Trečiadienį prastesnius nei tikėtasi veiklos rezultatus pranešė konditerijos prekių gamintoja „Kraft Foods", žiniasklaidos milžinė „Time Warner" ir technologinė bendrovė „Cisco Systems", jų akcijos pigo. Žemyn krypo ir finansų sektoriaus akcijų kursai – vien „Bank of America" atpigo 11 proc. Tuo tarpų technologijų bendrovių akcijos sugebėjo išliko faktiškai nepakitusiame taške.
ISM paslaugų sektoriaus pasitikėjimo indekso reikšmė sausį pakilo nuo 40,1 iki 42,9 punkto. Dauguma ekonomistų baiminosi, kad jis gali kristi iki 39 punktų. Nepaisant indekso atsitiesimo, paslaugų sektoriaus aktyvumas išlieka pakankamai žemas ir liudija ekonomikos susitraukimą. Paslaugų sektoriui tenka apie 90 proc. JAV sukuriamos pridėtinės vertės. Kita vertus, tai jau trečias iš eilės ekonominis rodiklis, kuris šią savaitę viršija lūkesčius.
JAV darbo rinkos informacijos įmonės „ADP Employer Services" duomenimis, JAV privatusis sektorius sausio mėnesį atsisakė 522 tūkst. darbo vietų. Ekonomistai prognozavo, kad sausį JAV privačiajame sektoriuje bus atleista 530 tūkst. darbuotojų. Patikslintais skaičiavimais, gruodį darbo vietų JAV privačiajame sektoriuje skaičius sumažėjo 659 tūkst., o ne 693 tūkst., kaip skelbta anksčiau. Oficialios darbo rinkos ataskaitos laukiama penktadienį, kuri greičiausiai parodys, jog bendrovėms kardinaliai mažinant išlaidas per mėnesį JAV darbo neteko vėl daugiau nei pusė milijono žmonių.
Iždo ministerijai patvirtinus 67 mlrd. JAV dolerių papildomų ilgalaikių obligacijų emisijų platinimo programą per pirmą metų ketvirtį, 10 metų vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas padidėjo iki 2,89 proc. 3 mėnesių Libor norma vėl kilo į viršų – šį kartą ji pasistiebė nuo 1,23 iki 1,24 proc., tuo tarpu vienos nakties norma sumenko nuo 0,31 iki 0,25 proc. Pastaruoju metu tarpbankinėje rinkoje akivaizdžiai stebimas krypties išsiskyrimas tarp palūkanų normų skolinantis doleriais Libor ir eurų skolinimosi palūkanų Euribor dinamikos.
Vakarų Europa
Trečiadienio prekybos metu Vakarų Europos akcijų indeksai toliau kilo aukštyn. Vakar dienos prekybą labiau veikė pavienių įmonių naujienos, tačiau makroekonominiai rodikliai taip pat galėjo šiek tiek įpūsti teigiamų nuotaikų į rinkas. Vakar Europos akcijų indeksų reikšmės didėjo po to kai buitinės technikos gamintojo „Electrolux“ ir draudikės „Aviva“ paskelbti veiklos rezultatai buvo geresni nei tikėjosi rinka. „Electrolux“ akcijų kaina paaugo 9,2 proc. po to, kai įmonė raportavo IV ketv. nuostolį neatskaičius mokesčių, kuris buvo mažesnis nei prognozavo analitikai. „Aviva“ akcija vakar pabrango 11 proc. kai įmonė pranešė apie 2008 pelną išaugusį 9 proc. Optimizmo platesniu mastu prekybai biržose įpūtė ir ekonominės naujienos iš JAV apie mažiau nei prognozuota sumažėjusią paslaugų sektoriaus produkciją bei kiek sulėtėjusį nedarbo augimą privačiame sektoriuje.
