versija spausdinimui
(0)
Trečiadienį Vilniaus biržoje prekiauta akcijomis kiek aktyviau nei paskutinėmis dienomis, o bendras apyvartas šokdino tiesioginiai sandoriai pieninės akcijomis. Investuotojai sesijos metu sudarė 622 sandorius 35 bendrovių akcijomis, iš kurių 16 – pabrango ir 10 – pigo, o bendra apyvarta sudarė 8,66 mln. litų. Indeksas OMX Vilnius kilo 0,57 proc. iki 561,26 punkto.
Didžiausia apyvarta kaip ir dieną prieš tai pasižymėjo „Vilkyškių pieninės“ (VLP1L) akcijos, kurių kaina išliko 5,9 lito lygmenyje, o apyvarta siekė 3,6 mln. litų. Atlikus du tiesioginius sandorius, kurių metu akcijos buvo perparduodamos po 5,25 lito buvo sukaupta beveik visa bendra pozicijos apyvarta. Ženkliai mažesne nei rinkos kaina tiesioginių sandorių pagalba yra siekiama padidinti bendrovės akcijų likvidumą ir prisitraukti stambesnių institucinių finansinių investuotojų.
„Vilkyškių pieninė“ informavo, kad biržoje tiesioginiais sandoriais šią savaitę užsienio instituciniams investuotojams bus parduota iš viso 11,72 proc. bendrovės akcijų. Dar ne mažiau kaip 5 proc. bendrovės akcijų artimiausiu metu ketinama parduoti aukciono būdu per biržą vietiniams investuotojams.
Taip pat tradiciškai aktyviau buvo prekiauta TEO LT, AB (TEO1L) ir „Ūkio banko“ (UKB1L) akcijomis, kurių kainos ir toliau patiria pasiūlos spaudimą. Akcijos atitinkamai brango 0,42 proc. iki 2,41 lito bei krito 0,21 proc. iki 4,71 lito, o apyvartos siekė 7,76 tūkst. litų ir 447 tūkst. litų.
Aktyviau domėtasi ir „Lietuvos energijos“ (LEN1L) ir „Rytų skirstomųjų tinklų“ (RST1L) akcijomis, kurių kainos atitinkamai pakilo 2,73 proc. iki 5,26 lito bei 3,62 proc. iki 4,29 lito, o apyvartos siekė 218 tūkst. litų ir 447 tūkst. litų.
Energetikos sektorius vėl pradeda traukti investuotojus, nes atsiranda papildomų ir gan svarbių naujienų. Visų pirma „Lietuvos energija“ ketina atskirti kaip atskirus vienetu Kauno ir Kruonio hidroelektrines. Klausimas ar tai bus tik techninis jų atskirimas, o gal šios bendrovės bus prieinamos ir smulkiesiems akcininkams ir tuo pat metu galėtų būti kotiruojamos biržoje. Antruoju variantu būtų sukurta daug pridėtinės vertės, kuri ateityje galėtų būti panaudota ir naujos atominės elektrinės statybai. Išaugusi valdomo turto kapitalizacija būtų teigiamas veiksnys finansuojant naują elektrinės projektą.
Antra naujiena, kuri buvo gal net svarbesnė, kad buvo paskelbta apie turto vertintojo ir auditoriaus pasirinkimą. Pastarieji turės įvertinti busimojo „Nacionalinio investuotojo“, kuris statys atominę elektrinę, sudedamųjų dalių vertę. Tikimasi, kad vertintojai savo darbą atliks per itin trumpą mėnesio laikotarpį. Pirmadienį Ūkio ministerija paskelbė, kad energetikos bendrovių „Lietuvos energija“, „Rytų skirstomieji tinklai“ ir VST akcijas vertins „KPMG Baltics“, o jos darbą vėliau tikrins „HSBC“.
Bendrovių akcijų vertinimai gali nubrėžti pakankamai įdomias gaires, nes pavyzdžiui „Lietuvos energijos“ balansinė ir reali turto vertė gerokai skiriasi. Anksčiau bendrovės vadovas buvo užsiminęs, jog vien Kruonio HAE turtas realiai siekia apie 2 mlrd. litų, kai tuo tarpu balanse tėra įkainotas vos 400 mln. litų.
