versija spausdinimui
(0)
Vakar akcijų kainos JAV sugebėjo atsitiesti po antradienio nuosmukio Po to kai per dvi savaites S&P 500 indeksas nukrito 14 proc ir pirmąkart nuo lapkričio vėl smuko žemiau nei 8000 punktų reikšmė investuotojai nusprendė įsigyti atpigusių akcijų Jų kainas į priekį tempė geri IBM“ veiklos rezultatai viltys kad prezidento B Obamos ekonomikos gaivinimo planas duos vaisių ir pranešimai kad bankų vadovai perka savo valdomų įmonių akcijas.
Paskelbus, kad didžiausio JAV banko „Bank of America“ akcijų įsigijo keli jo direktoriai, šios finansų institucijų vertybinių popierių kursas šoktelėjo į viršų 31 proc. – daugiausia nuo 1980 metų. „Citigroup“ akcijos pabrango irgi 31 proc., o „J.P.Morgan Chase“ – 25 proc. Paaiškėjo, kad ir pastarojo banko akcijų antradienį už 9 mln. JAV dolerių įsigijo jo prezidentas Jamie Dimonas.
Kai kurių rinkos dalyvių nuomone, vadinamosios vidinės prekybos atsigavimas bankų sektoriuje gali iliustruoti atgyjančias bankininkų viltis, kad jų verslui nebus leista sužlugti. „Bank of New York Mellon“ akcijos pabrango 23 proc. po to, kai bankas pranešė, kad jo ketvirčio pelnas smuko daugiau nei 90 proc., bet pranoko analitikų prognozes. Iš viso S&P 500 Financials indekso reikšmė pakilo 15 proc. ir atsiplėšė nuo žemiausio taško per 14 metų.
Geresnį, nei tikėtasi, ketvirčio rezultatą paskelbusios programinės įrangos milžinės „IBM“ akcijos pasistiebė į viršų 11 proc. Deja, panašu, kad maloniai nustebinęs šios kompanijos pelnas bus greičiau reta išimtis nei tendencija nusimatančioje prastų rezultatų jūroje.
„General Motors“ akcijos pigo 8 proc. Kompanijos pardavimai pernai sumažėjo 10,8 proc. iki 8,36 mln. automobilių ir jai teko užleisti didžiausios pasaulio automobilių gamintojos vardą japonų bendrovei „Toyota“, kuri pardavė 600 tūkst. daugiau automobilių. Kompiuterinių technologijų kompanijos „Apple“ akcijos pigo 4 proc. Šiandien laukiama bendrovės veiklos rezultatų skelbimo, kurie, tikimasi, bus 23 proc. prastesni, lyginant su pernykščiais.
Investuotojams nerimaujant dėl didėsiančios vyriausybės skolos vertybinių popierių (VVP) pasiūlos, jų kainos riedėjo žemyn. 10 metų trukmės VVP pajamingumas pasistiebė į viršų nuo 2,35 iki 2,52 proc. 3 mėnesių Libor tarpbankinė palūkanų norma išliko nepakitusi 1,12 proc., o vienos nakties palūkanų norma vėl pakilo nuo 0,14 iki 0,19 proc.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai trečiadienį vėl smuko žemyn. Tai dešimta iš pastarųjų vienuolikos prekybos sesijų, kai indeksų pokyčiai buvo neigiami. Pagrindinės indeksų smukimo „iniciatorės“ buvo energetikos sektoriaus įmonės, kurių akcijų kainos nepaisant pabrangusios naftos keliavo žemyn po to, kai bankas „ING Groep“ paskelbė įvertinęs, kad sektoriaus pelnai IV ketv. turėjo vidutiniškai kristi 27 proc. Nedingo nerimas ir dėl regiono bankų raidos ir rinkose tebevyravo neapibrėžtumas dėl to, kiek bankų vis dėlto gali būti nacionalizuota.
