versija spausdinimui
(0)
Liepos ir rugpjūčio mėn. apžvalgose aptarėme esminius mūsų investavimo filosofijos pagrindus, todėl šio mėnesio apžvalgoje norėtume kiek nutolti nuo šios temos bei aptarti bendras tendencijas, vyraujančias mūsų investavimo regionuose. Tuo labiau, kad šis klausimas buvo aktyviai nagrinėjamas praėjusį mėnesį vykusioje Finastos konferencijoje “Investicijos Rytų Europoje: Aplinka ir Strategija”, kurioje pranešimus skaitė mūsų kolegos ir partneriai iš CRE bei NVS regionų. Konferencijos metu svečiai išreiškė savo nuomonę apie minėtose kapitalo rinkose vykstančius procesus bei apžvelgė pagrindines atskirų regionų tendencijas. “Finasta Investicijų Valdymas” valdomi investiciniai fondai aktyviai veikia šių šalių kapitalo rinkose. Trumpai apibendrinsime konferencijos metu išsakytas mintis ir idėjas.
Pirmasis iš pranešėjų, HSBC Investments atstovas C. Lupu, išryškino bendras perspektyvas, būdingas visoms besivystančioms kapitalo rinkoms (“Global emerging markets”). Tarp pagrindinių išsakytų minčių išskirtume prielaidą apie besivystančių ekonomikų pakankamai “sveiką” ekonominę būklę bei itin stiprius fundamentalius ilgalaikio vystimosi pamatus natūralių resursų bazės bei žmogiškųjų išteklių prasme. Be abejo nereikėtų pamiršti ir šių rinkų pagrindinių “silpnųjų vietų”: ekonominių sąsajų su lėtėjančia JAV ekonomika, daugelio ekonomikų priklausomybės nuo pagrindinių žaliavų kainų bei pajamų paskirstymo šių regionų visuomenėse poliarizacijos problemos. Su didžiąja dauguma išsakytų minčių be abejonės galima sutikti, bet vis dėlto reikia pastebėti, jog globalios besivystančios rinkos yra pakankamai margos ir turi kiek skirtingas fundamentalias ilgalaikio ekonominio vystimosi perspektyvų priežastis bei galimus pavojus, todėl mūsų supratimu šie regionai ilgalaikio investavimo prasme turi būti vertinami per skirtingą prizmę.
Vieną iš dabartinių Rytų Europos kapitalo rinkų augimo lokomotyvų– Balkanus, pristatė Fima Securities direktorius M.Hrešič. Nepaisant to, jog pristatomas regionas yra nevienalytis tiek ekonominio, tiek kapitalo rinkų išsivystymo prasme, visoms šioms šalims (Kroatija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina) pastaruoju metu yra būdingas ūkio atsigavimo laikotarpis. Šis veiksnys kartu su
politinės padėties stabilizavimo apraiškomis, intensyvėjančia regionine prekyba bei galimu šio regiono šalių įstojimo į ES veiksniu, daro šias rinkas itin patraukliomis tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio investavimo prasme.
Viešnia iš Gruzijos, Macca Ekizashvili, pristatė bemaž vienintelės galimybės investuoti į Gruzijos ekonomiką per kapitalo rinkas - “Gruzijos banko” veiklos rezultatus bei perspektyvas. Įdomu pastebėti, jog paklausta apie politinę regiono riziką, M.Ekizashvili išreiškė įsitikinimą, jog vystimosi galimybės šiame regione atsveria galimas rizikas.
KBC Investicinio banko atstovai, kalbėję apie CRE regiono “didįjį trejetą” (Lenkija, Vengrija, Čekija), kiek detaliau supažindino konferencijos dalyvius su šių rinkų specifika, aptardami įvairių sektorių perspektyvas. Pasak jų, trumpu laikotarpiu regionas yra pakankamai priklausomas nuo tokių faktorių kaip žaliavų kainos bei politinis nestabilumas. Tačiau bendros ekonomikos tendencijos, konvergencijos procesai su ES šalimis bei struktūriniai ekonomikų pokyčiai nuteikia optimistiškai.
Alfa Bank analizės skyriaus vadovas Ronald Smith kalbėjo apie Rusijos kapitalo rinkų ypatybes. Pabrėždamas sparčiausios pastarųjų metų besivystančių šalių kapitalo rinkos augimo priežastis, R. Smith paminėjo stipriai augusios ekonomikos, globalaus bei vidinio likvidumo ir kitus faktorius. Nors ir optimistiškai žvelgdamas į artėjančius metus, R.Smith pastebėjo, jog korupcijos bei biurokratijos, demografijos bei ekonomikos vienpusiškumo problemos kol kas lieka neišspręstos.
Bulgarijos atstovas daugeliui sukėlė nostalgiškus jausmus, kadangi A. Nikolov pristatyta Bulgarijos akcijų rinka priminė Lietuvos kapitalo rinkos būklę prieš 3–5 metus. Aptardamas Lietuvos gyventojams pastaruoju metu itin aktualią temą– Bulgarijos nekilnojamojo turto rinką, A.Nikolov išreiškė pakankamai neutralų požiūrį šiuo klausimu, nors ir pastebėjo, jog uždirbti apčiuopiamus pelnus atskiruose šios rinkos segmentuose dar yra galimybių.
