versija spausdinimui
(0)
Rusijos bei Vokietijos kompanija „Nord Stream“, kuri ketina tiesti dujotakį per Baltijos jūrą, ketvirtadienį pareiškė, jog Estijos draudimas tirti Baltijos jūros dugną nesustabdys viso projekto.
Šiek tiek anksčiau Estijos vyriausybė nusprendė nepatenkinti bendrovės „Nord Stream“, prašymo leisti tirti Estijos ekonominei zonai priklausantį jūros dugną. Tyrimai reikalingi norint tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu. Vyriausybė savo sprendimą argumentavo valstybės interesų gynimu.
"Mes visada laikėmės pagrindinės pozicijos, kad dujotakis Baltijos jūroje yra nepatartinas. Niekada tarpusavyje dėl tos pozicijos nesiginčijome. Neleisime tiesti dujotakio savo ekonominėje zonoje, - Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Paeto pasisakymą nacionaliniam transliuotojui "Eesti Televisioon" cituoja naujienų agentūra „Bloomberg“.
„Europai reikia Nord Stream projekto. Mes ketiname išspręsti visus nesklandumus, kurie iškyla tarp projekte dalyvaujančių valstybių.“, - sakė kompanijos atstovė spaudai Irina Vasilyeva.
Valstybės valdomas dujų koncernas „Gazprom“ kontroliuoja 51 proc. „Nord Stream“ akcijų, likusią dalį valdo Vokietijos kompanijos „E.ON“ ir „Basf“. Ambicingu „Nord Stream“ projektu planuojama nutiesti vamzdyną Baltijos jūros dugne, kuriuo būtų transportuojamos dujos iš Rusijos į Europą. Projektą ketinama pabaigti 2012 metais.
Prašymas ištirti Estijai priklausantį jūros dugną buvo pateiktas dar gegužės mėnesį. Anksčiau vamzdyną buvo ketinama tiesti pro Suomijai priklausančią teritoriją, tačiau ji tokį sprendimą protestavo dėl neva žalingo poveikio gamtai.
Kadangi dujotakis iš Rusijos keliausi tiesiogiai į Vokietiją, tai nei Baltijos šalys, nei Lenkija dėl to greičiausiai dujų negaus.
Šiek tiek anksčiau Estijos vyriausybė nusprendė nepatenkinti bendrovės „Nord Stream“, prašymo leisti tirti Estijos ekonominei zonai priklausantį jūros dugną. Tyrimai reikalingi norint tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu. Vyriausybė savo sprendimą argumentavo valstybės interesų gynimu.
"Mes visada laikėmės pagrindinės pozicijos, kad dujotakis Baltijos jūroje yra nepatartinas. Niekada tarpusavyje dėl tos pozicijos nesiginčijome. Neleisime tiesti dujotakio savo ekonominėje zonoje, - Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Paeto pasisakymą nacionaliniam transliuotojui "Eesti Televisioon" cituoja naujienų agentūra „Bloomberg“.
„Europai reikia Nord Stream projekto. Mes ketiname išspręsti visus nesklandumus, kurie iškyla tarp projekte dalyvaujančių valstybių.“, - sakė kompanijos atstovė spaudai Irina Vasilyeva.
Valstybės valdomas dujų koncernas „Gazprom“ kontroliuoja 51 proc. „Nord Stream“ akcijų, likusią dalį valdo Vokietijos kompanijos „E.ON“ ir „Basf“. Ambicingu „Nord Stream“ projektu planuojama nutiesti vamzdyną Baltijos jūros dugne, kuriuo būtų transportuojamos dujos iš Rusijos į Europą. Projektą ketinama pabaigti 2012 metais.
Prašymas ištirti Estijai priklausantį jūros dugną buvo pateiktas dar gegužės mėnesį. Anksčiau vamzdyną buvo ketinama tiesti pro Suomijai priklausančią teritoriją, tačiau ji tokį sprendimą protestavo dėl neva žalingo poveikio gamtai.
Kadangi dujotakis iš Rusijos keliausi tiesiogiai į Vokietiją, tai nei Baltijos šalys, nei Lenkija dėl to greičiausiai dujų negaus.