Antrojo šių metų ketvirčio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) sudarė 3,82 mlrd. litų, arba 16,1 proc. bendro vidaus produkto (BVP). Palyginti su pirmuoju metų ketvirčiu, ESD padidėjo 1,2 mlrd. litų, arba 45,8 procento. Sausio–birželio mėnesiais ESD sudarė 6,44 mlrd. litų, arba 14,8 proc. BVP. Palyginti su atitinkamu 2006 metų laikotarpiu, ESD padidėjo 84,9 procento.
Antrojo ketvirčio ir pirmojo pusmečio ESD padidėjimą lėmė padidėję užsienio prekybos ir pajamų balansų deficitai. Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, šalies prekių eksportas padidėjo 13,4 proc., o prekių importas – 16,1 procento. Šių metų sausio–birželio mėnesius, palyginti su atitinkamu 2006 metų laikotarpiu, prekių eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 7,2 ir 15,6 proc., pranešė Lietuvos bankas
Palyginti su pirmuoju pernai pusmečiu, pirmąjį šių metų. pusmetį bendras užsienio prekybos deficitas padidėjo 42,7 procento. Prekybos su ES valstybėmis balanso deficitas padidėjo 2,1 karto (sudarė 6,1 mlrd. litų), o prekybos su NVS valstybėmis balanso deficitas sumažėjo 2,4 karto (sudarė 1,88 mlrd. litų). Didžiausias Lietuvos užsienio prekybos deficitas buvo su Rusija, Vokietija, Lenkija, Kinija ir Suomija, o didžiausias prekybos perviršis – su Latvija, Norvegija ir Estija.
Antrojo ketvirčio ir pirmojo pusmečio ESD padidėjimą lėmė padidėję užsienio prekybos ir pajamų balansų deficitai. Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, šalies prekių eksportas padidėjo 13,4 proc., o prekių importas – 16,1 procento. Šių metų sausio–birželio mėnesius, palyginti su atitinkamu 2006 metų laikotarpiu, prekių eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 7,2 ir 15,6 proc., pranešė Lietuvos bankas
Palyginti su pirmuoju pernai pusmečiu, pirmąjį šių metų. pusmetį bendras užsienio prekybos deficitas padidėjo 42,7 procento. Prekybos su ES valstybėmis balanso deficitas padidėjo 2,1 karto (sudarė 6,1 mlrd. litų), o prekybos su NVS valstybėmis balanso deficitas sumažėjo 2,4 karto (sudarė 1,88 mlrd. litų). Didžiausias Lietuvos užsienio prekybos deficitas buvo su Rusija, Vokietija, Lenkija, Kinija ir Suomija, o didžiausias prekybos perviršis – su Latvija, Norvegija ir Estija.