Papildomai investuotojų nuotaikas nusmukdė ir pasirodžiusi D. Britanijos naujų bedarbių paraiškų statistika, pagal kurią gruodžio mėnesį kreipėsi 77,9 tūkst. naujų bedarbių. Nors ekonomistai prognozavo šį skaičių sieksiant 81 tūkst., tačiau tai nekeičia padėties rimtumo, nes tiek daug bedarbių nebuvo kreipęsi nuo bene 1991 metų. Dabar D. Britanijoje yra 1,16 mln. bedarbių ir tikimasi, kad jų ir toliau daugės, nes ekonomikos pagerėjimo greitu metu nėra tikimasi. Skaičiuojant pagal Tarptautinės darbo organizacijos metodologiją, nedarbo lygis D. Britanijoje lapkričio mėnesį siekė 6,1 proc., kai dar prieš mėnesį jis buvo 6,0 proc.
Vokietijos gamintojų kainų indekso reikšmė gruodžio mėnesį sumenko 1 proc., ekonomistai prognozavo kiek didesnį – 1,2 proc. sumažėjimą, tačiau bendra kainų raidos tendencija šiuo metu gerai atspindi tiek kritusiais kuro kainas, tiek silpstančią ekonomikos paklausą. Vokietijos ekonomikos ministras Michaelis Glosas vakar pranešė, kad prognozuojama, jog Vokietijos ekonomika šiemet smuks 2,25 proc. ir tai bus didžiausias BVP sumažėjimas nuo 1975 metų, kai šalies BVP mažėjo 0,9 proc. dėl 1973-ųjų naftos krizės. Vokietijos ekonomikos augimas smarkiai priklauso nuo eksporto, kuris, prognozuojama, šiemet mažės
9 proc.
Azija
Azijos rinkos per ketvirtadienio prekybą kilo aukštyn. Indeksų augimą iš naujo paskatino viltys, kad pasaulio vyriausybės sugebės apsaugoti ekonomiką nuo didesnio nuosmukio.
Japonijos eksporto raida muša naujus antirekordus. Šalies eksportas gruodžio mėnesį mažėjo 35 proc. metiniu tempu. Praėjusį mėnesį Japonijos eksportas krito 26,7 proc., o gruodį ekonomistai prognozavo 30,3 proc. kritimą. Dėl nusilpusios paklausos tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose rinkose krito Japonijos eksportuotojų, tokių kaip automobilių ar elektronikos gamintojų, prekių paklausa. Dėl šios priežasties Japonijos gyventojams veikiausiai teks susitaikyti su augsiančiu nedarbu, nes artimiausiu metu nebebus tokios įmonių produkcijos paklausos.
Japonijos bankas, kaip ir tikėtasi, šiandien paliko galioti tą pačią 0,1 proc. bazinę palūkanų normą. Šalies Centrinis bankas yra atsidūręs likvidumo spąstuose, nes nebegali naudoti ir taip jau žemos bazinės palūkanų normos, kaip instrumento ekonomikos augimui skatinti. Tiesa, pasiūlyta spręsti įmonių finansavimo problemą kitu būdu – Japonijos bankas ketina išpirkti įmonių trumpalaikius skolos vertybinius popierius ir taip remti šalies privatų sektorių.
Kinijos akcijų indeksas CSI 300 šiandien per prekybą kilo, nors šalies statistikos departamentas paskelbė, kad Kinijos BVP 2008 m. IV ketv. išaugo 6,8 proc., lyginant su atitinkamu 2007 m. ketvirčiu, nors dar praėjusių metų III ketv. ekonomikos augimas siekė 9 proc. Augimo tempų sulėtėjimas išduoda, kad ir viena stipriausiai augusių pasaulio ekonomikų po truputį pradeda strigti dėl mažėjančio eksporto apimčių ir krintančio vartojimo šalies viduje. 2009 m. ekonomikos augimo prognozės yra gana padrikos, tačiau yra nuomonių, kad augimo tempai gali tesiekti 2 proc. , o tai tokiai besivystančiai valstybei, kuri jau beveik 30 metų auga dviženkliu metiniu tempu, būtų pakankamai skaudu. Vyriausybė vis dar tikisi, kad 2009 m. pavyks pasiekti užsibrėžtą 8 proc. BVP augimą.
