versija spausdinimui
(0)
Netrūksta įdomybių Varšuvos biržoje. Jau kelios savaitės kaip po truputį atsiskleidžia kompanijų patirti milžiniški milijoniniai nuostoliai, kai kuriais atvejais net viršijantys jų metinius pelnus, iš bandymo apsisaugoti nuo nacionalinės valiutos zloto stiprėjimo. Labiausiai galimybę apsisaugoti ir tuo pačiu uždirbti stiprėjant zlotui susigundė pasinaudoti nemažą dalį savo produkcijos eksportuojančių kompanijų vadovai, įsigydami opcionus susietus su zloto ir euro arba zloto ir dolerio valiutų kursų tarpusavio pokyčiais.
Daugelis Lenkijos įmonių vadovų taip stipriai tikėjo tolesniu zloto stiprėjimu tiek euro, tiek dolerio bei kitų valiutų atžvilgiu, kad net nesidrovėjo įsigyti opcionus, kurie leistų greit ir daug uždirbti iš zloto vertės didėjimo, pačiame šios valiutos pike vasaros metu.
Euro vertė zloto atžvilgiu rugpjūčio mėnesį buvo nusmukusi iki 3,2 zlotų už eurą, nors dar metų pradžioje minimas valiutų kursas siekė 3,6 zloto už eurą. Šalies valiutos stiprėjimą kitų valiutų atžvilgiu pirmoje šių metų pusėje iš dalies lėmė vykdyta Lenkijos Centrinio banko politiką siekianti pažaboti tuo metu didėjusią infliaciją, keliant arba paliekant tokią pačią bazinę palūkanų normą šalyje, kuri buvo gan aukšta, net lyginant su Europos Centrinio banko bazine palūkanų norma. Kelis kartus nepavykus pralaužti 3,2 zlotų už eurą ribą, Lenkijos valiuta ėmė palaipsniui silpnėti euro atžvilgiu, na o kilus panikai, kuomet pasirodė vis daugiau analizių, teigiančių, kad šalies ekonomika kaip ir daugelio kitų šalių neišvengs pastebimo ekonomikos sulėtėjimo, o zlotas yra pervertintas bei gan stipriai ėmus silpnėti kaimyninės Vengrijos valiutai forintui, paaiškėjus, kad šiai šaliai reikės didelės finansinės paramos, zlotas taip pat, gan per trumpą laiką neteko didelės dalies savo vertės kitų valiutų atžvilgiu. Pačios panikos įkarštyje, spekuliantų pagalba vienu metu už vieną eurą buvo mokama beveik net po keturis zlotus. Vėliau zlotas šiek tiek sustiprėjo euro atžvilgiu pasiekdamas 3,5 zlotų už eurą ribą, na o pastarąsias kelias savaites svyruoja maždaug 3,7 – 3,85 zlotų už eurą ribose. Panašus įvykių scenarijus klostėsi ir kalbant apie dolerio ar Šveicarijos franko valiutų pokyčius zloto atžvilgiu. Liepos pabaigoje už vieną dolerį buvo mokama vos 2,02 zloto, t.y. beveik aštuoniolika procentų mažiau nei metų pradžioje. Tačiau zlotui taip ir nepavyko pralaužti dviejų zlotų už dolerį ribą ir jis ėmė palaipsniui nuo rugpjūčio mėnesio, kaip beje ir euras silpnėti dolerio atžvilgiu. Šiuo metu už vieną dolerį jau reikia pakloti net po tris zlotus, t.y. bene penkiasdešimt procentų daugiau nei liepos pabaigoje.
