versija spausdinimui
(0)
JAV valstybinės obligacijos artėja link burbulo pūtimo zonos ribų, tad investuotojai turi būti pasiruošę laiku atsikratyti šiais skolos vertybiniais popieriais, pareiškė Prancūzijos vieno didžiausių bankų „Societe Generale“ atstovai.
Maždaug pusę visų Amerikos obligacijų, kurių vertė šiuo metu viršija penkis trilijonus dolerių, turi nusipirkę užsienio investuotojai, tarp kurių daugiausiai įvairūs fondai. Šių obligacijų kainos artimiausiu metu gali dar nemažai pakilti, nes infliacijos grėsmė gerokai atitolo ir netrukūs turėtume išvysti defliacijos reiškinius.
„Infliacijos mažėjimas bus palankus obligacijoms trumpuoju laikotarpiu“ – teigia „Societe Generale“ banko vyriausias analitinio skyriaus vadovas Alain Bokobza.
Tačiau obligacijų kainos pradės važiuoti žemyn, kai tik bus išleistos naujos obligacijos, kurių pagalba bus gautos reikalingos lėšos finansuoti JAV valdžios išlaidų programas, skirtas pagyvinti šalies ekonomiką. Priminsime, kad naujai išrinktas Amerikos prezidentas Barakas Obama, kartu su kitais savo komandos nariais, tam norėtų skirti iki 800 mlrd. dolerių naujų lėšų.
„Jeigu jūs pažvelgtumėte šiek tiek į ateitį, tai fiskalinė politika ir vėl turėtų tapti esminiu veiksniu skolos vertybinių popierių rinkoje“ – mano strategijų ir ekonominių tyrimų vadovė Michala Marcussen iš „Societe Generale Asset Management“.
„Jei yra vieta, kur yra burbulų, - tai JAV obligacijos, ir aš manau, kad tie burbulai subliūkš“ – pridėjo ji.
Tokiu atveju obligacijų kainoms krentant, jų pelningumas tolygiai turėtų augti.
„Jeigu pavyzdžiui dešimties metų trukmės JAV obligacijų pelningumas sugrįžtų į 4 – 4,5 procentų ribas, nuo dabar esamo žemiau nei 2,5 procentų pelningumo, tai jų kaina atitinkamai turėtų skristi nuo 15 iki 20 procentų“ – pareiškė Alain Bokobza.
Dešimties metų trukmės JAV obligacijos yra laikomos pasauliniu skolos vertybinių popierių rodikliu ar gairėmis.
Esamos atliktos ir planuojamos naujos masyvios pinigų injekcijos į rinkas ir šalių ekonomikas, turėtų anksčiau ar vėliau sukelti kainų spaudimą, o tuo pačiu ir infliaciją, kuri turėtų pradėti augti, vos pasaulio ekonomika ims atsigauti, o tai žinoma neigiamai veiks obligacijų ir kitų skolos vertybinių popierių rinkas.
„Šiuo metu mes gyvename faktiškai defliacijos sąlygomis, tačiau kai tik bus įveikta krizė, be abejonės sugrįš infliacija“ – mano M.Marcussen.
„Investuotojai, kurie mano, kad infliacija bus maža, manau klysta, nes taip galvoti yra tiesiog pavojinga“ – papildė ji.
Šiuo metu „Societe Generale Asset Management“ valdomų fondų sudėtis yra maždaug tokia: 32 procentus lėšų sudaro investicijos į fiksuoto pajamingumo (skolos) vertybinius popierius, 55 procentus sudaro akcijos, 7 procentus - grynieji, na ir likę 6 procentai investuoti į alternatyvias turto klases.
„Dabartiniu momentu, grynieji pinigai ir vertybiniai popieriai su valstybių parašais – yra neabejotini favoritai, po to kai kilus krizei investuotojai pervertino toleruojamas investicijų rizikas“ – neabejoja A.Bokobza.
„Na o dabar svarbiausia yra laikas, kada rinkos dalyviai nusigręš nuo skolos vertybinių popierių su vyriausybių parašais ir ims juos išpardavinėti. Skolos vertybiniai popieriai savo populiarumo piką turėtų pasiekti šių metų kovo – balandžio mėnesiais, kuomet turėtume matyti neigiamus infliacijos rodiklius, ir tai be abejo yra bene geriausias laikas pasiruošti išeiti iš šios skolos vertybinių popierių rinkos“ – pridėjo jis.
„Mes niekur neskubame to daryti dabar, tačiau manau, kad vasara bus tas laikas, kada reikės pakeisti turimas obligacijas į labiau rizikingesnius vertybinius popierius. Aš neketinu laukti 2010 metų“ – pareiškė „Societe Generale“ banko vyriausias analitinio skyriaus vadovas Alain Bokobza.