Kita Azijos ekonomikos milžinė Pietų Korėja paskelbė šokiruojančius 2008 m. IV ketv. BVP augimo duomenis. Šalies ekonomika smuko 3,4 proc., lyginant su 2007 m. IV ketv., arba stipriausiai nuo vadinamosios Azijos krizės laikų daugiau nei prieš 10 metų. Dar 2008 m. III ketv. šalies ekonomika augo 0,5 proc., tačiau 2008 m. pabaigoje 11 proc. smukusios Pietų Korėjos eksporto ir 13 proc. kritusios importo apimtys sustabdė visą ekonomikos vystimąsi. 2009 m. BVP prognozės pakankamai niūrios, nes jeigu neatsigaus pagrindinės eksporto partnerės, ekonomika šiais metais gali toliau kristi. Beje, Singapūras taip pat skelbė neigiamą BVP pokytį 2008 m. IV ketv., kuris siekė 3,7 proc., lyginant su tuo pačiu 2007 m. ketvirčiu.
Lotynų Amerika
Brazilijos centrinis bankas sumažino šalies bazinę palūkanų normą (vadinamąją Selic rate) vienu procentiniu punktu – nuo 13,75 iki 12,75 proc. Tai didžiausias toks palūkanų apkarpymas per pastaruosius penkerius metus. Naujienų agentūros „Bloomberg“ apklausti ekonomistai tikėjosi mažesnio sumažinimo iki 13 proc. Didesnis, nei tikėtasi, palūkanų normų sumažinimas demonstruoja Centrinio banko susirūpinimą dėl prastėjančios Brazilijos ekonominės padėties, kurios techninę recesiją šiemet prognozuoja vis daugiau analitikų. Ją paskatins krintančios žaliavų kainos, kurios lemia šalies eksporto ir pramonės nuosmukį, augantį nedarbą ir slopstantį vartojimą. Kita vertus, baiminamasi, kad didelis normų apkarpymas gali lemti tolesnį šalies valiutos realo nuosmukį, dėl to gali brangti importuojamos prekės, o tai savo ruožtu ribotų tolesnį infliacijos, kuri išlieka pakankamai aukšta ir siekia 5,9 proc., mažėjimą ir galimybes sparčiai mažinti palūkanas adekvačiai reaguojant į sunkėjančią ekonominę situaciją.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijoje bazinė 2008 m. gruodžio infliacija pirmą kartą per daugiau nei metus sumažėjo ir pasiekė 2,8 proc. Augantis nedarbas, lėtėjanti ekonomika yra priežastys, lėmusios tokį sumažėjimą. Kaip ir Čekija, didžiausią dalį eksportuojamų prekių Lenkija išveža į Europos Sąjungą, kurioje taip pat lėtėja ekonomika ir mažėja vartojimas. Tikimasi, kad Lenkijoje lėtėjant ekonomikai ir mažėjant infliacijos tempams šalies Centrinis bankas vėl mažins bazinę palūkanų normą.
Žaliavos
Vakar žaliavinės „WTI” naftos kovo mėn. ateities sandoriais „NYMEX” prekyba biržoje iki vakaro vyko gana ramiai, o sandoriai buvo sudaromi už 41 JAV dolerį už barelį, tačiau vėlai vakare naftos kaina staigiai pašoko ir viršijo 44 JAV dolerių už barelį kainą. Naftos kainų judėjimas sutapo su JAV akcijų indeksų kilimu prekybos sesijos pabaigoje. Naftos rinkos dalyvių optimizmą lėmė, kad naujasis JAV prezidentas Barackas Obama ir jo siūlomas ekonomikos atgaivinimo planas padės greičiau atsigauti JAV ekonomikai, o tai teigiamai paveiktų naftos paklausą šalyje. Be to, Meksika pranešė, kad 2008 m. gruodžio mėn. naftos gavyba šioje valstybėje smuko 8 proc., lyginant su atitinkamu 2007 m. mėnesiu, iki 2,7 mln. barelių per dieną. Tokį gavybos kritimą šalyje lemia didžiausio naftos telkinio rezervų sekimas ir dėl to sunkesnis pačios naftos išgavimas. Meksikos naftos eksportas 2008 m. gruodį smuko dar stipriau – 11,2 proc. Tokios žinios turėjo nudžiuginti tuos investuotojus, kurie tiki, kad mažėjanti naftos pasiūla sugebės stabilizuoti naftos rinką ir atgaivinti naftos kainas. Beje, skirtumas tarp „WTI” ir „Brent” naftos kainų vakar susitraukė iki 1,7 JAV dolerių ir tai taip pat rodo, kad situacija naftos rinkoje normalizuojasi.