Statybos bendrovės „Erbud“ akcijos per vieną sesiją driokstelėjo su labai didele apyvarta žemyn net 37,71%,
kaip paaiškėjo neveltui, nes tą dieną po prekybos kompanija pateikė oficialų pranešimą, kad dėl patirtų nuostolių iš finansinės veiklos, konkrečiai nuvertėjus kompanijos turėtiems išvestiniams su valiutomis susijusiems instrumentams, ji yra priversta daugiau nei dešimt kartu sumažinti anksčiau skelbtas šių metų grynojo pelno prognozes. Šiuo atveju jau susidomėjo Lenkijos finansų rinkų priežiūros tarnyba, įžvelgdama, kad kažkas pasinaudojęs neatskleista informacija apie kompanijos patirtus nuostolius dėl finansinės veiklos, masiškai pardavinėjo „Erbud“ akcijas. Šiuo klausimu minima tarnyba atlieka tyrimą. Bendrai per lapkričio mėnesį minimos statybos kompanijos akcijos neteko net daugiau nei penkiasdešimt procentų savo vertės.
„Rafako“ kompanijai penktadienį pranešus, kad jos antrinė kompanija, taip pat tikėdamasi tolesnio zloto stiprėjimo vasara buvo įsigijusi opcionus ir dabar yra priversta fiksuoti didelius nuostolius, jos akcijos Varšuvos biržoje tą dieną atpigo, investuotojams masiškai pradėjus pardavinėti akcijas, beveik trečdaliu.
Viena didžiausių Lenkijos chemijos bendrovių „Ciech“ irgi įsivėlė į šį skandalą, bandydama uždirbti iš zloto stiprėjimo kompanija patyrė gan nemažų nuostolių per trečiąjį ketvirtį, todėl buvo priversta net nuo 225 iki vos 88 mln. zlotų sumažinti anksčiau skelbtą šių metų grynojo pelno prognozę. Po šios naujienos pasirodymo, bendrovės akcijos vos per kelias prekybos sesijas Varšuvos biržoje atpigo daugiau nei trisdešimt procentų.
Tačiau labiausiai kol kas nuo patirtų nuostolių iš išvestinių instrumentų nukentėjo „Ropczyce“ bendrovė. Šios įmonės akcijos vos per vieną sesiją tikrąja to žodžio prasme nudardėjo žemyn net 40,75%, po to kai pasirodė informacija, jog „Bank Millennium“ bankas iš bendrovės reikalauja vos per tris dienas padengti susidariusius nuostolius nuvertėjus jos turėtiems opcionams susijusiems su zloto bei euro tarpusavio kursų pokyčiais. Banko reikalaujama suma siekia net 19,5 mln. zlotų, kai tuo tarpu „Ropczyce“ bendras trijų ketvirčių grynasis pelnas sudaro 7,8 mln. zlotų, o kompanijos disponuojamų grynųjų pinigų bei ekvivalentų suma taip pat nėra didelė. Kaip pareiškė kompanijos vadovybė jie bando su banku šiuo metu tartis dėl problemos išsprendimo. „Ropczyce“ akcijos vien per lapkritį neteko net daugiau nei šešiasdešimt šešių procentų savo vertės.
Analitikai neabejoja, kad ir daugiau yra Lenkijos kompanijų, kurių vadovybės susigundė regis atrodžiusiu lengvu ir labai dideliu pelnu iš zloto sustiprėjimo, na o jų nuostoliai dabar galėtų siekti net keliasdešimt milijonų zlotų. Ko gero visa reali situacija turėtų paaiškėti kuomet kompanijos paskelbs savo 2008 metų audituotus finansinius veiklos rezultatus.
Daugelis Lenkijos įmonių vadovų taip stipriai tikėjo tolesniu zloto stiprėjimu tiek euro, tiek dolerio bei kitų valiutų atžvilgiu, kad net nesidrovėjo įsigyti opcionus, kurie leistų greit ir daug uždirbti iš zloto vertės didėjimo, pačiame šios valiutos pike vasaros metu.
