versija spausdinimui
(0)
Žmonės Lietuvoje jaučiasi nesaugūs dėl savo pensijų. Tai parodė „GfK CR Baltic“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Tyrimo, atlikto lapkričio-gruodžio mėnesiais duomenimis, dėl savo pensijos jaučiasi labiau nesaugūs arba visiškai nesaugūs 62 proc. respondentų. „Dėl nestabilios ekonominės situacijos pasaulyje žmonės į ateities perspektyvas žvelgia su nerimu – senatvės pensija nėra išimtis“, – teigia „GfK CR Baltic“ atstovė Agnė Ambrazeviečienė.
Pagrindinės nesaugumo ir baimės priežastys – nestabili ekonomika ir neaiškumas dėl ateities. 22 proc. nesijaučiančių saugiai dėl pensijų respondentų mano, jog to priežastis yra nestabili ekonominė situacija, 16 proc. – ateitį užtikrinančių garantijų stoka. Taip pat respondentus neramina mažėjantis darbo vietų skaičius ir per maža pensijų išmoka. Lietuvos gyventojai tikisi, kad jų pensija pasirūpins „Sodra“. Remiantis tyrimo rezultatais, dėl pensijų nesibaiminti linkę apie trečdalį Lietuvos gyventojų. Paprašyti įvardyti priežastis 25 proc. respondentų šioje kategorijoje teigė, kad saugumą užtikrina pensija iš „Sodros“ arba jog dabar nuolat gauna pensiją ir tikisi to ateityje.
“Tokie tyrimo rezultatai įrodo, kad Lietuvos gyventojai jaučiasi nesaugūs, tačiau atsakomybę už savo pensijas linkę perkelti valstybei, tai yra “Sodrai” – teigia Ramūnas Stankevičius, „MP Pension Funds Baltic” generalinis direktorius. – Nors didžioji dalis Lietuvos dirbančiųjų jau kaupia lėšas antros pakopos pensijų fonduose, vis dar maža visuomenės dalis suvokia būtinybę rūpintis savo pensija savarankiškai, kaupiant lėšas ne tik antros, bet ir trečios pakopos pensijų fonduose, kai tuo tarpu ši praktika jau prigijusi daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių“.
Saugiausiai dėl pensijos jaučiasi žemesnį išsilavinimą turintys respondentai. Palyginimui, nesaugiai dėl pensijos linkę jaustis 40 proc. pradinį išsilavinimą turinčių respondentų ir 69 proc. aukštesnįjį bei 58 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių respondentų. Studentai ir moksleiviai jaučiasi saugūs labiau nei kiti (43,6 proc. saugūs ir 38,2 proc. nesaugūs). Tuo tarpu iš dirbančių respondentų labiausiai nesaugūs jaučiasi tie, kurie patys sau yra darbdaviai (84 proc.), darbininkai (69,7 proc.) ir bedarbiai (80,5 proc.). Moterys jaučiasi esančios labiau nesaugios nei vyrai – nuogąstavimą dėl ateities pareiškė 65,5 proc. apklaustų moterų ir 56,7 proc. vyrų). Saugiai dėl pensijos jaučiasi 33,9 proc. vyrų ir 65,6 proc. moterų.
Dauguma apklaustųjų saugios senatvės garantais nurodė „Sodrą“ (52,4 proc.), pensijų fondus (14,2 proc.) ir indėlius banke (13,2 proc.). Pensijas specializuotose pensijų fonduose daugiausia kaupia aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės (38,2 proc.). Tai daro 11,7 proc. pagrindinį, 23,9 vidurinį ir 30,1 proc. aukštesnįjį išsilavinimą turinčių respondentų. „Tai rodo, kad aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės yra geriau susipažinę su privačiais pensijų fondais ir labiau jais pasitiki“, – sako A. Amrazevičienė.
Tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo apklausti 508 gyventojai.
Pagrindinės nesaugumo ir baimės priežastys – nestabili ekonomika ir neaiškumas dėl ateities. 22 proc. nesijaučiančių saugiai dėl pensijų respondentų mano, jog to priežastis yra nestabili ekonominė situacija, 16 proc. – ateitį užtikrinančių garantijų stoka. Taip pat respondentus neramina mažėjantis darbo vietų skaičius ir per maža pensijų išmoka. Lietuvos gyventojai tikisi, kad jų pensija pasirūpins „Sodra“. Remiantis tyrimo rezultatais, dėl pensijų nesibaiminti linkę apie trečdalį Lietuvos gyventojų. Paprašyti įvardyti priežastis 25 proc. respondentų šioje kategorijoje teigė, kad saugumą užtikrina pensija iš „Sodros“ arba jog dabar nuolat gauna pensiją ir tikisi to ateityje.
“Tokie tyrimo rezultatai įrodo, kad Lietuvos gyventojai jaučiasi nesaugūs, tačiau atsakomybę už savo pensijas linkę perkelti valstybei, tai yra “Sodrai” – teigia Ramūnas Stankevičius, „MP Pension Funds Baltic” generalinis direktorius. – Nors didžioji dalis Lietuvos dirbančiųjų jau kaupia lėšas antros pakopos pensijų fonduose, vis dar maža visuomenės dalis suvokia būtinybę rūpintis savo pensija savarankiškai, kaupiant lėšas ne tik antros, bet ir trečios pakopos pensijų fonduose, kai tuo tarpu ši praktika jau prigijusi daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių“.
Saugiausiai dėl pensijos jaučiasi žemesnį išsilavinimą turintys respondentai. Palyginimui, nesaugiai dėl pensijos linkę jaustis 40 proc. pradinį išsilavinimą turinčių respondentų ir 69 proc. aukštesnįjį bei 58 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių respondentų. Studentai ir moksleiviai jaučiasi saugūs labiau nei kiti (43,6 proc. saugūs ir 38,2 proc. nesaugūs). Tuo tarpu iš dirbančių respondentų labiausiai nesaugūs jaučiasi tie, kurie patys sau yra darbdaviai (84 proc.), darbininkai (69,7 proc.) ir bedarbiai (80,5 proc.). Moterys jaučiasi esančios labiau nesaugios nei vyrai – nuogąstavimą dėl ateities pareiškė 65,5 proc. apklaustų moterų ir 56,7 proc. vyrų). Saugiai dėl pensijos jaučiasi 33,9 proc. vyrų ir 65,6 proc. moterų.
Dauguma apklaustųjų saugios senatvės garantais nurodė „Sodrą“ (52,4 proc.), pensijų fondus (14,2 proc.) ir indėlius banke (13,2 proc.). Pensijas specializuotose pensijų fonduose daugiausia kaupia aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės (38,2 proc.). Tai daro 11,7 proc. pagrindinį, 23,9 vidurinį ir 30,1 proc. aukštesnįjį išsilavinimą turinčių respondentų. „Tai rodo, kad aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės yra geriau susipažinę su privačiais pensijų fondais ir labiau jais pasitiki“, – sako A. Amrazevičienė.
Tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo apklausti 508 gyventojai.