Tarptautinė organizacija GMI (Global Market Insite) kasmet vertina nacionalinių valstybių prekės ženklus ir sudaro jų reitingus. Atsižvelgiama į šalies eksportą, gyventojų ir užsieniečių nuomonę, valdymą, turizmą, kultūros vertybes, imigracijos politiką ir investicijas.
„Lietuvos” prekės ženklas nėra įtrauktas į reitingą, tačiau lyginant su įtrauktais „Latvijos” ir „Estijos” prekės ženklais, „Lietuva” turėtų užimti apie 40 vietą pasaulyje ir kainuoti, pasak GMI, apie 50 mlrd. JAV dolerių („Google” – 66 mlrd. JAV dolerių). Brangiausiai vertinama „Amerika” – beveik 20 trilijonų JAV dolerių.
Tikrąją kainą sunkiai įmanoma nustatyti, nes tai galėtų padaryti tik pirkėjas, o pasaulyje dar nebuvo atvejo, kad kas nors bandytų parduoti valstybės pavadinimą, herbą ar vėliavą, skelbia „Naujosios viesosios vadybos fondas”.
Šiuo metu nacionalinių prekės ženklų vadyba sparčiai populiarėja ir kasmet vis daugiau investuojama į šalių ir miestų reklamą bei gero įvaizdžio kūrimą. 2005 metais Kanados miestas Torontas išleido 1,3 mln. JAV dolerių kurdamas naują miesto herbą ir pridėjo dar 2,7 mln. JAV dolerių, kad jį išpopuliarintų. Į miesto garsinimą gausiai investuoja olimpiniai miestai Pekinas ir Sočis, o prieš 2010 metų Vankuverio žiemos olimpines žaidynes miestas kuria naują herbą.
Lietuvoje taip pat susirūpinta šalies įvaizdžiu. Neseniai pasibaigė konkursas sukurti vaizdinį ženklą, kuriuo būtų pristatoma šalis. Šiam tikslui jau išleista 1,14 mln. litų. Lietuvos prekės ženklas kuriamas, tačiau mūsų valstybė neturi vieningos šalies įvaizdžio kūrimo politikos ir savo ženklo nebrangina. Šiuo metu Lietuvos simboliai – vėliava, lietuviškas Vytis dažnai tampa plagiatorių objektu- Vokietijos mieste Heidelberge ir Vengrijos Budapešte mūsų herbas puikuojasi ant tų šalių suvenyrų.
„Lietuvos” prekės ženklas nėra įtrauktas į reitingą, tačiau lyginant su įtrauktais „Latvijos” ir „Estijos” prekės ženklais, „Lietuva” turėtų užimti apie 40 vietą pasaulyje ir kainuoti, pasak GMI, apie 50 mlrd. JAV dolerių („Google” – 66 mlrd. JAV dolerių). Brangiausiai vertinama „Amerika” – beveik 20 trilijonų JAV dolerių.
Tikrąją kainą sunkiai įmanoma nustatyti, nes tai galėtų padaryti tik pirkėjas, o pasaulyje dar nebuvo atvejo, kad kas nors bandytų parduoti valstybės pavadinimą, herbą ar vėliavą, skelbia „Naujosios viesosios vadybos fondas”.
Šiuo metu nacionalinių prekės ženklų vadyba sparčiai populiarėja ir kasmet vis daugiau investuojama į šalių ir miestų reklamą bei gero įvaizdžio kūrimą. 2005 metais Kanados miestas Torontas išleido 1,3 mln. JAV dolerių kurdamas naują miesto herbą ir pridėjo dar 2,7 mln. JAV dolerių, kad jį išpopuliarintų. Į miesto garsinimą gausiai investuoja olimpiniai miestai Pekinas ir Sočis, o prieš 2010 metų Vankuverio žiemos olimpines žaidynes miestas kuria naują herbą.
Lietuvoje taip pat susirūpinta šalies įvaizdžiu. Neseniai pasibaigė konkursas sukurti vaizdinį ženklą, kuriuo būtų pristatoma šalis. Šiam tikslui jau išleista 1,14 mln. litų. Lietuvos prekės ženklas kuriamas, tačiau mūsų valstybė neturi vieningos šalies įvaizdžio kūrimo politikos ir savo ženklo nebrangina. Šiuo metu Lietuvos simboliai – vėliava, lietuviškas Vytis dažnai tampa plagiatorių objektu- Vokietijos mieste Heidelberge ir Vengrijos Budapešte mūsų herbas puikuojasi ant tų šalių suvenyrų.