemyn nusirito žaliavų sektorius, o finansinis sektorius fiksavo 7,51 proc. nuosmukį. Mažiausiai nuo vakarykščio kritimo nukentėjo komunalinių paslaugų sektorius, kuris nusileido „vos“ 3,84 procento.
Ketvirtasis pagal dydį JAV bankas „Citigroup“ po itin spartaus kelių dienų kritimo paskelbė pradedantis galvoti apie susijungimą su kuria nors kita finansų institucija arba dar vieną kapitalo pritraukimo planą. Tarp galimų kandidatų yra „Goldman Sachs“, „Morgan Stanley“ bei „State Street Bank“. Tačiau galimas susijungimas šiuo metu yra pakankamai abejotinas, kadangi visos finansų institucijos šiuo metu susiduria su kredito krize ir turi savų rūpesčių. „Citigroup“ akcijos vakar atpigo dar 26 procentais iki 4,71 dolerio. Tiesa Saudo Arabijos princas Alwaleed bin Talal vakar pranešė ketinantis padidinti kontroliuojamą „Citigroup“ akcijų paketą iki 5 procentų.
„JP Morgan Chase“ akcijos vakar atpigo 17,88 proc. iki 23,38 dolerio po banko planų paskelbimo atleisti per 10 proc. savo investicinės bankininkystės padalinio darbuotojų.
JAV obligacijų pelningumas toliau ritosi žemyn. Dviejų metų iždo obligacijų kaina pakilo iki tiek, kad pelningumas tesiekia 1 procentą.