Bendrovės vertintojams atlikti realią padėtį atspindintį darbą yra keletas natūralių saugiklių. Už turimas VST ir RST akcijas, sujungiant tris bendroves į vieną vienetą, „Lietuvos energijos“ naujos emisijos akcijų gaus tik valdantieji akcininkai. VST atveju – NDX Energija, o RST – Valstybė. Smulkieji skirstomųjų tinklų akcininkai turės kelias alternatyvas – arba parduoti akcijas „Lietuvos energijai“ oficialaus pasiūlymo metu už kainą, kuri bus nustatytą akcijų keitimosi metu, arba toliau likti bendrovių, kurios bus valdomos „Lietuvos energijos“, akcininkais.
Nacionalinio investuotojo kūrimo projektas iš tolimesnių atominės elektrinės statybos projektų realiai pašalina prijungiamų skirstomųjų tinklų smulkiuosius akcininkus, tarp kurių, remiantis „Rytų skirstomųjų tinklų“ 2007 metų pirmo pusmečio ataskaita, yra E.ON Ruhrgas International (EON), kuris valdo 20,28 proc. RST akcijų. Švelniai tariant valstybė EON palieka „už borto“, todėl ši bendrovė bus suinteresuota gauti gerą kainą už turimas RST akcijas, kad galėtų pasvarstyti ar apsimoka likti šioje bendrovėje ar parduoti akcijas oficialaus pasiūlymo metu.
Taip pat savo interesus turėtų tampriai ginti ir būsimas naujasis „Lietuvos energijos“ akcininkas NDX Energija, kurio tikslas, turėtų būti valdyti bent jau blokuojantį akcijų paketą Nacionaliniame investuotojuje. Tuo tarpu Valstybei, siekiant išlaikyti derybines pozicijas prieš privatų kapitalą ir išvengti konfliktų su smulkiaisias akcininkais, taip pat nėra daug alternatyvų, tarp kurių realiausia – gerai įvertinti turimą turtą.
Trečiadienis Baltijos rinkoms išsiskyrė tuo, kad šią dieną Varšuvos buvo pradėta kotiruoti Estijos lošimų bendrovė „Olimpic Enertainment Group“ (OEG1T). Toks žingsnis daro bendrovė patrauklesne užsienio investuotojams, nes Varšuvos birža yra ketvirta pagal dydį Europoje. Baltijos bendrovių ėjimas į platesnius vandenis atkreipia dėmesį ir į Baltijos regioną. Tai gali tapti teigiamu impulsu kiek primirštam regionui.
OEG akcijų kaina Talino biržoje kilo 1,54 proc. iki 5,92 euro, o apyvarta siekė 520 tūkst. eurų (beveik 1,8 mln. litų).
JT finansų makleris Marius Dubnikovas
Didžiausia apyvarta kaip ir dieną prieš tai pasižymėjo „Vilkyškių pieninės“ (VLP1L) akcijos, kurių kaina išliko 5,9 lito lygmenyje, o apyvarta siekė 3,6 mln. litų. Atlikus du tiesioginius sandorius, kurių metu akcijos buvo perparduodamos po 5,25 lito buvo sukaupta beveik visa bendra pozicijos apyvarta. Ženkliai mažesne nei rinkos kaina tiesioginių sandorių pagalba yra siekiama padidinti bendrovės akcijų likvidumą ir prisitraukti stambesnių institucinių finansinių investuotojų.
„Vilkyškių pieninė“ informavo, kad biržoje tiesioginiais sandoriais šią savaitę užsienio instituciniams investuotojams bus parduota iš viso 11,72 proc. bendrovės akcijų. Dar ne mažiau kaip 5 proc. bendrovės akcijų artimiausiu metu ketinama parduoti aukciono būdu per biržą vietiniams investuotojams.
Taip pat tradiciškai aktyviau buvo prekiauta TEO LT, AB (TEO1L) ir „Ūkio banko“ (UKB1L) akcijomis, kurių kainos ir toliau patiria pasiūlos spaudimą. Akcijos atitinkamai brango 0,42 proc. iki 2,41 lito bei krito 0,21 proc. iki 4,71 lito, o apyvartos siekė 7,76 tūkst. litų ir 447 tūkst. litų.
Aktyviau domėtasi ir „Lietuvos energijos“ (LEN1L) ir „Rytų skirstomųjų tinklų“ (RST1L) akcijomis, kurių kainos atitinkamai pakilo 2,73 proc. iki 5,26 lito bei 3,62 proc. iki 4,29 lito, o apyvartos siekė 218 tūkst. litų ir 447 tūkst. litų.