Šiandien posėdžiauti susitinka du pagrindiniai Vakarų Europos centriniai bankai – Europos centrinis bankas ir Anglijos bankas. Abiejų bankų posėdžio rezultatų rinkos lauks nekantraudamos. Tiesa, nors ekonomikos padėtis prastėja, tačiau šiandien laukiama ne vienodos centrinių bankų reakcijos į susidariusią padėtį. Ekonomistai prognozuoja, kad Anglijos bankas bus ir toliau agresyvesnis lengvinant palūkaninę aplinką ir bazinę palūkanų normą sumažins dar 50 bazinių punktų. Iš Europos centrinio banko (ECB) šiandien tikimasi daugiau konservatyvumo ir rinkos prognuozuja jį išlaikysiant esamą bazinę palūkanų normą. Po praėjusio posėdžio ECB pareiškė kitą bazinės palūkanų normos mažinimą svarstysiąs tik kovo mėnesį, norėdamas duoti ūkiui šiek tiek laiko ir siekdamas geriau įvertinti ankstesnių savo sprendimų poveikį. Daugumoje pasaulio šalių vis labiau reiškiantis disinfliacijos procesams bei lėtėjant ekonomikai mes manome, kad abu centriniai bankai turi dar erdvės ir dar ne kartą šiemet mažins bazines palūkanų normas.
Euro zonos mažmeninė prekybos apimtys praėjusių metų gruodžio mėnesį išliko nepakitę, lyginant su lapkričiu. Metiniu tempu mažmeninė prekyba smuko 1,6 proc. vietoje prognozuoto 1,4 proc. kritimo. Mažmeninės prekybos rezultatų prastėjimas siejasi su silpstančiu euro zonos vartotojų pajėgumu. Nors euro zonoje vis labiau gilėja defliaciniai procesai, tačiau nuogąstavimai dėl didėsiančio nedarbo ir griežtų kreditavimo sąlygų vartotojus vis labiau stato į keblią padėtį.
Azija
Kinijos akcijų indeksas „CSI 300” prekybą pradėjęs kilimu antroje jos pusėje jau raudonavo. Optimizmą prekybos pradžioje kėlė toliau pranešami Kinijos vyriausybės ekonomikos gaivinimo plano papildymai, kurie šįkart bus skirti įvairių įrengimų bei mechanizmų gamintojų veiklai skatinti šalyje. Sausakrūvių laivų
pervežimo frachtai per praėjusį mėnesį išaugo daugiau nei 70 proc., tad Kinijos laivų statytojų bei pervežėjų akcijos buvo vienos iš daugiausiai augusių pastaruoju metu. Beje, paskelbta, kad Kinijoje 2009 m. I pusm. elektros paklausa veikiausiai kris dėl smunkančios pramonės gamybos, kuri reikalauja mažiau elektros energijos. Tad valstybė, anksčiau susidūrusi su didžiuliu elektros trūkumu, artimiausiu metu turės spręsti, kaip kovoti su dideliu elektros pajėgumų perviršiu.
Lotynų Amerika
Brazilijos akcijos atsigavo tikintis, kad šalies ūkio skatinimo ir vyriausybės išlaidų didinimo planai gali išjudinti vidaus rinką. Taip pat viliamasi, kad pagerėję Kinijos gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodikliai ir naujos ekonomikos stimulo programos gali lemti paklausos žaliavoms atsigavimą.
Vidurio ir Rytų Europa
Tikimasi, kad Čekijos Centrinis bankas šiandien sumažins bazinę palūkanų normą trečią kartą iš eilės atsižvelgdamas į mažėjančius infliacijos tempus ir lėtėjančią ekonomiką. Nuo rugpjūčio mėn. Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą sumažino jau 150 bazinių punktų, o šiandien laukiama jos sumažinimo nuo 2,25 proc. iki 1.75 proc.
Reitingų agentūra „Fitch Ratings“ vienu laipteliu sumažino reitingus 14-ai Rusijos bankų ir keletui kitų finansinių institucijų. Reitingų sumažinimas aiškinamas tuo, kad vakar buvo sumažintas Rusijos ilgalaikio skolinimosi reitingas nuo BBB iki BBB+. Rusijos ilgalaikio skolinimosi reitingas sumažintas dėl žaliavų kainų pasaulyje kritimo ir dėl sunkesnių sąlygų pasiskolinti kapitalo rinkose, kas mažina galimybę refinansuoti užsienio skolą.