Auksu vakar prekiauta nuo 845 iki 865 JAV dolerių už trojos unciją. Vakar didžiausio biržoje prekiaujamo fondo, sekančios aukso kainas „SPDR Gold” turimas aukso kiekis viršijo 805 tonas, kai dar praėjusį penktadienį šis kiekis sudarė 795 tonas, o tai parodo milžinišką susidomėjimą šiuo investiciniu produktu ir pačiu auksu. Vakar „UBS” bankas pakėlė ateinančių trijų mėnesių vidutinės aukso kainos prognozę iki 850 JAV dolerių už trojos unciją, o „Morgan Stanley” taip pat peržiūrėjo aukso kainos prognozes ir jas pakėlė 2009 m. nuo 750 iki 900 JAV dolerių už trojos unciją. Šiandien ryte auksu buvo prekiaujama už 850 dolerių, nes šiąnakt gerokai sustiprėjo euras dolerio atžvilgiu ir pakilo aukščiau nei 1,30 JAV dolerio už eurą santykis.
Varis šiandien ryte per Šanchajaus metalų biržos prekybą buvo nukritęs 2,4 proc. Londono metalų biržoje varis vakar taip pat smuko beveik 3,6 proc. toliau augant vario atsargoms. Beje, Rusija panaikino vario katodų ir nikelio eksporto muitus, kurie atitinkamai siekė 10 ir 5 proc. O Kinijoje 2008 m. gruodį rekordiškai išaugo vario importas, nors per visus 2008 m. jis smuko 2,44 proc. Importo išaugimas labiau rodo ne paklausos išaugimą, o investuotojų bandymą pasipelnyti iš to, kad Kinijoje gruodį vario kainos buvo aukštesnės nei Londono metalų biržoje, todėl buvo bandoma pasipelnyti iš pigesnio importo.
Paskelbus, kad didžiausio JAV banko „Bank of America“ akcijų įsigijo keli jo direktoriai, šios finansų institucijų vertybinių popierių kursas šoktelėjo į viršų 31 proc. – daugiausia nuo 1980 metų. „Citigroup“ akcijos pabrango irgi 31 proc., o „J.P.Morgan Chase“ – 25 proc. Paaiškėjo, kad ir pastarojo banko akcijų antradienį už 9 mln. JAV dolerių įsigijo jo prezidentas Jamie Dimonas.
Kai kurių rinkos dalyvių nuomone, vadinamosios vidinės prekybos atsigavimas bankų sektoriuje gali iliustruoti atgyjančias bankininkų viltis, kad jų verslui nebus leista sužlugti. „Bank of New York Mellon“ akcijos pabrango 23 proc. po to, kai bankas pranešė, kad jo ketvirčio pelnas smuko daugiau nei 90 proc., bet pranoko analitikų prognozes. Iš viso S&P 500 Financials indekso reikšmė pakilo 15 proc. ir atsiplėšė nuo žemiausio taško per 14 metų.
Geresnį, nei tikėtasi, ketvirčio rezultatą paskelbusios programinės įrangos milžinės „IBM“ akcijos pasistiebė į viršų 11 proc. Deja, panašu, kad maloniai nustebinęs šios kompanijos pelnas bus greičiau reta išimtis nei tendencija nusimatančioje prastų rezultatų jūroje.