Energetikos sektorius vėl pradeda traukti investuotojus, nes atsiranda papildomų ir gan svarbių naujienų. Visų pirma „Lietuvos energija“ ketina atskirti kaip atskirus vienetu Kauno ir Kruonio hidroelektrines. Klausimas ar tai bus tik techninis jų atskirimas, o gal šios bendrovės bus prieinamos ir smulkiesiems akcininkams ir tuo pat metu galėtų būti kotiruojamos biržoje. Antruoju variantu būtų sukurta daug pridėtinės vertės, kuri ateityje galėtų būti panaudota ir naujos atominės elektrinės statybai. Išaugusi valdomo turto kapitalizacija būtų teigiamas veiksnys finansuojant naują elektrinės projektą.
Antra naujiena, kuri buvo gal net svarbesnė, kad buvo paskelbta apie turto vertintojo ir auditoriaus pasirinkimą. Pastarieji turės įvertinti busimojo „Nacionalinio investuotojo“, kuris statys atominę elektrinę, sudedamųjų dalių vertę. Tikimasi, kad vertintojai savo darbą atliks per itin trumpą mėnesio laikotarpį. Pirmadienį Ūkio ministerija paskelbė, kad energetikos bendrovių „Lietuvos energija“, „Rytų skirstomieji tinklai“ ir VST akcijas vertins „KPMG Baltics“, o jos darbą vėliau tikrins „HSBC“.
Bendrovių akcijų vertinimai gali nubrėžti pakankamai įdomias gaires, nes pavyzdžiui „Lietuvos energijos“ balansinė ir reali turto vertė gerokai skiriasi. Anksčiau bendrovės vadovas buvo užsiminęs, jog vien Kruonio HAE turtas realiai siekia apie 2 mlrd. litų, kai tuo tarpu balanse tėra įkainotas vos 400 mln. litų.
Bendrovės vertintojams atlikti realią padėtį atspindintį darbą yra keletas natūralių saugiklių. Už turimas VST ir RST akcijas, sujungiant tris bendroves į vieną vienetą, „Lietuvos energijos“ naujos emisijos akcijų gaus tik valdantieji akcininkai. VST atveju – NDX Energija, o RST – Valstybė. Smulkieji skirstomųjų tinklų akcininkai turės kelias alternatyvas – arba parduoti akcijas „Lietuvos energijai“ oficialaus pasiūlymo metu už kainą, kuri bus nustatytą akcijų keitimosi metu, arba toliau likti bendrovių, kurios bus valdomos „Lietuvos energijos“, akcininkais.
Nacionalinio investuotojo kūrimo projektas iš tolimesnių atominės elektrinės statybos projektų realiai pašalina prijungiamų skirstomųjų tinklų smulkiuosius akcininkus, tarp kurių, remiantis „Rytų skirstomųjų tinklų“ 2007 metų pirmo pusmečio ataskaita, yra E.ON Ruhrgas International (EON), kuris valdo 20,28 proc. RST akcijų. Švelniai tariant valstybė EON palieka „už borto“, todėl ši bendrovė bus suinteresuota gauti gerą kainą už turimas RST akcijas, kad galėtų pasvarstyti ar apsimoka likti šioje bendrovėje ar parduoti akcijas oficialaus pasiūlymo metu.
Taip pat savo interesus turėtų tampriai ginti ir būsimas naujasis „Lietuvos energijos“ akcininkas NDX Energija, kurio tikslas, turėtų būti valdyti bent jau blokuojantį akcijų paketą Nacionaliniame investuotojuje. Tuo tarpu Valstybei, siekiant išlaikyti derybines pozicijas prieš privatų kapitalą ir išvengti konfliktų su smulkiaisias akcininkais, taip pat nėra daug alternatyvų, tarp kurių realiausia – gerai įvertinti turimą turtą.
Trečiadienis Baltijos rinkoms išsiskyrė tuo, kad šią dieną Varšuvos buvo pradėta kotiruoti Estijos lošimų bendrovė „Olimpic Enertainment Group“ (OEG1T). Toks žingsnis daro bendrovė patrauklesne užsienio investuotojams, nes Varšuvos birža yra ketvirta pagal dydį Europoje. Baltijos bendrovių ėjimas į platesnius vandenis atkreipia dėmesį ir į Baltijos regioną. Tai gali tapti teigiamu impulsu kiek primirštam regionui.
OEG akcijų kaina Talino biržoje kilo 1,54 proc. iki 5,92 euro, o apyvarta siekė 520 tūkst. eurų (beveik 1,8 mln. litų).
JT finansų makleris Marius Dubnikovas