Praeitą savaitę mūsų regiono biržų indeksai judėjo įvairiausiomis kryptimis. Per savaitę aukščiausiai pakilo (apie 4 proc.) Budapešto BUX ir Sofijos Sofix indeksai, Turkijos birža vos vos išlipo į pliusą, o blogiausiai atrodė Rumunijos birža nukritusi 2,5 proc. Nors iš tiesų tai rumunų indeksą žemyn nutempė šalies makro duomenys: sparčiai auganti infliacija (rugpjūtį – 5 proc.), bankrutavusių įmonių skaičius per pirmą šių metų pusmetį išaugo 50 proc., be to prognozuojama, kad einamosios sąskaitos deficitas šiais metais sieks 12 proc. BVP. Sofijos biržos vadovybė nusprendė kol kas susilaikyti nuo strateginio investuotojo paieškų, o visą dėmesį sukaupti į prekybos platformos modernizaciją. Be Bulgarijos mūsų regione valstybės kontroliuojamomis dar vis išlieka Varšuvos, Zagrebo ir Bratislavos biržos. O pagal IPO (pirminis viešas akcijų platinimas) skaičių Bulgarijos birža yra antroje vietoje po Varšuvos : šiais metais joje debiutavo 6 bendrovės (Varšuvos biržoje – 51).
Optimizmas Maskvoje
Bene labiausiai optimizmas jautėsi Rusijos biržoje, per 5 dienas indeksas RTS pakilo 2,2 proc., iš visko matėsi, kad užsienio investuotojai sugrįžo. Dauguma didžiųjų investicinių fondų po to, kai JAV ir Vakarų Europos rinkos prarado savo patrauklumą, vėl susikoncentravo ties didžiojo ketverto – Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos rinkomis. Be to šių šalių biržose rugpjūčio mėnesį buvo gana stipri korekcija ir ypač Rusijos rinkoje yra didelis pasirinkimas stambių ir likvidžių bendrovių, kurių akcijas galima greitai parduoti. Dar reikėtų turėti omenyje, kad indeksas RTS nuo metų pradžios pakilo tik 8 proc., kai pvz. Varšuvos WIG kilo apie 20 proc. Na ir žinoma kylanti naftos kaina suteikia rusų naftos kompanijų akcijoms patrauklumo. Tačiau reikia priminti, kad penktadienį baigėsi ketvirtis ir suveikė taip vadinamas “window dressing” faktorius, kai investiciniai fondai norėdami parodyti geresnius savo veiklos rezultatus sąmoningai sukelia akcijų kainas.
Pajudėjo Kijevo birža
Po beveik 2 mėnesius trukusio kritimo, pagaliau atsigauna Kijevo birža. Praeitą savaitę rinka labai suaktyvėjo, indeksas PFTS (+5,5 proc.) perlipo 1000 punktų barjerą iki 1034,38 punkto. Reikia priminti, kad nuo metų pradžios indeksas PFTS išaugo 107,52 proc. Biržoje dominavo perkantieji akcijas, o kai kurių akcijų paklausa viršijo pasiūlą. Kainų augimo lyderėmis buvo chemijos koncerno “Stirol” (+25 proc.), energetikos kompanijos “Dneproenergo” (+20,19 proc.), šilumvežių gamintojo “Luganskteplovoz” (+14,04 proc.), kasybos kompanijos “Južnyj GOK” (+13,83 proc.) bei statybų kompanijos “Mostobud” (+18,69 proc.) akcijos. “Luganskteplovoz” akcijos pradėjo brangti paskelbus apie žymiai padidintas gamybos apimtis bendrovėje. Pagal apyvartos akcijomis apimtis biržos lyderėmis buvo energetikos kompanijos “Dneproenergo” bei “Centrenergo”.
Kokios bus nuotaikos po rinkimų Ukrainos biržoje sunku prognozuoti, galbūt kurį laiką prekyba nebus tokia aktyvi, bent jau kol bus sudaryta valdančioji koalicija. Tačiau iš ankstesnės patirties galima tvirtinti, kad rinkimų faktorius čia nėra esminis.