Apibendrinant konferencijos metu išsakytas mintis galima padaryti išvadą, jog nepaisant konferencijos metu išreikšto optimizmo, dauguma šio regiono rinkų pereina į tokį vystimosi etapą, kai reikia rinktis ne rinkas, o tam tikrus sektorius bei konkrečias kompanijas. Vis labiau aktualesnis analizuojant atskiras rinkas tampa ne vadinamasis “top-down”, o “bottom-up” rinkų analizės metodas. Matydami šias permainas, mes su optimizmu žiūrime į ateitį, kadangi būtent šis požiūris ir yra vienas iš mūsų investavimo filosofijos kertinių akmenų.
Pirmasis iš pranešėjų, HSBC Investments atstovas C. Lupu, išryškino bendras perspektyvas, būdingas visoms besivystančioms kapitalo rinkoms (“Global emerging markets”). Tarp pagrindinių išsakytų minčių išskirtume prielaidą apie besivystančių ekonomikų pakankamai “sveiką” ekonominę būklę bei itin stiprius fundamentalius ilgalaikio vystimosi pamatus natūralių resursų bazės bei žmogiškųjų išteklių prasme. Be abejo nereikėtų pamiršti ir šių rinkų pagrindinių “silpnųjų vietų”: ekonominių sąsajų su lėtėjančia JAV ekonomika, daugelio ekonomikų priklausomybės nuo pagrindinių žaliavų kainų bei pajamų paskirstymo šių regionų visuomenėse poliarizacijos problemos. Su didžiąja dauguma išsakytų minčių be abejonės galima sutikti, bet vis dėlto reikia pastebėti, jog globalios besivystančios rinkos yra pakankamai margos ir turi kiek skirtingas fundamentalias ilgalaikio ekonominio vystimosi perspektyvų priežastis bei galimus pavojus, todėl mūsų supratimu šie regionai ilgalaikio investavimo prasme turi būti vertinami per skirtingą prizmę.
Vieną iš dabartinių Rytų Europos kapitalo rinkų augimo lokomotyvų– Balkanus, pristatė Fima Securities direktorius M.Hrešič. Nepaisant to, jog pristatomas regionas yra nevienalytis tiek ekonominio, tiek kapitalo rinkų išsivystymo prasme, visoms šioms šalims (Kroatija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina) pastaruoju metu yra būdingas ūkio atsigavimo laikotarpis. Šis veiksnys kartu su
politinės padėties stabilizavimo apraiškomis, intensyvėjančia regionine prekyba bei galimu šio regiono šalių įstojimo į ES veiksniu, daro šias rinkas itin patraukliomis tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio investavimo prasme.
Viešnia iš Gruzijos, Macca Ekizashvili, pristatė bemaž vienintelės galimybės investuoti į Gruzijos ekonomiką per kapitalo rinkas - “Gruzijos banko” veiklos rezultatus bei perspektyvas. Įdomu pastebėti, jog paklausta apie politinę regiono riziką, M.Ekizashvili išreiškė įsitikinimą, jog vystimosi galimybės šiame regione atsveria galimas rizikas.
KBC Investicinio banko atstovai, kalbėję apie CRE regiono “didįjį trejetą” (Lenkija, Vengrija, Čekija), kiek detaliau supažindino konferencijos dalyvius su šių rinkų specifika, aptardami įvairių sektorių perspektyvas. Pasak jų, trumpu laikotarpiu regionas yra pakankamai priklausomas nuo tokių faktorių kaip žaliavų kainos bei politinis nestabilumas. Tačiau bendros ekonomikos tendencijos, konvergencijos procesai su ES šalimis bei struktūriniai ekonomikų pokyčiai nuteikia optimistiškai.
Alfa Bank analizės skyriaus vadovas Ronald Smith kalbėjo apie Rusijos kapitalo rinkų ypatybes. Pabrėždamas sparčiausios pastarųjų metų besivystančių šalių kapitalo rinkos augimo priežastis, R. Smith paminėjo stipriai augusios ekonomikos, globalaus bei vidinio likvidumo ir kitus faktorius. Nors ir optimistiškai žvelgdamas į artėjančius metus, R.Smith pastebėjo, jog korupcijos bei biurokratijos, demografijos bei ekonomikos vienpusiškumo problemos kol kas lieka neišspręstos.
Bulgarijos atstovas daugeliui sukėlė nostalgiškus jausmus, kadangi A. Nikolov pristatyta Bulgarijos akcijų rinka priminė Lietuvos kapitalo rinkos būklę prieš 3–5 metus. Aptardamas Lietuvos gyventojams pastaruoju metu itin aktualią temą– Bulgarijos nekilnojamojo turto rinką, A.Nikolov išreiškė pakankamai neutralų požiūrį šiuo klausimu, nors ir pastebėjo, jog uždirbti apčiuopiamus pelnus atskiruose šios rinkos segmentuose dar yra galimybių.
Apibendrinant konferencijos metu išsakytas mintis galima padaryti išvadą, jog nepaisant konferencijos metu išreikšto optimizmo, dauguma šio regiono rinkų pereina į tokį vystimosi etapą, kai reikia rinktis ne rinkas, o tam tikrus sektorius bei konkrečias kompanijas. Vis labiau aktualesnis analizuojant atskiras rinkas tampa ne vadinamasis “top-down”, o “bottom-up” rinkų analizės metodas. Matydami šias permainas, mes su optimizmu žiūrime į ateitį, kadangi būtent šis požiūris ir yra vienas iš mūsų investavimo filosofijos kertinių akmenų.