Rumunijos ir Ukrainos ginčas dėl jūros sienos tarptautinio Hagos teismo buvo išspręstas Rumunijos naudai. Ginčas dėl jūrinės sienos tęsėsi 42 metus. Ginčijamoje teritorijoje atrasta gana didelis kiekis potencialių naftos ir dujų išteklių, todėl sprendimas yra reikšmingas Rumunijos laimėjimas.
Rumunijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą 0,25 procentiniais punktais iki 10 proc. Paskutinį kartą bazinė palūkanų norma buvo mažinta 2007 m. birželį nuo 7,25 proc. iki 7 proc. Mažinant palūkanas atsižvelgta į spartų Rumunijos ūkio sulėtėjimą, žymiai kritusias skolinimosi apimtis, žemesnę gruodžio metinę infliaciją (6,3 proc. lyginant su centrinio banko 6,7 proc. tikslu).
Žaliavos
Vakar žaliavinės „WTI” naftos artimiausio kovo mėn. ateities sandorių prekyba prasidėjo mokant už vieną barelį 41 JAV dolerį, o prekybos viduryje kaina buvo pasiekusi ir 42 dolerius. Visgi paskelbus eilinę pesimistiškai nuteikiančią JAV Energetikos Administracijos savaitinę ataskaitą, naftos kainos vienu metu krito žemiau 40 JAV dolerių už barelį. Ypač nustebino ataskaitoje skelbiami duomenys apie žaliavinės naftos atsargas, kurios per praėjusią savaitę išaugo net 7,2 mln. barelių arba 2,2 proc. Toks naftos atsargų išaugimas gerokai viršijo daugumos analitikų lūkesčius ir dar kartą įrodo, kokia silpna naftos paklausa šioje šalyje. Beje, benzino atsargos išaugo 0,14 proc., o distiliatų atsargos sumažėjo 0,97 proc. Naftos perdirbimo gamyklos šalyje veikė 83,6 proc. pajėgumu, kai dar praėjusią savaitę jos dirbo 83,9 proc. Pajėgumų išnaudojimas smunka, nes paprasčiausiai gerokai kritusi naftos produktų paklausa sumažino naftos perdirbimo pelningumą, todėl naftos perdirbimo gamyklos verčiau kaupia žaliavinės naftos atsargas ir jų neperdirba į naftos produktus. JAV juokaujama, kad išsilaikius panašioms tendencijoms ilgesnį laikotarpį, šalis paskęs žaliavinės naftos atsargose. Jau kurį laikotarpį išliekantis neigiamas „WTI” naftos kainos skirtumas su „Brent” ir „Urals” naftos kainomis patvirtina, kad JAV naftos rinka yra visai destabilizuota. Apskritai, per praėjusias keturias savaites vidutinė naftos paklausa JAV sumažėjo 2,8 proc. lyginant su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais. Nors vakarykštė ataskaita nuteikia pesimistiškai, tačiau naftos kainoms stipriau koreguotis žemyn neleidžia iš OPEC kasdien girdimi pranešimai apie tai, kad valstybės narės pakankamai drausmingai įgyvendina priimtą naftos gavybos kvotų sumažinimo sprendimą.
Aukso kaina vakar svyravo intervale tarp 896 ir 906 JAV dolerių už trojos unciją. JAV dolerio stiprėjimas euro atžvilgiu vakar vakare neturėjo didelės įtakos aukso kainų pokyčiams. Ir toliau auga didžiausio biržoje prekiaujamo fondo „SPDR Gold Trust”, atspindinčio aukso kainos judėjimą, turimas aukso kiekis, kuris nuo vasario 2 d. dar paaugo 6 tonomis ir siekė 859,5 tonos. Beje, „Goldman Sachs” analitikai vakar pateiktoje analizėje prognozuoja, kad aukso kaina per ateinančius trejus mėnesius sieks 1000 JAV dolerių už trojos unciją, kai praeitoje prognozėje prognozuojama kaina tesiekė 700 JAV dolerių. Anot jų didėjantys investuotojų pinigų srautai į biržose prekiaujamus fondus sukuria tokią paklausą šiuo metu, kuri nustelbia kartu išaugusią aukso pasiūlą, atsirandančią iš antrinės perdirbamo aukso rinkos.