versija spausdinimui
(0)
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis šių metų. rugsėjo mėnesį buvo 1. Palyginti su rugpjūčiu, jis sumažėjo 4 proc. punktais, o per metus padidėjo 1 proc. punktu.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą rugsėjį lėmė blogesnis šalies ekonominių perspektyvų vertinimas: mažiau respondentų tikėjosi šalies ekonomikos augimo ir nedarbo lygio mažėjimo per artimiausius metus. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek mažesnė respondentų dalis tikėjosi savo namų ūkio finansinės padėties gerėjimo, pranešė statistikos departamentas.
Rugsėjo mėn. 32 proc. respondentų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 14 – kad pablogėjo, o 54 proc. respondentų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė
Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesius, 27 proc. apklaustųjų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 11 – pablogėjimo. Daugiau kaip pusė (59 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 44 proc. dalyvavusių apklausoje teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 19 proc. – kad pablogėjo, o 36 proc. atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesius nepasikeitė. 31 proc. tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius metus pagerės, 20 proc. prognozavo pablogėjimą, 45 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime skyrėsi. Rugsėjo mėn. mieste jis buvo 3, kaime – minus 2. Palyginti su rugpjūčio mėnesiu, rodiklis mieste sumažėjo 3, o kaime – 5 proc. punktais.
Per metus, palyginti su 2006 metų rugsėjo mėnesiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu. Šiek tiek sumažėjo respondentų, prognozuojančių nedarbo lygio mažėjimą, šalies ekonomikos augimą.
Didžiausios įtakos vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo nedarbo lygio vertinimas: per metus respondentų, prognozuojančių nedarbo lygio mažėjimą, dalis sumažėjo nuo 57 iki 49 proc., respondentų, prognozuojančių šalies ekonomikos augimą, dalis – nuo 36 iki 31 procento. Šiek tiek daugiau respondentų tikėjosi daugiau sutaupyti ateinančiais metais.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą rugsėjį lėmė blogesnis šalies ekonominių perspektyvų vertinimas: mažiau respondentų tikėjosi šalies ekonomikos augimo ir nedarbo lygio mažėjimo per artimiausius metus. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek mažesnė respondentų dalis tikėjosi savo namų ūkio finansinės padėties gerėjimo, pranešė statistikos departamentas.
Rugsėjo mėn. 32 proc. respondentų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 14 – kad pablogėjo, o 54 proc. respondentų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė
Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesius, 27 proc. apklaustųjų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 11 – pablogėjimo. Daugiau kaip pusė (59 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 44 proc. dalyvavusių apklausoje teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 19 proc. – kad pablogėjo, o 36 proc. atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesius nepasikeitė. 31 proc. tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius metus pagerės, 20 proc. prognozavo pablogėjimą, 45 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime skyrėsi. Rugsėjo mėn. mieste jis buvo 3, kaime – minus 2. Palyginti su rugpjūčio mėnesiu, rodiklis mieste sumažėjo 3, o kaime – 5 proc. punktais.
Per metus, palyginti su 2006 metų rugsėjo mėnesiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu. Šiek tiek sumažėjo respondentų, prognozuojančių nedarbo lygio mažėjimą, šalies ekonomikos augimą.
Didžiausios įtakos vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo nedarbo lygio vertinimas: per metus respondentų, prognozuojančių nedarbo lygio mažėjimą, dalis sumažėjo nuo 57 iki 49 proc., respondentų, prognozuojančių šalies ekonomikos augimą, dalis – nuo 36 iki 31 procento. Šiek tiek daugiau respondentų tikėjosi daugiau sutaupyti ateinančiais metais.