Ir vėl tas “MOL”’as...
Budapešto biržos indeksas BUX per savaitę pakilo 3,7 proc. Tačiau šioje biržoje, atvirkščiai nei Rusijos, ne užsienio fondai sukėlė akcijų kainas. Pagrindiniu kaltininku ir investuotojų dėmesio centru išliko naftos kompanija “MOL”. Bandantis šią kompaniją įsigyti Austrijos naftos koncernas “OMV” pasiūlė už vieną “MOL” akciją 32 tūkst. forintų, tai 12,5 proc. daugiau nei šios akcijos rinkos kaina. Be abejo, visiems aišku, kad dėl politinių sumetimų Vengrijos vyriausybė visais įmanomais būdais blokuos šį perėmimą.
Per savaitę gana žymiai (4,2 proc.) pakilo banko “OTP” akcijų kaina. “Lehman Brothers” analitikai pateikė rekomendaciją pirkti šias akcijas.
“ČEZ” timptelėjo aukštyn Prahos biržą
Prahos biržos indeksas PX per savaitę pakilo 1,2 proc. tik energetikos koncerno “ČEZ” (+ 5,5 proc.) akcijų dėka. Čekų ekspertai tvirtina, kad akcijos kaina kilo dėl bendro susidomėjimo energetikos sektoriaus bendrovių akcijomis visoje Europoje, bei dėl paskelbto šio koncerno nuosavų akcijų supirkimo.
Tuo tarpu Prahos biržoje įvykęs bendrovės “AAA” IPO (pirminis viešas akcijų platinimas) vertinamas gana vidutiniškai, akcijos kaina pakilo nepilnai 1,5 proc.
Belgradas vis dar neatsigauna
Belgrado biržos indeksas BELEX15 per rugsėjo mėnesį nukrito 1,7 proc. Iš 315 aktyviausiai praeitą savaitę prekiautų bendrovių akcijų 102 kaina pakilo, 91 nukrito, 122 kaina savaitės pabaigoje išliko tokia pati kaip ir pradžioje. Aukščiausiai pakilo statybų bendrovės “Puteva” (+7,38 proc.), o apie 10 proc. nukrito “Dunav”, “Pupin Telekom” bei “Srboleka” akcijų kursai.
Tarp perkančių akcijas Belgrado biržoje praeitą savaitę užsienio investuotojai sudarė 47,9 proc. Tuo tarpu akcijas pardavinėjo daugiausiai vietiniai investuotojai.
Optimizmas Maskvoje
Bene labiausiai optimizmas jautėsi Rusijos biržoje, per 5 dienas indeksas RTS pakilo 2,2 proc., iš visko matėsi, kad užsienio investuotojai sugrįžo. Dauguma didžiųjų investicinių fondų po to, kai JAV ir Vakarų Europos rinkos prarado savo patrauklumą, vėl susikoncentravo ties didžiojo ketverto – Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos rinkomis. Be to šių šalių biržose rugpjūčio mėnesį buvo gana stipri korekcija ir ypač Rusijos rinkoje yra didelis pasirinkimas stambių ir likvidžių bendrovių, kurių akcijas galima greitai parduoti. Dar reikėtų turėti omenyje, kad indeksas RTS nuo metų pradžios pakilo tik 8 proc., kai pvz. Varšuvos WIG kilo apie 20 proc. Na ir žinoma kylanti naftos kaina suteikia rusų naftos kompanijų akcijoms patrauklumo. Tačiau reikia priminti, kad penktadienį baigėsi ketvirtis ir suveikė taip vadinamas “window dressing” faktorius, kai investiciniai fondai norėdami parodyti geresnius savo veiklos rezultatus sąmoningai sukelia akcijų kainas.
