versija spausdinimui
(0)
Besitęsianti bankų krizė ir visame pasaulyje staigiai sulėtėjusi ekonomika gruodį buvo lemiantys kapitalo rinkų veiksniai. Šiomis aplinkybėmis žvilgsnis ėmė krypti nuo finansų įstaigų į realiosios ekonomikos sektorių: visų pirma, į automobilių gamintojus ir su šia veikla susijusias pramonės šakas. Akcijų, valiutų ir obligacijų kursų svyravimai pasiekė neregėtai aukštą lygį, nors mėnesio pabaigoje buvo galima pastebėti lengvą sulėtėjimą.
JAV ekonomika toliau skaičiuoja mažėjančias mažmeninės prekybos apimtis, iki žemiausio lygio nukritusį vartotojų pasitikėjimą, besitęsiantį nekilnojamojo turto rinkos sąstingį ir smarkiai augantį nedarbo lygį. Infliacija mažėja rekordiniu greičiu, užleisdama vietą vis didėjančiai defliacijai.
Jungtinėse Amerikos Valstijose naujai išrinktasis prezidentas B. Obama šiai problemai spręsti paskelbė dar vieną milijardų dolerių vertės konjunktūros planą. Europos Sąjunga taip pat priėmė 200 mlrd. eurų vertės konjunktūros programą, o Europos centrinis bankas ėmėsi drastiškiausio palūkanų normos
mažinimo per visą savo istoriją.
JAV centrinis bankas bazinę palūkanų normą sumažino beveik iki nulio ir kartu įvedė daug lengvatų. Jis pranešė pasiryžęs užkirsti kelią defliacijos spiralei, pasitelkdamas visas turimas priemones. Ilgalaikių JAV valstybinių obligacijų grąža nukrito iki žemiausio lygio per visą istoriją. Nepaisant visko dar teks palaukti, kol tarpbankinė rinka bei pinigų ir obligacijų rinkos susinormalizuos.
Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė palieka gilius pėdsakus ir Centrinėje bei Rytų Europoje. Regiono valstybių augimo prognozės be perstojo mažinamos. Dauguma centrinių bankų į tai reaguoja mažindami palūkanų normą, kurios dydis rinkos dalyviams dažnai yra netikėtas. Viena vertus, sumažinus palūkanų normą, krenta obligacijų grąžos lygis, kita vertus, dažniausiai nuvertėja valiuta. Nusilpę valiutų kursai kurį laiką turėtų teigiamai veikti regiono ekonomikų eksportą.
JAV ekonomika toliau skaičiuoja mažėjančias mažmeninės prekybos apimtis, iki žemiausio lygio nukritusį vartotojų pasitikėjimą, besitęsiantį nekilnojamojo turto rinkos sąstingį ir smarkiai augantį nedarbo lygį. Infliacija mažėja rekordiniu greičiu, užleisdama vietą vis didėjančiai defliacijai.
Jungtinėse Amerikos Valstijose naujai išrinktasis prezidentas B. Obama šiai problemai spręsti paskelbė dar vieną milijardų dolerių vertės konjunktūros planą. Europos Sąjunga taip pat priėmė 200 mlrd. eurų vertės konjunktūros programą, o Europos centrinis bankas ėmėsi drastiškiausio palūkanų normos
mažinimo per visą savo istoriją.
JAV centrinis bankas bazinę palūkanų normą sumažino beveik iki nulio ir kartu įvedė daug lengvatų. Jis pranešė pasiryžęs užkirsti kelią defliacijos spiralei, pasitelkdamas visas turimas priemones. Ilgalaikių JAV valstybinių obligacijų grąža nukrito iki žemiausio lygio per visą istoriją. Nepaisant visko dar teks palaukti, kol tarpbankinė rinka bei pinigų ir obligacijų rinkos susinormalizuos.
Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė palieka gilius pėdsakus ir Centrinėje bei Rytų Europoje. Regiono valstybių augimo prognozės be perstojo mažinamos. Dauguma centrinių bankų į tai reaguoja mažindami palūkanų normą, kurios dydis rinkos dalyviams dažnai yra netikėtas. Viena vertus, sumažinus palūkanų normą, krenta obligacijų grąžos lygis, kita vertus, dažniausiai nuvertėja valiuta. Nusilpę valiutų kursai kurį laiką turėtų teigiamai veikti regiono ekonomikų eksportą.