„General Motors“ akcijos pigo 8 proc. Kompanijos pardavimai pernai sumažėjo 10,8 proc. iki 8,36 mln. automobilių ir jai teko užleisti didžiausios pasaulio automobilių gamintojos vardą japonų bendrovei „Toyota“, kuri pardavė 600 tūkst. daugiau automobilių. Kompiuterinių technologijų kompanijos „Apple“ akcijos pigo 4 proc. Šiandien laukiama bendrovės veiklos rezultatų skelbimo, kurie, tikimasi, bus 23 proc. prastesni, lyginant su pernykščiais.
Investuotojams nerimaujant dėl didėsiančios vyriausybės skolos vertybinių popierių (VVP) pasiūlos, jų kainos riedėjo žemyn. 10 metų trukmės VVP pajamingumas pasistiebė į viršų nuo 2,35 iki 2,52 proc. 3 mėnesių Libor tarpbankinė palūkanų norma išliko nepakitusi 1,12 proc., o vienos nakties palūkanų norma vėl pakilo nuo 0,14 iki 0,19 proc.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai trečiadienį vėl smuko žemyn. Tai dešimta iš pastarųjų vienuolikos prekybos sesijų, kai indeksų pokyčiai buvo neigiami. Pagrindinės indeksų smukimo „iniciatorės“ buvo energetikos sektoriaus įmonės, kurių akcijų kainos nepaisant pabrangusios naftos keliavo žemyn po to, kai bankas „ING Groep“ paskelbė įvertinęs, kad sektoriaus pelnai IV ketv. turėjo vidutiniškai kristi 27 proc. Nedingo nerimas ir dėl regiono bankų raidos ir rinkose tebevyravo neapibrėžtumas dėl to, kiek bankų vis dėlto gali būti nacionalizuota.
Papildomai investuotojų nuotaikas nusmukdė ir pasirodžiusi D. Britanijos naujų bedarbių paraiškų statistika, pagal kurią gruodžio mėnesį kreipėsi 77,9 tūkst. naujų bedarbių. Nors ekonomistai prognozavo šį skaičių sieksiant 81 tūkst., tačiau tai nekeičia padėties rimtumo, nes tiek daug bedarbių nebuvo kreipęsi nuo bene 1991 metų. Dabar D. Britanijoje yra 1,16 mln. bedarbių ir tikimasi, kad jų ir toliau daugės, nes ekonomikos pagerėjimo greitu metu nėra tikimasi. Skaičiuojant pagal Tarptautinės darbo organizacijos metodologiją, nedarbo lygis D. Britanijoje lapkričio mėnesį siekė 6,1 proc., kai dar prieš mėnesį jis buvo 6,0 proc.
Vokietijos gamintojų kainų indekso reikšmė gruodžio mėnesį sumenko 1 proc., ekonomistai prognozavo kiek didesnį – 1,2 proc. sumažėjimą, tačiau bendra kainų raidos tendencija šiuo metu gerai atspindi tiek kritusiais kuro kainas, tiek silpstančią ekonomikos paklausą. Vokietijos ekonomikos ministras Michaelis Glosas vakar pranešė, kad prognozuojama, jog Vokietijos ekonomika šiemet smuks 2,25 proc. ir tai bus didžiausias BVP sumažėjimas nuo 1975 metų, kai šalies BVP mažėjo 0,9 proc. dėl 1973-ųjų naftos krizės. Vokietijos ekonomikos augimas smarkiai priklauso nuo eksporto, kuris, prognozuojama, šiemet mažės
9 proc.
Azija
Azijos rinkos per ketvirtadienio prekybą kilo aukštyn. Indeksų augimą iš naujo paskatino viltys, kad pasaulio vyriausybės sugebės apsaugoti ekonomiką nuo didesnio nuosmukio.
Japonijos eksporto raida muša naujus antirekordus. Šalies eksportas gruodžio mėnesį mažėjo 35 proc. metiniu tempu. Praėjusį mėnesį Japonijos eksportas krito 26,7 proc., o gruodį ekonomistai prognozavo 30,3 proc. kritimą. Dėl nusilpusios paklausos tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose rinkose krito Japonijos eksportuotojų, tokių kaip automobilių ar elektronikos gamintojų, prekių paklausa. Dėl šios priežasties Japonijos gyventojams veikiausiai teks susitaikyti su augsiančiu nedarbu, nes artimiausiu metu nebebus tokios įmonių produkcijos paklausos.
