versija spausdinimui
(0)
Rinkos dalyviai vis nesulaukia galutinio JAV Kongreso balsavimo dėl šalies ūkio gaivinimo programos tebesitęsiant diskusijoms, vakar jis vėl buvo atidėtas. Vis dėlto, tikimasi, kad B. Obama šį šalies ūkio gaivinimo planą savo parašu patvirtins dar iki šio pirmadienio, kadangi susitarimas dėl JAV ūkio stimuliavimui ketinamų skirti lėšų jau yra pasiektas. Numatyta, kad JAV Atstovų Rūmai dėl 789 mlrd. šalies ūkio gaivinimo programos balsuos jau šiandien pirmoje dienos pusėje (Lietuvos laiku popiet). Kiek vėliau šiandien šiuo pavyzdžiu turėtų pasekti ir JAV Senatas.
Europos biržose vakar stiprėjo nuogąstavimai dėl prastėjančios pasaulio ūkio situacijos. Vokietijos ir Prancūzijos pagrindiniai biržų indeksai neteko 2-3 proc. vertės, išaugus baimėms dėl prastėjančių finansų sektoriaus veiklos perspektyvų. Be to, be prastų bendrovių naujienų, akcijų kainų nuosmukį Europoje lėmė ir pasirodę prasti makroekonomikos duomenys. Euro zonos pramonės produkcija per metus smuko 12 proc. - sparčiausiai nuo šio rodiklio vertinimo pradžios 1990-aisiais. Didžiausią įtaką nuotaikoms Europos biržose ir šiandien darys skelbiamos gausios regiono makroekonomikos naujienos. Svarbiausios iš jų pasirodys pirmoje dienos pirmoje dienos pusėje, kada paaiškės euro zonos regiono šalių paskutinio 2008 m. ketvirčio BVP duomenys.
Pesimizmas vakar neblėso ir prekybos sesijos pradžioje JAV akcijų rinkose. Nors biržose ir toliau tęsėsi didžiausių bankų akcijų kainų smukimas, prekybos pabaigoje netikėtą nuotaikų pasikeitimą už Atlanto lėmė pasirodžiusios naujienos apie B. Obamos ketinimus organizuoti paramą būsto kredito savininkams. Po šių naujienų pagrindiniai JAV akcijų indeksai vakar atgavo dienos eigoje prarastas vertes ir kilo 0,2-0,7 procento. Pirmadienį prekyba JAV biržose nevyks, tačiau dar baigiantis šiai savaitei didžiausio rinkos dalyvių dėmesio sulauks JAV ūkio gaivinimo plano likimas ir šiandien Italijoje prasidedantis Didžiojo Septyneto (G7) finansų ministrų susitikimas.
Po keturių iš eilės pesimistinių dienų Azijos akcijų indeksų vertė šiandien kyla. Japonijos Nikkei 225 indekso vertė padidėjo 1 procentu, rinkos dalyviams sulaukus žinių apie regiono šalių skiriamą papildomą paramą ekonomikai. Pozityvios nuotaikos šiandien vyraus ir Europos biržose - regiono indeksų ateities sandorių vertė 9 vai. Lietuvos laiku kilo 1,3 procento.
Artėjant savaitgaliui Baltijos šalių biržose nuotaikos nesikeičia. OMXV indekso vertė vakar sumenko 0,2 procento, o investuotojų aktyvumas buvo itin nedidelis - Vilniaus biržos apyvarta vakar tesudarė 1,5 mln. litų. Priešingomis rinkos dalyvių nuotaikomis kol kas išsiskiria Talino birža - vakar jos indekso vertė kilo 1,6 proc, o nuo metų pradžios jau yra padidėjusi daugiau negu 10 procentų. Prieš ilgąjį savaitgalį didesnio aktyvumo Vilniaus biržoje tikėtis neverta -jis turėtų sustiprėti šio mėnesio antroje pusėje, kada investuotojus pasieks gausūs bendrovių skelbiami veiklos rezultatai.
Nevienareikšmiškų naujienų baigiantis savaitei rinkos dalyviai sulaukė iš šalies pieno produkcijos gamintojų. Žemaitijos pienas šiais metais investicijoms ketina skirti 14 mln. litų - daugiau nei perpus mažiau, nei prognozuota anksčiau. Bendrovė, apie 50 proc. produkcijos eksportuojanti į Rusijos rinką, metinių veiklos planų kol kas neskelbia. Smunkant rublio kursui kitų valiutų atžvilgiu, sudėtinga prognozuoti, kokia situacija susiklostys svarbiausioje Žemaitijos pieno eksporto rinkoje. Tuo tarpu Pieno žvaigždės, į Rusiją eksportuojančios daugiau nei 30 proc. produkcijos, tikisi eksportą į šią šalį padidinti 1,5 karto. Vis dėlto, augant sąnaudoms ir kol kas išliekant sudėtingai situacijai eksporto rinkose, sunku tikėtis, kad šių metų pradžia Lietuvos pieno gamybos bendrovėms bus sėkminga.