Pajudėjo Kijevo birža
Po beveik 2 mėnesius trukusio kritimo, pagaliau atsigauna Kijevo birža. Praeitą savaitę rinka labai suaktyvėjo, indeksas PFTS (+5,5 proc.) perlipo 1000 punktų barjerą iki 1034,38 punkto. Reikia priminti, kad nuo metų pradžios indeksas PFTS išaugo 107,52 proc. Biržoje dominavo perkantieji akcijas, o kai kurių akcijų paklausa viršijo pasiūlą. Kainų augimo lyderėmis buvo chemijos koncerno “Stirol” (+25 proc.), energetikos kompanijos “Dneproenergo” (+20,19 proc.), šilumvežių gamintojo “Luganskteplovoz” (+14,04 proc.), kasybos kompanijos “Južnyj GOK” (+13,83 proc.) bei statybų kompanijos “Mostobud” (+18,69 proc.) akcijos. “Luganskteplovoz” akcijos pradėjo brangti paskelbus apie žymiai padidintas gamybos apimtis bendrovėje. Pagal apyvartos akcijomis apimtis biržos lyderėmis buvo energetikos kompanijos “Dneproenergo” bei “Centrenergo”.
Kokios bus nuotaikos po rinkimų Ukrainos biržoje sunku prognozuoti, galbūt kurį laiką prekyba nebus tokia aktyvi, bent jau kol bus sudaryta valdančioji koalicija. Tačiau iš ankstesnės patirties galima tvirtinti, kad rinkimų faktorius čia nėra esminis.
Ir vėl tas “MOL”’as...
Budapešto biržos indeksas BUX per savaitę pakilo 3,7 proc. Tačiau šioje biržoje, atvirkščiai nei Rusijos, ne užsienio fondai sukėlė akcijų kainas. Pagrindiniu kaltininku ir investuotojų dėmesio centru išliko naftos kompanija “MOL”. Bandantis šią kompaniją įsigyti Austrijos naftos koncernas “OMV” pasiūlė už vieną “MOL” akciją 32 tūkst. forintų, tai 12,5 proc. daugiau nei šios akcijos rinkos kaina. Be abejo, visiems aišku, kad dėl politinių sumetimų Vengrijos vyriausybė visais įmanomais būdais blokuos šį perėmimą.
Per savaitę gana žymiai (4,2 proc.) pakilo banko “OTP” akcijų kaina. “Lehman Brothers” analitikai pateikė rekomendaciją pirkti šias akcijas.
“ČEZ” timptelėjo aukštyn Prahos biržą
Prahos biržos indeksas PX per savaitę pakilo 1,2 proc. tik energetikos koncerno “ČEZ” (+ 5,5 proc.) akcijų dėka. Čekų ekspertai tvirtina, kad akcijos kaina kilo dėl bendro susidomėjimo energetikos sektoriaus bendrovių akcijomis visoje Europoje, bei dėl paskelbto šio koncerno nuosavų akcijų supirkimo.
Tuo tarpu Prahos biržoje įvykęs bendrovės “AAA” IPO (pirminis viešas akcijų platinimas) vertinamas gana vidutiniškai, akcijos kaina pakilo nepilnai 1,5 proc.
Belgradas vis dar neatsigauna
Belgrado biržos indeksas BELEX15 per rugsėjo mėnesį nukrito 1,7 proc. Iš 315 aktyviausiai praeitą savaitę prekiautų bendrovių akcijų 102 kaina pakilo, 91 nukrito, 122 kaina savaitės pabaigoje išliko tokia pati kaip ir pradžioje. Aukščiausiai pakilo statybų bendrovės “Puteva” (+7,38 proc.), o apie 10 proc. nukrito “Dunav”, “Pupin Telekom” bei “Srboleka” akcijų kursai.
Tarp perkančių akcijas Belgrado biržoje praeitą savaitę užsienio investuotojai sudarė 47,9 proc. Tuo tarpu akcijas pardavinėjo daugiausiai vietiniai investuotojai.