Japonijos bankas, kaip ir tikėtasi, šiandien paliko galioti tą pačią 0,1 proc. bazinę palūkanų normą. Šalies Centrinis bankas yra atsidūręs likvidumo spąstuose, nes nebegali naudoti ir taip jau žemos bazinės palūkanų normos, kaip instrumento ekonomikos augimui skatinti. Tiesa, pasiūlyta spręsti įmonių finansavimo problemą kitu būdu – Japonijos bankas ketina išpirkti įmonių trumpalaikius skolos vertybinius popierius ir taip remti šalies privatų sektorių.
Kinijos akcijų indeksas CSI 300 šiandien per prekybą kilo, nors šalies statistikos departamentas paskelbė, kad Kinijos BVP 2008 m. IV ketv. išaugo 6,8 proc., lyginant su atitinkamu 2007 m. ketvirčiu, nors dar praėjusių metų III ketv. ekonomikos augimas siekė 9 proc. Augimo tempų sulėtėjimas išduoda, kad ir viena stipriausiai augusių pasaulio ekonomikų po truputį pradeda strigti dėl mažėjančio eksporto apimčių ir krintančio vartojimo šalies viduje. 2009 m. ekonomikos augimo prognozės yra gana padrikos, tačiau yra nuomonių, kad augimo tempai gali tesiekti 2 proc. , o tai tokiai besivystančiai valstybei, kuri jau beveik 30 metų auga dviženkliu metiniu tempu, būtų pakankamai skaudu. Vyriausybė vis dar tikisi, kad 2009 m. pavyks pasiekti užsibrėžtą 8 proc. BVP augimą.
Kita Azijos ekonomikos milžinė Pietų Korėja paskelbė šokiruojančius 2008 m. IV ketv. BVP augimo duomenis. Šalies ekonomika smuko 3,4 proc., lyginant su 2007 m. IV ketv., arba stipriausiai nuo vadinamosios Azijos krizės laikų daugiau nei prieš 10 metų. Dar 2008 m. III ketv. šalies ekonomika augo 0,5 proc., tačiau 2008 m. pabaigoje 11 proc. smukusios Pietų Korėjos eksporto ir 13 proc. kritusios importo apimtys sustabdė visą ekonomikos vystimąsi. 2009 m. BVP prognozės pakankamai niūrios, nes jeigu neatsigaus pagrindinės eksporto partnerės, ekonomika šiais metais gali toliau kristi. Beje, Singapūras taip pat skelbė neigiamą BVP pokytį 2008 m. IV ketv., kuris siekė 3,7 proc., lyginant su tuo pačiu 2007 m. ketvirčiu.
Lotynų Amerika
Brazilijos centrinis bankas sumažino šalies bazinę palūkanų normą (vadinamąją Selic rate) vienu procentiniu punktu – nuo 13,75 iki 12,75 proc. Tai didžiausias toks palūkanų apkarpymas per pastaruosius penkerius metus. Naujienų agentūros „Bloomberg“ apklausti ekonomistai tikėjosi mažesnio sumažinimo iki 13 proc. Didesnis, nei tikėtasi, palūkanų normų sumažinimas demonstruoja Centrinio banko susirūpinimą dėl prastėjančios Brazilijos ekonominės padėties, kurios techninę recesiją šiemet prognozuoja vis daugiau analitikų. Ją paskatins krintančios žaliavų kainos, kurios lemia šalies eksporto ir pramonės nuosmukį, augantį nedarbą ir slopstantį vartojimą. Kita vertus, baiminamasi, kad didelis normų apkarpymas gali lemti tolesnį šalies valiutos realo nuosmukį, dėl to gali brangti importuojamos prekės, o tai savo ruožtu ribotų tolesnį infliacijos, kuri išlieka pakankamai aukšta ir siekia 5,9 proc., mažėjimą ir galimybes sparčiai mažinti palūkanas adekvačiai reaguojant į sunkėjančią ekonominę situaciją.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijoje bazinė 2008 m. gruodžio infliacija pirmą kartą per daugiau nei metus sumažėjo ir pasiekė 2,8 proc. Augantis nedarbas, lėtėjanti ekonomika yra priežastys, lėmusios tokį sumažėjimą. Kaip ir Čekija, didžiausią dalį eksportuojamų prekių Lenkija išveža į Europos Sąjungą, kurioje taip pat lėtėja ekonomika ir mažėja vartojimas. Tikimasi, kad Lenkijoje lėtėjant ekonomikai ir mažėjant infliacijos tempams šalies Centrinis bankas vėl mažins bazinę palūkanų normą.