Europos biržose vakar stiprėjo nuogąstavimai dėl prastėjančios pasaulio ūkio situacijos. Vokietijos ir Prancūzijos pagrindiniai biržų indeksai neteko 2-3 proc. vertės, išaugus baimėms dėl prastėjančių finansų sektoriaus veiklos perspektyvų. Be to, be prastų bendrovių naujienų, akcijų kainų nuosmukį Europoje lėmė ir pasirodę prasti makroekonomikos duomenys. Euro zonos pramonės produkcija per metus smuko 12 proc. - sparčiausiai nuo šio rodiklio vertinimo pradžios 1990-aisiais. Didžiausią įtaką nuotaikoms Europos biržose ir šiandien darys skelbiamos gausios regiono makroekonomikos naujienos. Svarbiausios iš jų pasirodys pirmoje dienos pirmoje dienos pusėje, kada paaiškės euro zonos regiono šalių paskutinio 2008 m. ketvirčio BVP duomenys.
Pesimizmas vakar neblėso ir prekybos sesijos pradžioje JAV akcijų rinkose. Nors biržose ir toliau tęsėsi didžiausių bankų akcijų kainų smukimas, prekybos pabaigoje netikėtą nuotaikų pasikeitimą už Atlanto lėmė pasirodžiusios naujienos apie B. Obamos ketinimus organizuoti paramą būsto kredito savininkams. Po šių naujienų pagrindiniai JAV akcijų indeksai vakar atgavo dienos eigoje prarastas vertes ir kilo 0,2-0,7 procento. Pirmadienį prekyba JAV biržose nevyks, tačiau dar baigiantis šiai savaitei didžiausio rinkos dalyvių dėmesio sulauks JAV ūkio gaivinimo plano likimas ir šiandien Italijoje prasidedantis Didžiojo Septyneto (G7) finansų ministrų susitikimas.
Po keturių iš eilės pesimistinių dienų Azijos akcijų indeksų vertė šiandien kyla. Japonijos Nikkei 225 indekso vertė padidėjo 1 procentu, rinkos dalyviams sulaukus žinių apie regiono šalių skiriamą papildomą paramą ekonomikai. Pozityvios nuotaikos šiandien vyraus ir Europos biržose - regiono indeksų ateities sandorių vertė 9 vai. Lietuvos laiku kilo 1,3 procento.
Artėjant savaitgaliui Baltijos šalių biržose nuotaikos nesikeičia. OMXV indekso vertė vakar sumenko 0,2 procento, o investuotojų aktyvumas buvo itin nedidelis - Vilniaus biržos apyvarta vakar tesudarė 1,5 mln. litų. Priešingomis rinkos dalyvių nuotaikomis kol kas išsiskiria Talino birža - vakar jos indekso vertė kilo 1,6 proc, o nuo metų pradžios jau yra padidėjusi daugiau negu 10 procentų. Prieš ilgąjį savaitgalį didesnio aktyvumo Vilniaus biržoje tikėtis neverta -jis turėtų sustiprėti šio mėnesio antroje pusėje, kada investuotojus pasieks gausūs bendrovių skelbiami veiklos rezultatai.
Nevienareikšmiškų naujienų baigiantis savaitei rinkos dalyviai sulaukė iš šalies pieno produkcijos gamintojų. Žemaitijos pienas šiais metais investicijoms ketina skirti 14 mln. litų - daugiau nei perpus mažiau, nei prognozuota anksčiau. Bendrovė, apie 50 proc. produkcijos eksportuojanti į Rusijos rinką, metinių veiklos planų kol kas neskelbia. Smunkant rublio kursui kitų valiutų atžvilgiu, sudėtinga prognozuoti, kokia situacija susiklostys svarbiausioje Žemaitijos pieno eksporto rinkoje. Tuo tarpu Pieno žvaigždės, į Rusiją eksportuojančios daugiau nei 30 proc. produkcijos, tikisi eksportą į šią šalį padidinti 1,5 karto. Vis dėlto, augant sąnaudoms ir kol kas išliekant sudėtingai situacijai eksporto rinkose, sunku tikėtis, kad šių metų pradžia Lietuvos pieno gamybos bendrovėms bus sėkminga.