Maždaug pusę visų Amerikos obligacijų, kurių vertė šiuo metu viršija penkis trilijonus dolerių, turi nusipirkę užsienio investuotojai, tarp kurių daugiausiai įvairūs fondai. Šių obligacijų kainos artimiausiu metu gali dar nemažai pakilti, nes infliacijos grėsmė gerokai atitolo ir netrukūs turėtume išvysti defliacijos reiškinius.
„Infliacijos mažėjimas bus palankus obligacijoms trumpuoju laikotarpiu“ – teigia „Societe Generale“ banko vyriausias analitinio skyriaus vadovas Alain Bokobza.
Tačiau obligacijų kainos pradės važiuoti žemyn, kai tik bus išleistos naujos obligacijos, kurių pagalba bus gautos reikalingos lėšos finansuoti JAV valdžios išlaidų programas, skirtas pagyvinti šalies ekonomiką. Priminsime, kad naujai išrinktas Amerikos prezidentas Barakas Obama, kartu su kitais savo komandos nariais, tam norėtų skirti iki 800 mlrd. dolerių naujų lėšų.
„Jeigu jūs pažvelgtumėte šiek tiek į ateitį, tai fiskalinė politika ir vėl turėtų tapti esminiu veiksniu skolos vertybinių popierių rinkoje“ – mano strategijų ir ekonominių tyrimų vadovė Michala Marcussen iš „Societe Generale Asset Management“.
„Jei yra vieta, kur yra burbulų, - tai JAV obligacijos, ir aš manau, kad tie burbulai subliūkš“ – pridėjo ji.
Tokiu atveju obligacijų kainoms krentant, jų pelningumas tolygiai turėtų augti.
„Jeigu pavyzdžiui dešimties metų trukmės JAV obligacijų pelningumas sugrįžtų į 4 – 4,5 procentų ribas, nuo dabar esamo žemiau nei 2,5 procentų pelningumo, tai jų kaina atitinkamai turėtų skristi nuo 15 iki 20 procentų“ – pareiškė Alain Bokobza.
Dešimties metų trukmės JAV obligacijos yra laikomos pasauliniu skolos vertybinių popierių rodikliu ar gairėmis.
Esamos atliktos ir planuojamos naujos masyvios pinigų injekcijos į rinkas ir šalių ekonomikas, turėtų anksčiau ar vėliau sukelti kainų spaudimą, o tuo pačiu ir infliaciją, kuri turėtų pradėti augti, vos pasaulio ekonomika ims atsigauti, o tai žinoma neigiamai veiks obligacijų ir kitų skolos vertybinių popierių rinkas.
„Šiuo metu mes gyvename faktiškai defliacijos sąlygomis, tačiau kai tik bus įveikta krizė, be abejonės sugrįš infliacija“ – mano M.Marcussen.
„Investuotojai, kurie mano, kad infliacija bus maža, manau klysta, nes taip galvoti yra tiesiog pavojinga“ – papildė ji.
Šiuo metu „Societe Generale Asset Management“ valdomų fondų sudėtis yra maždaug tokia: 32 procentus lėšų sudaro investicijos į fiksuoto pajamingumo (skolos) vertybinius popierius, 55 procentus sudaro akcijos, 7 procentus - grynieji, na ir likę 6 procentai investuoti į alternatyvias turto klases.
„Dabartiniu momentu, grynieji pinigai ir vertybiniai popieriai su valstybių parašais – yra neabejotini favoritai, po to kai kilus krizei investuotojai pervertino toleruojamas investicijų rizikas“ – neabejoja A.Bokobza.
„Na o dabar svarbiausia yra laikas, kada rinkos dalyviai nusigręš nuo skolos vertybinių popierių su vyriausybių parašais ir ims juos išpardavinėti. Skolos vertybiniai popieriai savo populiarumo piką turėtų pasiekti šių metų kovo – balandžio mėnesiais, kuomet turėtume matyti neigiamus infliacijos rodiklius, ir tai be abejo yra bene geriausias laikas pasiruošti išeiti iš šios skolos vertybinių popierių rinkos“ – pridėjo jis.
„Mes niekur neskubame to daryti dabar, tačiau manau, kad vasara bus tas laikas, kada reikės pakeisti turimas obligacijas į labiau rizikingesnius vertybinius popierius. Aš neketinu laukti 2010 metų“ – pareiškė „Societe Generale“ banko vyriausias analitinio skyriaus vadovas Alain Bokobza.