Žaliavos
Vakar žaliavinės „WTI” naftos kovo mėn. ateities sandoriais „NYMEX” prekyba biržoje iki vakaro vyko gana ramiai, o sandoriai buvo sudaromi už 41 JAV dolerį už barelį, tačiau vėlai vakare naftos kaina staigiai pašoko ir viršijo 44 JAV dolerių už barelį kainą. Naftos kainų judėjimas sutapo su JAV akcijų indeksų kilimu prekybos sesijos pabaigoje. Naftos rinkos dalyvių optimizmą lėmė, kad naujasis JAV prezidentas Barackas Obama ir jo siūlomas ekonomikos atgaivinimo planas padės greičiau atsigauti JAV ekonomikai, o tai teigiamai paveiktų naftos paklausą šalyje. Be to, Meksika pranešė, kad 2008 m. gruodžio mėn. naftos gavyba šioje valstybėje smuko 8 proc., lyginant su atitinkamu 2007 m. mėnesiu, iki 2,7 mln. barelių per dieną. Tokį gavybos kritimą šalyje lemia didžiausio naftos telkinio rezervų sekimas ir dėl to sunkesnis pačios naftos išgavimas. Meksikos naftos eksportas 2008 m. gruodį smuko dar stipriau – 11,2 proc. Tokios žinios turėjo nudžiuginti tuos investuotojus, kurie tiki, kad mažėjanti naftos pasiūla sugebės stabilizuoti naftos rinką ir atgaivinti naftos kainas. Beje, skirtumas tarp „WTI” ir „Brent” naftos kainų vakar susitraukė iki 1,7 JAV dolerių ir tai taip pat rodo, kad situacija naftos rinkoje normalizuojasi.
Auksu vakar prekiauta nuo 845 iki 865 JAV dolerių už trojos unciją. Vakar didžiausio biržoje prekiaujamo fondo, sekančios aukso kainas „SPDR Gold” turimas aukso kiekis viršijo 805 tonas, kai dar praėjusį penktadienį šis kiekis sudarė 795 tonas, o tai parodo milžinišką susidomėjimą šiuo investiciniu produktu ir pačiu auksu. Vakar „UBS” bankas pakėlė ateinančių trijų mėnesių vidutinės aukso kainos prognozę iki 850 JAV dolerių už trojos unciją, o „Morgan Stanley” taip pat peržiūrėjo aukso kainos prognozes ir jas pakėlė 2009 m. nuo 750 iki 900 JAV dolerių už trojos unciją. Šiandien ryte auksu buvo prekiaujama už 850 dolerių, nes šiąnakt gerokai sustiprėjo euras dolerio atžvilgiu ir pakilo aukščiau nei 1,30 JAV dolerio už eurą santykis.
Varis šiandien ryte per Šanchajaus metalų biržos prekybą buvo nukritęs 2,4 proc. Londono metalų biržoje varis vakar taip pat smuko beveik 3,6 proc. toliau augant vario atsargoms. Beje, Rusija panaikino vario katodų ir nikelio eksporto muitus, kurie atitinkamai siekė 10 ir 5 proc. O Kinijoje 2008 m. gruodį rekordiškai išaugo vario importas, nors per visus 2008 m. jis smuko 2,44 proc. Importo išaugimas labiau rodo ne paklausos išaugimą, o investuotojų bandymą pasipelnyti iš to, kad Kinijoje gruodį vario kainos buvo aukštesnės nei Londono metalų biržoje, todėl buvo bandoma pasipelnyti iš pigesnio importo.