Euro vertė zloto atžvilgiu rugpjūčio mėnesį buvo nusmukusi iki 3,2 zlotų už eurą, nors dar metų pradžioje minimas valiutų kursas siekė 3,6 zloto už eurą. Šalies valiutos stiprėjimą kitų valiutų atžvilgiu pirmoje šių metų pusėje iš dalies lėmė vykdyta Lenkijos Centrinio banko politiką siekianti pažaboti tuo metu didėjusią infliaciją, keliant arba paliekant tokią pačią bazinę palūkanų normą šalyje, kuri buvo gan aukšta, net lyginant su Europos Centrinio banko bazine palūkanų norma. Kelis kartus nepavykus pralaužti 3,2 zlotų už eurą ribą, Lenkijos valiuta ėmė palaipsniui silpnėti euro atžvilgiu, na o kilus panikai, kuomet pasirodė vis daugiau analizių, teigiančių, kad šalies ekonomika kaip ir daugelio kitų šalių neišvengs pastebimo ekonomikos sulėtėjimo, o zlotas yra pervertintas bei gan stipriai ėmus silpnėti kaimyninės Vengrijos valiutai forintui, paaiškėjus, kad šiai šaliai reikės didelės finansinės paramos, zlotas taip pat, gan per trumpą laiką neteko didelės dalies savo vertės kitų valiutų atžvilgiu. Pačios panikos įkarštyje, spekuliantų pagalba vienu metu už vieną eurą buvo mokama beveik net po keturis zlotus. Vėliau zlotas šiek tiek sustiprėjo euro atžvilgiu pasiekdamas 3,5 zlotų už eurą ribą, na o pastarąsias kelias savaites svyruoja maždaug 3,7 – 3,85 zlotų už eurą ribose. Panašus įvykių scenarijus klostėsi ir kalbant apie dolerio ar Šveicarijos franko valiutų pokyčius zloto atžvilgiu. Liepos pabaigoje už vieną dolerį buvo mokama vos 2,02 zloto, t.y. beveik aštuoniolika procentų mažiau nei metų pradžioje. Tačiau zlotui taip ir nepavyko pralaužti dviejų zlotų už dolerį ribą ir jis ėmė palaipsniui nuo rugpjūčio mėnesio, kaip beje ir euras silpnėti dolerio atžvilgiu. Šiuo metu už vieną dolerį jau reikia pakloti net po tris zlotus, t.y. bene penkiasdešimt procentų daugiau nei liepos pabaigoje.
Statybos bendrovės „Erbud“ akcijos per vieną sesiją driokstelėjo su labai didele apyvarta žemyn net 37,71%,
„Rafako“ kompanijai penktadienį pranešus, kad jos antrinė kompanija, taip pat tikėdamasi tolesnio zloto stiprėjimo vasara buvo įsigijusi opcionus ir dabar yra priversta fiksuoti didelius nuostolius, jos akcijos Varšuvos biržoje tą dieną atpigo, investuotojams masiškai pradėjus pardavinėti akcijas, beveik trečdaliu.
Viena didžiausių Lenkijos chemijos bendrovių „Ciech“ irgi įsivėlė į šį skandalą, bandydama uždirbti iš zloto stiprėjimo kompanija patyrė gan nemažų nuostolių per trečiąjį ketvirtį, todėl buvo priversta net nuo 225 iki vos 88 mln. zlotų sumažinti anksčiau skelbtą šių metų grynojo pelno prognozę. Po šios naujienos pasirodymo, bendrovės akcijos vos per kelias prekybos sesijas Varšuvos biržoje atpigo daugiau nei trisdešimt procentų.
Analitikai neabejoja, kad ir daugiau yra Lenkijos kompanijų, kurių vadovybės susigundė regis atrodžiusiu lengvu ir labai dideliu pelnu iš zloto sustiprėjimo, na o jų nuostoliai dabar galėtų siekti net keliasdešimt milijonų zlotų. Ko gero visa reali situacija turėtų paaiškėti kuomet kompanijos paskelbs savo 2008 metų audituotus finansinius veiklos rezultatus.